- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- 1A-249-843/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Audrius Cininas, Aušra Valinskienė
- Nuteistasis
- V. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino, Reginos Pocienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. (V. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-08 nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam skirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015-10-27 ir 2015-11-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir V. T. paskirta galutinė subendrinta trijų metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas ir įskaičiuotas vykdant 2015-10-27 ir 2015-11-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
V. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-08 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2008 m. nuo spalio 27 d. 16.00 val. iki spalio 28 d. 10.00 val. atstūmęs N. Z. Š. priklausančio sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), langą ir įsibrovęs į vidų - patalpą pagrobė žoliapjovę „Boch“ 59 € (200 Lt) vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo įskaityti paskirtą 1 metų 2 mėnesių bausmę į jau atliktas laisvės atėmimo bausmes, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-06-09 ir 2014-06-04 bausmes arba subendrinti bausmę apėmimo būdu. Nurodo, kad nusikaltimas buvo padarytas 2008 metais ir iki skundžiamo nuosprendžio jis du kartus atlikinėjo bausmę. Taip pat pažymi, kad 2015-10-27 ir 2015-11-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais jis nuteistas už tapačius nusikaltimus, koks nustatytas ir skundžiamu nuosprendžiu, o tokiu atveju turi būti taikomas bausmių apėmimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Teisėjų kolegija, patikrinusi ginčijamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-08 nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam V. T. už šiame nuosprendyje konstatuotą nusikalstamą veiką skirtos bausmės rūšį ir jos dydį, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į visas įstatyme numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Tačiau sprendžiant šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės subendrinimo klausimą buvo pažeisti BK 63 straipsnio 1, 9 dalių reikalavimai, dėl ko ginčijamas nuosprendis yra keistinas.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-432/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijamu 2016-01-08 nuosprendžiu V. T. pripažino kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris buvo padarytas 2008 m. spalio 27-28 d. Kaip nustatyta remiantis bylos medžiaga, po šios veikos padarymo V. T. buvo nuteistas jo atžvilgiu priimtais 2009-06-09, 2014-06-04, 2015-10-27 ir 2015-11-11 nuosprendžiais, visi jie 2016-01-08 nuosprendžio priėmimo dieną buvo įsiteisėję, tad, vadovaujantis minėtų BK 63 straipsnio 1, 9 dalių nuostatomis, šiuo atveju turėjo būti sprendžiamas bausmių, skirtų 2016-01-08 ir 2009-06-09, 2014-06-04, 2015-10-27 bei 2015-11-11 nuosprendžiais, subendrinimo klausimas, kuris spręstinas pagal BK 63 straipsnio taisykles.
Ginčijamu 2016-01-08 nuosprendžiu V. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirta bausmė buvo subendrinta su bausmėmis, skirtomis 2015-10-27 ir 2015-11-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, skirta galutinė bausmė - trys metai laisvės atėmimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas ir įskaičiuotas vykdant minėtus 2015-10-27 ir 2015-11-11 nuosprendžius. Savo ruožtu 2015-10-27 nuosprendžiu už jame konstatuotą nusikalstamą veiką skirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo subendrinta su bausme, skirta 2014-06-04 nuosprendžiu, taip pat įskaitytas pagal 2014-06-04 nuosprendį atliktas bausmės laikas. Esant šiai situacijai 2016-01-08 nuosprendžiu skirtą bausmę antrą kartą bendrinti su apelianto įvardytu 2014-06-04 nuosprendžiu skirta bausme pagrindo nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis be jau minėtų nuosprendžių V. T. atžvilgiu yra priimtas dar vienas – Vilniaus apygardos teismo 2015-12-02 apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo skirta bausmę teismas subendrino su bausme, skirta aukščiau minėtu 2015-10-27 nuosprendžiu. Šis 2015-12-02 priimtas nuosprendis šiuo metu nėra įsiteisėjęs, tad pirmosios instancijos teismas 2016-01-08 nuosprendžiu pagrįstai nebendrino bausmės su skirta 2015-12-02 nuosprendžiu, tačiau skirtą bausmę subendrinęs su bausme, skirta tuo pačiu 2015-10-27 nuosprendžiu, teismas sudarė tokią situaciją, kad tuo atveju, jei 2015-12-02 nuosprendis įsiteisėjęs nepakeistas, 2015-10-27 nuosprendžiu skirtos bausmės subendrinimo klausimas bus išspręstas du kartus ir du kartus taikytas 2015-10-27 nuosprendžio pagrindu atliktos bausmės įskaitymas. Nežiūrint to apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės ištaisyti esamą situaciją, nes tokiu atveju būtų pabloginta nuteistojo padėtis, o byla nagrinėjama tik pagal V. T. apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 4 dalis).
Tuo tarpu ginčijamu 2016-01-08 nuosprendžiu skirtos bausmės subendrinimo su bausme, skirta 2009-06-09 nuosprendžiu, klausimas nei 2016-01-08 nuosprendžiu, nei kitu procesiniu sprendimu išspręstas nebuvo. Tuo pačiu netaikytas ir pagal minėtą 2009-06-09 nuosprendį atliktos bausmės įskaitymas. Tokiu būdu nebuvo laikytasi BK 63 straipsnio 1, 9 dalių reikalavimų, nepagrįstai pabloginta nuteistojo teisinė padėtis. Ši klaida taisytina apeliacinės instancijos teisme, keičiant pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį.
2009-06-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu V. T. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirta laisvės atėmimo 1 metams 9 mėnesiams bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, subendrinta su neatlikta dalimi bausmės, skirtos 2008-03-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu. Skirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. V. T. šią bausmę atliko 2012-02-01. Kadangi 2016-01-08 nuosprendžiu skirta bausmė buvo bendrinta su bausmėmis, skirtomis minėtais 2015-10-27 ir 2015-11-11 nuosprendžiais, su 2009-06-09 nuosprendžiu skirta galutine bausme bendrintina jau subendrinta bausmė, skirta 2016-01-08 nuosprendžiu. Įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taikytinas dalinis bausmių sudėjimo būdas. Į bausmės laiką įskaitytinas pagal 2009-06-09 nuosprendį įskaitytas ir atliktas bausmės laikas.
Teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. T. skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė yra didesnė nei galutinė bausmė, skirta skundžiamu 2016-01-08 nuosprendžiu, tačiau šiuo atveju turi būti įvertinta ir tai, kad bausmių subendrinimo klausimas atitiko apeliaciniame skunde V. T. keltą reikalavimą, be to buvo taikytas 2009-06-09 nuosprendžiu skirtos galutinės atliktos bausmės įskaitymas, tad spręstina, kad BPK 320 straipsnio 3, 4 dalies nuostatos nėra pažeidžiamos.
Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, sietinų su bausmių apėmimo būdo taikymo, pažymėtina, kad šis klausimas yra griežtai reglamentuotas BK 63 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatytas baigtinis minėto būdo taikymo atvejų sąrašas. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė nei vieno iš minėtoje teisės normoje reglamentuotų atvejų, kuomet būtų galimas V. T. skirtų bausmių subendrinimas taikant bausmių apėmimo būdą. Detaliau pasisakytina dėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų, nes šios teisės normos 3 punkto taikymui nėra jokio teisinio pagrindo.
Pagal esamą teismų praktiką veikų idealioji sutaptis konstatuotina tuomet, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus tiek dėl 2016-01-08 nuosprendžiu konstatuotos veikos laiko, tiek dėl nusikalstamo sumanymo, nėra pagrindo išvadai, kad V. T. šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikaltimą įvykdė esant idealiai sutapčiai su veikomis, konstatuotomis 2009-06-09, 2014-06-04, 2015-10-27 ir 2015-11-11 nuosprendžiais, tad BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas šiuo atveju netaikytinas.
Pasisakant dėl BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). 2016-01-08 nuosprendžiu V. T. skirta bausmė už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą. 2009-06-09, 2014-06-04, 2015-10-27 ir 2015-11-11 nuosprendžiais V. T. buvo skirtos bausmės už atitinkamai analogiškus apysunkius ar nesunkius nusikaltimus, kurie nelaikytini pagrindu taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Minėtais 2014-06-04, 2015-10-27 nuosprendžiais V. T. buvo skirtos bausmės ir už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 187 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, kurie nuo 2016-01-08 nuosprendžiu konstatuoto BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo labai skiriasi pagal pavojingumą, nes šios veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnio nuostatas, tačiau iš minėtų 2014-06-04 ir 2015-10-27 nuosprendžių taip pat matyti, kad bausmės, skirtos už minėtus baudžiamuosius nusižengimus, tais pačiais nuosprendžiais jau buvo subendrintos taikant apėmimo būdą su kitomis minėtais nuosprendžiais konstatuotomis veikomis, tad pagrindo antrą kartą bendrinti šias bausmes taikant apėmimą nėra.
Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-08 nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų kolegija nenustatė, tad kita šio nuosprendžio dalis paliktina nepakeista.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi išieškoti iš nuteistojo valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 78,17 €. V. T. gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime apeliacine tvarka yra būtinas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad pagal bylos duomenis kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pajamų negauna, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nutarė:
nuteistojo V. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalį dėl V. T. paskirtos subendrintos bausmės pakeisti.
Papildyti 2016 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalį nurodant, kad juo skirta subendrinta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintina ir su 2009 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta subendrinta bausme jas iš dalies sudedant, ir skirtina galutinė bausmė – penkeri metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Įskaityti į 2016-01-08 nuosprendžiu skirtą galutinę bausmę ir pagal 2009 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį įskaitytą ir atliktą bausmės dalį.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (78,17 €) iš nuteistojo V. T. nepriteisti.
Ši nutartis yra neskundžiama, ji įsiteisėja po jos paskelbimo.