- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- 2S-324-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04701-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Pareiškėjas
- J. Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Č. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) J. Č. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui S. V. dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolio S. V. kontoroje vykdomas 27 473,36 Lt (7 956,84 Eur) skolos išieškojimas išieškotojos V. J. naudai iš skolininko J. Č. pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-124-543, užvesta vykdomoji byla Nr. 0127/07/01749. Antstolis 2007 m. gruodžio 5 d. Turto arešto aktu areštavo skolininko turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav. 2017 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu Nr. S-17-6361 paskirta ekspertizė areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Pareiškėjas J. Č. 2017 m. rugsėjo 20 d. pateikė skundą dėl antstolio patvarkymo, kuriuo paskirta turto įvertinimo ekspertizė. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolio patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, kadangi turtas įvertintas teisingai ir netikslinga skirti ekspertizės. Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad kiekvieną mėnesį moka į antstolio sąskaitą pagal galimybes - apie 5 Eur. Gyvenamajame name gyvena su šeima - 4 nepilnamečiais vaikais, kuriems būstas yra reikalingas, tai jų vienintelis gyvenamasis būstas. Antstolis S. V., išnagrinėjęs skolininko J. Č. skundą, 2017 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. S-17-7246 skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad turtas turi priestatus, neįregistruotus VĮ Registrų centras, todėl būtina atlikti vertės nustatymo ekspertizę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjo J. Č. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, kad antstolis, atsižvelgęs į aplinkybę, kad turtas turi priestatus, neįregistruotus VĮ Registrų centras, kurių vertė niekada nebuvo nustatyta ir šiai dienai nėra žinoma, negalėjo vadovautis VĮ Registrų centras teikiamais vidutinės rinkos vertės duomenimis, todėl pagrįstai paskyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Teismo vertinimu, antstolis pagrįstai ir tinkamai naudojosi jam suteikta diskrecijos teise dar ir dėl to, kad pareiškėjas (skolininkas) nepateikė jokių faktinių duomenų apie visų skolininko nuosavybės teise valdomų statinių rinkos vertę.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. Č. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą, pripažinti antstolio veiksmus dėl 2017 m. rugsėjo 12 d. patvarkymo Nr. S-17-6361 nepagrįstais ir neteisėtais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas neįsigilino į skundo esmę, neatskleidė skundo esmės. Antstolis nepagrįstai rengiasi išieškojimą nukreipti į skolininko šeimos turimą vienintelį gyvenamąjį būstą ir net į greta esančius statinius, kurie kaip nekilnojamojo turto objektai nėra inventorizuoti ir įregistruoti viešajame registre. Tik tuomet, kai šeimos būstas yra kreditoriui įkeistas hipoteka, išieškojimą galima nukreipti į įkeistą turtą, net jeigu tai būtų vienintelė šeimos turima gyvenamoji vieta. Pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas nėra įkeistas hipoteka, todėl antstolis turi išieškojimą vykdyti įstatymo nustatyta tvarka, pirmiausia iš pareiškėjo gaunamų pajamų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas kas mėnesį į antstolio sąskaitą moka po 5 Eur. Pareiškėjas su šeima pragyvena tik iš gaunamų socialinių pašalpų ir išmokų už vaikus, todėl pareiškėjas negali mokėti išieškotojai daugiau nei po 5 Eur per mėnesį. Teismo išvada, kad pareiškėjo vaikų išlaikymui negali būti teikiama pirmenybė prieš išieškotojos teisę gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, todėl šiai teisei užtikrinti, įvertinus likusią neišieškotą skolos sumą ir išieškojimo laikotarpį, būtina realizuoti skolininkui priklausantį turtą, yra priešinga nepilnamečių vaikų interesams, kurie yra prioritetiniai. Už paskirtą ekspertizę turės susimokėti pareiškėjas, o tai dar labiau apsunkins pareiškėjo finansinę padėtį, pareiškėjui dar sunkiau bus išmokėti skolą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais dėl ekspertizės paskyrimo turto rinkos vertei nustatyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliantas skundą grindžia argumentais, jog antstolis, priėmęs patvarkymą skirti turto rinkos įvertinimo ekspertizę, siekia išieškoti iš pareiškėjui priklausančio vienintelio būsto, kuriame pareiškėjas gyvena su nepilnamečiais vaikais, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl galimybės išieškoti iš pareiškėjui priklausančio turto, ir tik po to dėl antstolio veiksmų paskiriant ekspertizę teisėtumo.
Dėl apribojimų, taikomų išieškant iš fizinio asmens turto
Apeliantas nurodo, kad antstolis išieškojimą turi vykdyti įstatymo nustatyta tvarka pirmiausia iš pareiškėjo gaunamų pajamų, o ne iš nekilnojamojo turto, kuris nėra įkeistas hipoteka, ir kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, kuriame pareiškėjas gyvena kartu su keturiais nepilnamečiais vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014, išaiškino, kad CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytas išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tik tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. O sąvoka ,,kitokias paslaugas“ siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis ir negali būti aiškinama plečiamai.CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami apribojimai išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skola atsirado teismo nuosprendžiu priteisus neturtinės žalos atlyginimą, o pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Pareiškėjo skola nėra susijusi su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties, todėl gali būti išieškoma iš pareiškėjo nekilnojamojo turto.
Dėl nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pareiga rūpintis vaikais pirmiausia yra tėvų pareiga ir ji negali būti be pagrindo perkeliama kitiems asmenims. Ji reiškia tėvų pareigą sudarant sandorius ar veikiant kitomis aplinkybėmis, kai gali būti paliesti vaiko interesai, elgtis apdairiau ir labiau apgalvotai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui, negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2001; 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2003; 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2007; 2012 m. vasario 20 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų neįgalus, todėl turi visas galimybes gauti pajamas bei užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius, taip pat ir į gyvenamąjį būstą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad nagrinėjamuoju atveju nepilnamečių vaikų interesai yra prioritetiniai, todėl išieškojimas negali būti nukreiptas į šeimos vienintelį gyvenamąjį būstą.
Dėl areštuoto turto įkainojimo
Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2007 m. gruodžio 5 d. Turto arešto aktu areštavo skolininko turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav. 2017 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu Nr. S-17-6361 paskirta ekspertizė areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. Vykdomosios bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad išieškojimas iš skolininko vykdomas nuo 2007 m. lapkričio 20 d. antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užvedimo ir vykdymo veiksmų pradėjimo. Pagal išduotą vykdomąjį raštą išieškoma (teismo nuosprendžiu priteista) skola sudarė 27 473,36 Lt (7 956,84 Eur). 2007 m. gruodžio 5 d. Turto arešto akte turtas nebuvo įvertintas. 2015 m. gruodžio 17 d. antstolio patvarkymu Nr. S-15-27738 paskirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė taip ir nebuvo atlikta, antstoliui nustačius, jog skolininkas 2003 ir 2005 m. yra atlikęs gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav. rekonstrukcijos darbus, ženkliai padidindamas pastato plotą, tačiau atlikto turto rekonstrukcija nėra įregistruota VĮ Registrų centras. Įvertinus nustatytas aplinkybes, jog areštuotas skolininkui priklausantis turtas nėra įkainotas rinkos kainomis ir antstolis pagal surinktus duomenis neturi galimybės pats įkainoti areštuoto turto, konstatuotina, jog antstolis, vadovaudamasis CPK 681 straipsnio nuostatomis pagrįstai paskyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.Apeliantas teigia, kad paskyrus turto įvertinimo ekspertizę, jo turtinė padėtis dar labiau pasunkėtų. Visų pirma, pareiškėjas (apeliantas) pats nededa pastangų, kad turtas būtų įvertintas. Vykdomojoje byloje ekspertizė buvo paskirta dar 2014 m. lapkričio 27 d. patvarkymu Nr. S-14-29465 (lapas 154 vykdomosios bylos Nr.0127/07/01749), tačiau paskirtas ekspertas negalėjo atlikti turto apžiūros nei iš vidaus, nei iš išorės, kadangi skolininkas jo neįsileido. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi yra paskyręs pareiškėjui baudą už antstolio nurodymų nevykdymą, o būtent už tai, kad pareiškėjas neįsileidžia turto vertintojų į gyvenamąjį būstą. Ekspertizė vykdomojoje byloje skiriama antrą karą, tokiu būdu vykdymo išlaidos didinamos dėl paties pareiškėjo netinkamo elgesio - kliudymo antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Antra, CPK 682 straipsnio 4 dalis numato, kad skolininko ar išieškotojo motyvuotu prašymu antstolis, atsižvelgęs į turtinę prašytojo padėtį, gali atidėti išlaidų už ekspertizę sumokėjimą iki turto realizavimo pabaigos. Taigi, iš pareiškėjo sumos už ekspertizės atlikimą gali būti išieškotos realizavus nekilnojamąjį turtą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, teikęs antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui J. Č., 2018 m. sausio 16 d. pateikė pažymą Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjo atskirasis skundas atmestas, išlaidos už teiktą antrinę teisinę pagalbą iš suinteresuotų asmenų nepriteistinos, jos atlygintinos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias areštuoto turto įkainojimą ir ekspertizės skyrimą vykdymo procese, todėl skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.