- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- 2KT-43-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00150-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- G. V.
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-794-343/2015 ir pareiškėjos G. V. pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-794-343/2015 pagal M. Ž. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui AB „Aušra“, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus - Heidelbeerg Baltic Finland OU, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - V. M., J. D., G. V., A. Č., K. V., B. C., Z. M., A. V., A. D., UAB „Draugų studija“.
Šalies argumentai
Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi AB „Aušra“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo centras“. 2015 m. sausio 12 d. nutarimu kreditoriai įpareigojo administratorių pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
2015 m. vasario 25 d. nutartimi bylos šalims buvo nustatytas terminas atsiliepimams į prašymą ir žinomai informacijai, galinčiai turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu, pareikšti.
Atsiliepimas
G. V. 2015 m. kovo 23 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą pripažinti bankrotą tyčiniu, kuriuo be savo pozicijos keliamu klausimu ir prašymo atmesti prašymą kaip nepagrįstą, pareiškė nušalinimą visam Kauno apygardos teismui nuo civilinės bylos Nr. B2-794-343/2015 nagrinėjimo. G. V. manymu, Kauno apygardos teismas yra šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi, bankroto administratorius ir teismas ,,gali turėti tarpusavio susitarimų”.
Kauno apygardos teismas civilinę bylą Nr. B2-794-343/2015 perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų išspręstas nušalinimo klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003;2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.
Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja G. V. reiškia nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, tačiau nenurodo jokių konkrečių argumentų, kuriais grindžiamas pareiškimas. Nušalinimo pareiškime teigiama, kad apygardos teismas priėmė nagrinėti nepagrįstą prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, vadinasi šiuo atveju reiškiamo nušalinimo pagrindai yra išimtinai procesinio pobūdžio, t. y. dėl procesinio sprendimo priimti nagrinėti bankroto administratoriaus prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Be to, pareiškėja atsiliepime į prašymą pripažinti AB „Aušra“ bankrotą tyčiniu dėsto nesutikimo su juo argumentus, kurie bus įvertinti nagrinėjant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o ne vertinant teisėjams pareikšto nušalinimo pagrįstumą. Atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškimo argumentai dėl to, jog teismo, kurio teisėjams reiškiamas nušalinimas ir AB „Aušra“ bankroto administratoriaus buveinės yra netoli viena kitos, nes teritorinis teismo ir bylos šalies, ar jos atstovo, buveinės vieta negali įtakoti ir neįtakoja nagrinėjamos bylos baigties.
Įvertinus nušalinimo pareiškimo turinį spręstina, jog pareiškėja konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami šio teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodyta nė vieno iš CPK 65 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, dėl kurių ji nepasitiki visais Kauno apygardos teismo teisėjais laikytinos tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. B2-794-343/2015 gali būti išnagrinėta Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos G. V. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. B2-794-343/2015 nagrinėjimo.