Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014-06-17 21.30 val. Klaipėdoje, Taikos pr. 141A, prieš vairuodama transporto priemonę „Citroen C6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu, partrenkė priekyje automobilio stovėjusį pėsčiąjį A. S. ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu nukentėjo pėsčiasis, jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231.4 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad J. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo pėsčiasis, jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, padarė išvadą, jog nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių J. S. kaltę, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą J. S. nutraukė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus bei susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių J. S. kaltę.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn trauktina J. S. nuo pat pradžių neigė, jog ji partrenkė savo vyrą A. S. ir tai suvokdama pasišalino iš įvykio vietos. Kaip matyti iš J. S. paaiškinimų bei parodymų, duotų teismo posėdžio metu, pastaroji paaiškino, kad tuo metu, kai buvo fiksuotas eismo įvykis – 2014-06-17, tarp jos ir vyro A. S. vyko skyrybų procesas, buvo susiklostę konfliktiški santykiai. 2014-06-17 ji išėjusi iš darbovietės, esančios prekybos centre „Big2“, lauke pastebėjo A. S., kuris ją pradėjo filmuoti. Jis įlipo į jos automobilį ir pajudėjo, jie konfliktavo. Po to A. S. išlipo iš automobilio ir pradėjo vėl filmuoti eidamas link jos automobilio, o vėliau pargriuvo. J. S. teigė, kad ji A. S. nepartrenkė, nuvažiavo ir per galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad A. S. atsistojęs toliau filmuoja.

Pats A. S. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog jis pats pargriuvo filmuodamas ir eidamas atgal.

Atsižvelgiant į tokius J. S. bei A. S. parodymus pagrįstai manytina, kad A. S. tik dėl susiklosčiusių konfliktinių santykių dėl skyrybų proceso parašė pareiškimą policijai. Juo labiau kad byloje nesurinkta kitų įrodymų, patvirtinančių, jog J. S. partrenkė A. S. ir iš įvykio vietos pasišalino. Kaip matyti iš protokolo dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo bei fotonuotraukų, jokie automobilio „Citroen C6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai nebuvo užfiksuoti. Be to, pats A. S. į įvykio vietą policijos pareigūnų iš karto nekvietė, o į policiją kreipėsi tik kitą dieną, kas taip pat leidžia manyti, kad tokiu būdu, apkaltindamas sutuoktinę pasišalinus iš įvykio vietos, A. S. bandė daryti įtaką skyrybų procesui.

Pažymėtina ir į tai, kad nors A. S. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas – dešinės šlaunies sumušimas, stuburo juosmeninės / kryžminės dalies sumušimas, dešinės čiurnos sąnario raiščių patempimas, tačiau vien tai nepaneigia versijos, kad sužalojimus pastarasis galėjo patirti ir pats griūdamas. Be to, teismo posėdžio metu A. S. parodė, kad kraujosruvų ant kojų turėjo iš anksčiau.

Apibendrinant tai, kas paminėta, darytina išvada, jog byloje nėra patikimų ir neginčytinų įrodymų, jog J. S. sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo pėsčiasis, kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir iš eismo įvykio pasišalino nepranešusi policijai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad teismas ėmėsi visų priemonių pašalinti iškilusiems prieštaravimams, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutarimą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.