- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-05
- Bylos Nr.
- 1-234-963/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02716-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- G. B.
- Nukentėjusysis
- R. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis 2024 m. sausio 21 d., apie 17.26 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia du kartus kumščiu trenkė R. Ž. į nosį ir du kartus kumščiu trenkė į nugarą, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nosikaulių lūžius, kas nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. B. pripažino kaltę visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad nukentėjusiąją R. Ž. pažįsta penkerius metus. Su R. Ž. tiesiog retkarčiais susitinka, praleisti laiką dviese. Tačiau su nukentėjusiąja kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, jos materialiai neišlaiko, nes neturi tam pajamų. Jis, kaltinamasis, gyvena mamos bute. Įvykio dieną, tai yra 2024 m. sausio 21 d., ketino su R. Ž. eiti į kiną. Atvyko pas nukentėjusiąją į namus, kartu praleido dieną. Būnant namuose R. Ž. pradėjo jį, kaltinamąjį, įžeidinėti, kalbėjo nešvankybes, tarp jų kilo konfliktas ir jis, kaltinamasis, nukentėjusiajai sudavė kaltinime nurodytus smūgius. Dėl jo suduotų smūgiu R. lūžo nosis. Po įvykio nukentėjusiosios atsiprašė, nunešė jai gėlių, norėjo ja rūpintis, bet ji atsisakė. Serga šizofrenija, jam sunku išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką. Kontroliuoja ligos eigą vartodamas jam skirtus medikamentus, stengiasi integruotis į visuomenę. Yra stipriai prisirišęs prie R. Ž., o ji jam nuolat siunčia provokuojančias žinutes. Dirba (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusioji R. Ž. parodė, kad su kaltinamuoju G. B. yra pažįstami penkerius metus. Draugystės pradžioje atvykusi gyventi į Klaipėdą su trimis vaikais trumpai gyveno kaltinamojo mamos bute. Vėliau išsikraustė į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju kartais susitinka, bet gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, vienas kito finansiškai neišlaiko. 2024 m. sausio 21 d. kaltinamasis G. B. atvažiavo pas ją į namus, pagamino valgyti. Kaltinamasis G. B. pats ją išprovokavo, kilo konfliktas ir jis smūgiavo į nosį ir nugarą. Tada ji užrakino buto duris ir iškvietė policiją. Iki policijos atvykimo kaltinamojo iš buto neišleido. Po įvykio G. B. jos atsiprašė, padovanojo gėlių. Su kaltinamuoju nebendrauja, socialiniuose tinkluose užblokavo.
Iš 2024 m. gegužės 15 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad R. Ž. nurodė, kad 2024 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini), konflikto metu G. B. vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį ir taip sulaužė nosį, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltą asmenį (1 t., b. l. 11-13).
Iš 2024 m. vasario 21 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie 17.00 val. nuvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kraujuojančia nosimi, kuriai alkotesteriu nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Ji paaiškino, kad su sugyventiniu G. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam alkotesteriu nustatytas 0,00 prom. blaivumas, vyko žodinis konfliktas dėl buvusių santykių. Konflikto metu G. B. vieną kartą kumščiu trenkė į nosį R. Ž.. Tokiais veiksmais G. B. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei R. Ž.. G. B. prisipažino trenkęs, nes jį žemino ir užgauliojo. Atvykę medikai R. Ž. išsivežė į Klaipėdos ligoninę (1 t., b. l. 36-38).???
Iš 2024 m. sausio 21 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima R. Ž.. Apžiūrint moterį, veido srityje, po nosimi, matomas rusvos spalvos skystis, galimai kraujas, taip pat nosis yra su kraujosruva, kitų sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 68-71).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2024 m. vasario 12 d. specialisto išvados Nr. G 128/2024 (03) matyti, kad R. Ž. nustatyti nosikaulių lūžiai, padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), prieš pristatant į VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninę (2024 m. sausio 21 d., 17.59 val.) kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu. R. Ž. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad R. Ž. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (1 t., b. l. 83-84).???
Iš 2024 m. sausio 22 d.- 2024 m. sausio 25 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kamerų įrašai. Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše PSS-20240121-173409UTC+0200.mp4 matyti, kad 2024 m. sausio 21 d., 17:34:09 val. pareigūnai atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko moteris kraujuojančia nosimi ir vyras, ikiteisminio tyrimo duomenimis R. Ž. ir G. B.. Pareigūnas prašo moters papasakoti, kas įvyko. R. Ž. sako, kad ką jie mato, tas ir įvyko, ir ji nori rašyti pareiškimą. Pareigūnas klausia, kokie jų tarpusavio santykiai šiuo metu. R. Ž. sako, kad jokie, jis buvęs draugas. Pareigūnas prašo, kad vyras papasakotų, kas nutiko. G. B. sako, kad jie apie 4 metus draugavo, per tą laiką jis pirko žiedus, du kartus pasipiršo, bet momentais jai kažkas užplaukia ir ji daro taip, kad jie išsiskirtų ir toliau gyvena savo gyvenimą. Jie išsiskiria, po to vėl susieina, jis pasiskambina ir ji vėl su juo būna mėnesį ar du mėnesius. Po to vėl jie išsiskiria, nes jam nebelaiko nervai, kadangi ji pradeda pasakoti apie kitus vyrus ir kaip ji atlieka lytinius aktus su jais. R. Ž. prašo G. B. pasakyti pareigūnams, dėl ko jis jai trenkė. G. B. neneigia, kad jis iš tikrųjų trenkė jai, sako, kad jam tiesiog buvo impulsas. Vakar jis atvažiavo pas ją, pasakė, kad mintimis nebuvo jai ištikimas, nors nesimylėjo, ir paklausė jos, ar ji buvo ištikima. Tada ji pradėjo pasakoti apie lytinius santykius su kitu vyru. Tada jis susinervinęs trenkė jai, net nesuprato, kur trenkė. Pareigūnai alkotesteriu patikrino R. Ž. ir G. B. blaivumą ir nustato, kad abu blaivūs. Į butą atvyko medikai. R. Ž. sako, kad jis vieną kartą sudavė į veidą ir dar trenkė į šoną, sutinka važiuoti į ligoninę persišviesti nosį, išeina su medikais iš buto. G. B. kartu su pareigūnais taip pat išeina iš buto. Pareigūnė klausia G. B., ar jis anksčiau naudojo smurtą prieš ją. G. B. sako taip, buvo jai sulaužęs šonkaulį, pasakoja, kad ji tai bendrauja su juo, tai nebendrauja, tai jis jai geras, tai blogas, o jis yra prisirišęs prie jos, ji pirmoji jo gyvenimo meilė. Pareigūnė įteikia G. B. šaukimą atvykti į komisariatą apklausai. Įrašas baigiasi, jo trukmė 23:46 min. Policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas PSS-20240121-173411UTC+0200.mp4 analogiškas vaizdo įrašui PSS-20240121-173409UTC+0200.mp4 (1 t., b. l. 90-92).
Iš BIRT žiūryklės išrašo matyti, kad 2024 m. sausio 21 d., 17.30 val., gautas pranešimas policijoje, kad prieš 2 min. namuose sumušė pažįstamas, rankomis, sulaužė nosį. Info GMP, pranešėjai 32 m. Abu su pažįstamu laukia namuose. Info AVPK d/k Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024-01-21 17:28, BPCID=95408703999, Pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini). Taip pat gautas Klaipėdos Respublikinės ligoninės pranešimas apie tai, kad 17.58 val. į ligoninę kartu su GMP atvyko R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad buvo sumušta savo sugyventinio (duomenys neskelbtini). Diagnozė: nosikaulio lūžis, stacionarizuota į LOR skyrių. Pranešė gyd. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 93-96).?
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Klaipėdos ekspertinio skyriaus 2024 m. kovo 8 d. specialisto išvados Nr. 95TPK-60 matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad G. B. serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu (paranoidinė šizofrenija), todėl siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti byloje nagrinėjamo įvykio metu bei šiuo metu, tikslinga jam skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 20).
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-134/2024 matyti, kad kadangi tiriamasis nebendradarbiavo, savarankiškai pasišalino ir ekspertizės, kadangi neįmanoma diferencijuoti tam tikrų jo pasisakymų apie nukentėjusiąją tarp realybės ir kliedesio, taip pat dėl gynybiškumo, agresijos bei bandymo save pateikti kaip auką, siekiant atsakyti į nutartyje teismo psichiatrijos ekspertams pateiktus klausimus, būklę reikalinga diferencijuoti tarp asmenybės sutrikimo, ankščiau nustatyto procesinio susirgimo bei simuliacijos, tikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę VTPT prie SAM Utenos ekspertiniam skyriuje (2 t., b. l. 53-59).
Iš 2024 m. rugsėjo 20 d. – 2024 m. spalio 9 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-69/2024 nustatyta, kad iki jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos G. B. buvo diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu G. B. konstatuojama lėtinio psichikos sutrikimo - paranoidinė šizofrenija remisija. Šiuo metu G. B. konstatuojama lėtinio psichikos sutrikimo- paranoidinės šizofrenijos remisija, dėl kuriuos G. B. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu G. B. galėjo suprasti (visiškai) savo veiksmų esmę ir juos valdyti. G. B. nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių, jam rekomenduojama tęsti gydymąsi psichikos sveikatos centre bendrais pagrindais. Su G. B. gali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis gali būti apklausiamas teisme, gali būti teisiamas (2 t., b. l. 112-120).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. B. 2024 m. sausio 21 d., apie 17.26 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia du kartus kumščiu trenkė R. Ž. į nosį ir du kartus kumščiu trenkė į nugarą, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nosikaulių lūžius, kas nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Kaltinamasis G. B. nesutinka su tuo, kad jis smurtavo prieš šeimos narę, nurodė, kad įvykio metu jie bendro ūkio nevedė, kartu negyveno.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kur kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusį asmenį, t. y. šeimos narys ar artimasis giminaitis.
Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 141 straipsnio 2 dalyje ir 248 straipsnio 1 dalyje, kur nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, laikytinų artimaisiais giminaičiais ir šeimos nariais. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.
Nagrinėjamu atveju, tiek kaltinamasis G. B., tiek nukentėjusioji R. Ž. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jie nėra šeimos nariai (sugyventiniai), kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Kartais susitinka. Kaltinamasis G. B. nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos su nukentėjusiąja, gyvena atskirai mamos bute.
Taigi, kaltinamojo G. B. ir nukentėjusiosios R. Ž. tarpusavio santykių turinys leidžia spręsti, kad juodu nesieja šeiminiai santykiai, konflikto metu kaltinamasis nebuvo nukentėjusiosios G. Ž.šeimos nariu. Pripažintina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto specialaus požymio – šeimos nario, kuriam kaltinamojo veiksmais buvo nesunkiai sužalota sveikata.
Atsižvelgiant į išdėstytą, iš kaltinimo šalintina faktinė aplinkybė, kad G. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos narei R. Ž., su kuria kartu gyvena neįregistravęs santuokos, kaip neatitinkanti faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo G. B. nusikalstama veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuotina į švelnesnę nusikalstamą veiką, tai yra BK 138 straipsnio 1 dalį, kaltinimą išdėstant sekančiai:
G. B. 2024 m. sausio 21 d., apie 17.26 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia du kartus kumščiu trenkė R. Ž. į nosį ir du kartus kumščiu trenkė į nugarą, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nosikaulių lūžius, kas nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Anksčiau aptartų įrodymų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis G. B.veikė sąmoningai, suprato savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Kaltinamasis G. B. suprato, kad tokiais savo smurtiniais veiksmais žaloja nukentėjusiosios sveikatą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl laidavimo taikymo
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo G. B. mama J. B. prašė atleisti kaltinamąjį G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį jai kaip laiduotojai, pateikė duomenis apie save. Nurodė, kad ji yra neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 187, 188, 189). Su sūnumi palaiko glaudžius šeimyninius santykius, dažnai susitinka, mano galinti daryti jam teigiamą įtaką. Kaltinamasis G. B. gailisi dėl savo poelgio, kritiškai vertina savo veiksmus, pergyvena, pasižada ateityje nenusikalsti. G. B. yra atsakingas, gerbiantis gyvenimo taisykles asmuo, visada pasiruošęs padėti. G. B. suprato padaręs klaidą. 2012 metais sūnui diagnozuota liga – paranoidinė šizofrenija, jis ilgai gydėsi. Prieš penkerius metus sūnus atsivežė R. Ž. į Klaipėdą, ji trumpai gyveno su sūnumi jos bute. Įvykio metu G. B. su R. Ž. kartu negyveno. Jie tik kartais susitikdavo, nes R. dingdavo kelioms savaitėm, jie dažnai pykosi. Tokie santykiai G. B. daro neigiamą įtaką. Norėjo, kad sūnus su R. Ž. nebendrautų. Ji, J. B., dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 500 Eur. Kreditinių įsipareigojimų neturi, išlaikomų asmenų taip pat nėra.
Prokurorė su šiuo prašymu sutiko.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. BK 40 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d., remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033) reglamentuota, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kitos minėto BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laidavimas gali būti taikomas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-7-75/2011, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-153-976/2018, Nr. 2K-67-942/2019). Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, nepripažinus asmens, siekiančio tapti laiduotoju, tinkamu būti laiduotoju ir vertu teismo pasitikėjimo, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.
Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018).
Teismo nuomone, šioje byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. G. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą (teistumas už anksčiau jo padarytas nusikalstamas veikas yra išnykęs), visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi nusikaltęs, kritiškai vertina savo elgesį. Kaltinamasis G. B. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nusikalstama veika padarytą žalą (Klaipėdos teritorinėms ligonių kasoms) atlygino visiškai. Byloje nustatyta viena G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. G. B. per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtos baudos yra sumokėtos (1 t., b. l. 175-179). Duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. Kitų kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje taip pat nenustatyta.
Visos šios aptartos aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad G. B. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, G. B. atiduotinas pagal laidavimą jo mamai J. B., kuri yra anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, susijusi su kaltinamuoju artimais šeimyniniais ryšiais. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. B. dirba, darbovietėje (duomenys neskelbtini) apibūdinama teigiamai. Teismo nuomone, J. B. realiai galės tinkamai atlikti laiduotojos funkcijas, stebėti, kad G. B. daugiau nepadarytų teisės pažeidimų ir būtų drausmingas, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nes, kaip matyti, tarp jų yra glaudus ryšys. Teismo manymu, J. B. yra asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo. Tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką sūnui. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra. Teisingumas šioje byloje gali būti pasiektas atleidus kaltinamąjį G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant G. B. laiduotojos J. B. atsakomybėn, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams. Atleidus G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes ir materialinę padėtį, į paties kaltinamojo asmenybę, užstatas neskirtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Remiantis BK 72² straipsniu, teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir BK 72² straipsniu, atsižvelgiant į kaltinamojo G. B. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per devynis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2025-02060 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. vasario 17 d. gavo advokato Z. P. prašymą Nr. ATP-2025-407515 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį teikiant antrinę teisinę pagalbą G. B. pagal 2025 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. KTS-2025-00512 (3 t., b. l. 2). Nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 125 Eur.
BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas suteikė G. B. antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjant asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.
G. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Procesas dėl Klaipėdos teritorinės liginių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas, kaltinamajam G. B. visiškai atlyginus žalą (1 t., b. l.125).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.
Baudžiamąją bylą G. B. nutraukti.
Išaiškinti laiduotojai J. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl G. B. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti G. B., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose.
G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Procesą dėl Klaipėdos teritorinės liginių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti, kaltinamajam G. B. visiškai atlyginus žalą.
Atmesti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl 125 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo G. B. valstybės naudai.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.