Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Mindaugo Džermeikos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimo, kuriuo J. S., gim. (duomenys neskelbtini), pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2014-06-17, apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), prieš vairuodama transporto priemonę „Citroen C6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, jog tai daryti saugu, partrenkė automobilio priekyje stovėjusį pėsčiąjį A. S. ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu nukentėjo pėsčiasis, jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas M. Džermeika mano, kad teismas surinktus įrodymus įvertino neteisingai, nurodo, kad A. S. eismo įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtino teismo medicinos eksperto išvada. Vairuodama automobilį, J. S. kliudė A. S., tačiau apie įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos nuvažiavo. Apelianto tvirtinimu, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras sutuoktinių asmeninių santykių nesprendžia. Šiuo atveju A. S. kreipėsi į policijos pareigūnus dėl šiurkščių administracinių teisės pažeidimų padarymo, turėdamas tai pagrindžiančius įrodymus.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas M. Džermeika prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai). Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal teismų praktiką šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į ATPK 130 straipsnio 1 dalies turinį ir sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų rūšis bei jų dydį, atsakomybės už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtis yra nubausti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį, siekė, kad jo asmenybė nebūtų nustatyta, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

2014-06-18 pareiškime policijai nukentėjusysis A. S. paaiškino, kad žmona automobiliu jį partrenkė tada, kai jis norėjo nufilmuoti automobilio priekį, partrenkusi nuvažiavo nesustodama. Įvykį matė nukentėjusiojo tėvas B. S. (b. l. 8–9).

J. S. 2014-06-18 paaiškinime policijai nurodyta, kad tuo metu, kai jos vyras A. S., išlipęs iš jos vairuojamo automobilio, apėjo automobilį iš priekio ir pradėjo filmuoti automobilio numerius, J. S. pradėjus judėti (važiuoti) į šoną, „vyras parkrito ant nugaros, jog aš jį partrenkiau, aš išvažiavau, o jis atsistojo ir toliau filmavo.“ Į policiją A. S. nesikreipė todėl, kad autotransporto priemonė apgadinta nebuvo, o vyrui greitosios medicinos pagalbos nekvietė todėl, kad nepastebėjo, jog jis yra sužalotas (b. l. 15).

Iš J. S. 2014-06-18 paaiškinimo policijai turinio matyti, kad J. S. filmuojantį priekinį automobilio numerį A. S. matė, automobiliu pradėjo važiuoti A. S. filmuojant iš arti, vos pradėdama važiuoti pastebėjo, kad A. S. pargriuvo, neįsitikinusi, kad A. S. partrenkimą automobiliu imitavo ir nėra sužeistas, iš įvykio vietos nuvažiavo. Policijai apie įvykį nepranešė todėl, kad automobilis apgadintas nebuvo.

2014-12-08 teismo posėdyje J. S. parodė, kad administracinio teisės pažeidimo esmė jai aiški, su pažeidimu „pilnai“ sutinka, kaltę pripažįsta, labai gailisi. J. S. teisme paaiškino, kad A. S., išlipęs iš jos vairuojamo automobilio, „puolė filmuoti automobilio numerį. Jis šone stovėjo, norėjo prieiti prie manęs iš vairuotojo pusės, aš pradėjau judėti. Jis nuvirto. Jis nuvirto, aš tikrai buvau įsitikinusi, kad jo nepaliečiau. Jis apsimetė krito, su ranka gal trinktelėjo į kapotą“ (b. l. 44).

Iš J. S. parodymų teisme matyti, kad ji automobiliu pradėjo važiuoti ne tada, kai A. S. stovėjo šone ir filmavo, bet tada, kai jis priėjo prie automobilio iš vairuotojo pusės ir filmavo automobilio priekinį numerį. Iš J. S. paaiškinimo teisme taip pat matyti, kad ji girdėjo trinktelėjimą į automobilį, ir jai pasirodė, kad šis trinktelėjimas buvo panašus į smūgį ranka per automobilio variklio gaubtą (kapotą). Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad A. S. J. S. vairuojamo automobilio priekį filmavo iš labai arti, filmavimas laikinai nutrūko J. S. pradėjus važiuoti tiesiai į filmuojantį objektyvą, vėliau filmavimas buvo tęsiamas J. S. išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės (b. l. 14).

Palyginus skundžiamo teismo nutarimo aprašomąją dalį su teismo posėdžio protokolo turiniu matyti, kad teismo nutarime J. S. paaiškinimai, duoti teisme, dėl važiavimo pradžios nurodyti neteisingai. Teismo nutarime rašoma, kad J. S. pradėjo važiuoti tada, kai A. S. pasitraukė į šoną, o, J. S. parodymais teisme, ji pradėjo važiuoti tada, kai A. S., iš pradžių stovėjęs šone, puolė filmuoti automobilio numerį, kai norėjo prieiti prie automobilio ar J. S. iš vairuotojo pusės (b. l. 44, 46). Tai, kad J. S. A. S. automobiliu partrenkė tada, kai jis norėjo automobilį nufilmuoti iš priekio, patvirtina ne tik A. S. 2014-06-18 pareiškimo turinys, bet ir vaizdo įrašas (b. l. 8–9, 14).

Specialisto išvada Nr. G 1887/14(03) patvirtina, kad A. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: sumušta dešinė šlaunis, stuburo juosmeninė-kryžmeninė dalis, patempti dešinės čiurnos sąnario raiščiai. Sužalojimai padaryti ne vėliau kaip 2014-06-18, tai neprieštarauja užduotyje specialistui nurodytam įvykio laikui (b. l. 28).

Nukentėjusysis A. S. ar įvykį matęs B. S. (b. l. 16) teismo posėdyje apklausti nebuvo. Iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo matyti, kad paskutinį kartą J. S. bausta 2013-08-23, nuobauda administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu 2014-09-29 tebegaliojo (b. l. 32–33).

Kadangi skundžiamame Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-12 nutarime išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, šis nutarimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-12 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.