Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-645-544/2019

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rodsta“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. birželio 20 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2636-277/2019 pagal ieškovės UAB „Rodsta“ ieškinį atsakovei Ignalinos rajono savivaldybės administracijai dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

21. Pažymėtina, jog, jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

22. Remiantis CK 6.684 straipsnio 4 dalimi, rangovas, padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna atsakymo į pranešimą, jis turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Remiantis CK 6.684 straipsnio 5 dalimi, rangovas, neįvykdęs šios pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų darbų papildomą vertę, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar būtų sugadintas.

23. Sprendžiant, ar konkretus darbas įėjo į pirkimo objektą, turi būti remiamasi techninio projekto sprendiniais ir vertinama, ar pagal juos ir kitą turimą informaciją tie darbai rangovo, kaip profesionalaus statybų srityje veikiančio asmens, objektyviai galėjo būti įvertinti. Kita vertus, atsižvelgiant į viešiesiems pirkimams taikomus lygiateisiškumo, proporcingumo, skaidrumo principus, iš rangovo negali būti reikalaujama įvertinti objektyviai nenumatomas ir neapibrėžtas aplinkybes, dėl kurių bus reikalinga atlikti darbus, kurių vykdymas apskritai nesuplanuotas techninio projekto sprendiniais ir iš jų neišplaukia. Šiuo aspektu taikytini ir bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis), taip pat atsižvelgtina į kasacinio teismo aiškinimą, kad „<...> argumentai dėl visos viešojo pirkimo sutarties vykdymo rizikos perkėlimo rangovui (tiekėjui) iš principo devalvuoja techninio projekto kaip normatyvinio statybos dokumento (CK 6.684 straipsnis) reikšmę, nes tokiu būdu įteisinamos situacijos, kai perkančioji organizacija, iš anksto nustatydama dalyvių galimybę (pareigą) išnagrinėti pirkimo dokumentus, apžiūrėti objektą, taip pat a priori įtvirtindama atsakomybės ir rizikos paskirstymą tarp šalių dėl klaidų atsiradimo, lieka neatsakinga dėl pirkimo dokumentų, pagal kuriuos buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai ir varžomasi dėl sutarties sudarymo bei ji vykdoma, turinio” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015).

24. Ginčo atveju ieškovė įsipareigojo atlikti darbus pagal viešojo pirkimo būdu sudarytą 2017 m. rugsėjo 4 d. rangos darbų sutartį Nr. R4-344, kurios neatsiejama dalimi buvo ir kapitalinio remonto aprašo projektas – normatyvinis statybos dokumentas, numatantis konkrečius sprendinius ir reikalavimus darbams, kuriuos įsipareigojo atlikti ieškovė. Taigi, ieškovei duota rangos darbų užduotis buvo numatyta Sutartyje bei ją sudarančiuose viešojo pirkimo dokumentuose. Ieškovė vykdė darbus pagal Sutartį ir pirminį projektą iki tol, kol 2018 m. balandžio 18 d. įvyko objekto apžiūra, kurios metu nustatyta, kad tęsti darbus netikslinga ir siūloma pravažiavimo kelią įrengti taip, kad sueitų asfalto altitudės su gretimo sklypo projektiniais aukščiais, papildomai įrengti pralaidą, nuovažą praplatinti 30 m. Komisija nusprendė, kad projektuotojas paregs projekto korektūrą, o rangovas pateiks nevykdomų darbų sąmatą ir su užsakovu suderintą papildomų darbų sąmatą. Kaip matyti, darbų pakeitimo aktą Nr. 1 pasirašė projektuotojų atstovas J. V., statinio statybos techninis prižiūrėtojas S. Z., rangovo atstovas R. Š., tuo tarpu užsakovo atstovas R. V. nepasirašė. Tačiau jo neabejotiną dalyvavimą ir žinojimą apie susiklosčiusią faktinę situaciją patvirtina liudytojo S. Z. paaiškinimai apie tai, kad vykdant darbus kilo papildomų darbų poreikis, apie kuriuos užsakovas buvo informuotas; komisijoje dalyvavo ir užsakovo atstovas M. V.; nereikalingų atlikti darbų dėl projekto keitimo nebuvo, visi darbai buvo reikalingi, tik atsirado daugiau papildomų darbų, pavyzdžiui, pralaidų vietos pakeitimas; M. V. pakeitimams pritarė.

25. Pažymėtina, jog 2018 m. birželio 7 d. komisija protokolu Nr. 1 pasiūlė: pateikti projektavimo techninę užduotį projektą rengusiai bendrovei UAB „Inžinerinis projektavimas“ atlikti projekto keitimą, kad sutaptų privažiavimo kelio su žemės sklypo riba įrengto privažiavimo altitudės; pagal parengtą projekto keitimą darbų rangovui UAB „Rodsta“ atlikti papildomus kelio kapitalinio remonto darbus; sudaryti papildomų darbų sąmatą. Atsakovės atstovas M. V., kartu su rangovo atstovu bei statinio statybos techninės priežiūros atstovu komisijos protokolą pasirašė. 2018 m. birželio 27 d. atsakovė su projektuotoju sudarė sutartį dėl kelio atkarpos kapitalinio remonto techninio projekto keitimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai leidžia daryti išvadą, kad, priešingai nei sprendė teismas, šis pakeistas projektas nebuvo Sutarties dalimi. Nei viena Sutarties nuostata nenumatė, jog Sutarties vykdymo metu gali būti keičiamas projektas ir kad tokiu atveju ieškovė už tą pačią kainą turės atlikti papildomus darbus.

26. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties sąlygų turinys nustatomas vertinant ne tik ginčo sutartį, bet ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013). Tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, galėjo būti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, pagal Sutartį ir pirkimo sąlygas nelaikytini papildomais darbais, jie atliekami rangovės sąskaita ir jėgomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017). Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra ta, kad ieškovei teikiant pasiūlymą papildomi darbai negalėjo būti numatyti. Iš statinio statybos techninio prižiūrėtojo S. Z. paaiškinimų matyti, kad kai buvo parengtas projektas šiam viešajam pirkimui, dar buvo nepasibaigęs ankstesnis projektas, kurį atliko kitas rangovas ir buvo kitas užsakovas; buvo daromi du skirtingi projektai; susipažinus su projektu ir nuvykus į vietą, akivaizdžių papildomų darbų poreikio nesimatytų. Projekto komisija nustatė, kad būtina atlikti papildomus darbus, suprojektuoti naują kapitalinio remonto aprašo projektą ir pavesti darbus atlikti ieškovei. Taigi, buvo aiškus atsakovės sutikimas ir išankstinis žinojimas apie papildomų darbų poreikį, ko atsakovė neneigia. Atsakovė patvirtino pakeistą kapitalinio remonto aprašo projektą, kuriame numatyti visi papildomi darbai, leido pagal jį vykdyti darbus. Kaip minėta, po 2018 m. balandžio 18 d. objekto apžiūros buvo pakeistas kapitalinio remonto aprašo projektas, ką patvirtina 2018 m. birželio 27 d. kapitalinio remonto techninio projekto keitimo paslaugų sutartis Nr. R4-315 ir atsakovės parengta projektavimo užduotis projekto keitimui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės pritarimas projekto pakeitimui kartu yra ir jo patvirtinimas dėl papildomų darbų atlikimo. Todėl sutiktina su apeliante, jog ginčo atveju jos atlikti darbai yra laikytini papildomais darbais, už kuriuos ieškovė turi teisę reikalauti apmokėjimo.

27. Kolegija sprendžia, kad atsakovė žinojo bei sutiko su naujų darbų kaina, ką patvirtina 2018 m. lapkričio mėnesio atsakovės atstovo M. V. pasirašytas papildomų darbų atlikimo aktas Nr. 6, kuriame išvardyti papildomi darbai bei numatyta papildomų darbų kaina – 9 635,30 Eur. Atsakovė nesutikimo su nurodyta darbų kaina neišreiškė ir pastabų prie darbų atlikimo akto nepažymėjo. Be to, 2018 m. lapkričio 29 d. ieškovės atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. R8-269 patvirtina, kad atsakovė aiškiai nurodė, jog už atliktus darbus įsipareigoja rangovui sumokėti likusius 85 814,13 Eur, susidedančius iš 76183 Eur už iš sutartyje numatytus darbus ir 9 635,30 Eur už papildomus darbus; pretenzijų dėl atlikto darbo kokybės atsakovė neturėjo. 2018 m. lapkričio 30 d. ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. RDST 0000328 už papildomus darbus pagal 2018 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 6 9 635,30 Eur. Nors 2019 m. sausio 3 d. pranešimu Nr. R2-17-3.9 dėl PVM sąskaitos faktūros grąžinimo atsakovė ieškovei nurodė, kad atsisako apmokėti už papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti rangos darbų sutartyje Nr. 4-344, tai nekeičia faktinės situacijos, jog apeliantė pagal pakeistą projektą, už kurio tinkamą parengimą buvo atsakinga atsakovė (užsakovė), atliko papildomus darbus, kuriuos atsakovė suprojektavo, užsakė atlikti, suderino su ieškove (rangove), juos priėmė be pretenzijų ir už kuriuos sutiko apmokėti.

28. Kaip jau minėta nutarties 23 punkte, Lietuvos Aukščiausias Teismas, vertindamas techninių statybos dokumentų turinio atitikties vėliau paaiškėjusiai realiai situacijai ir galimos tokios neatitikties rizikos prisiėmimo aspektus, yra konstatavęs, kad visos viešojo pirkimo sutarties vykdymo rizikos perkėlimas tik rangovui (tiekėjui) iš principo devalvuotų techninio projekto kaip normatyvinio statybos dokumento reikšmę. CK 6.684 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė didinti statybos darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų, kurie nenumatyti normatyviniuose dokumentuose. Kadangi šios bylos duomenys rodo, jog buvo sutarta dėl atlikimo papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti normatyviniuose, viešojo pirkimo dokumentuose ir jų pagrindu sudarytoje Sutartyje, o jų poreikis paaiškėjo tik projekto vykdymo metu ne dėl rangovės kaltės, bet dėl užsakovės pateikto projekto klaidų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog iš esmės šių darbų atlikimo riziką už tą pačią kainą sudarydama Sutartį prisiėmė pati ieškovė. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro iš todėl, kad pagal Sutarties sąlygas būtent atsakovės (užsakovės) atsakomybei ir rizikai buvo priskiriamos klaidos, netikslumai ar trūkumai techniniame projekte, taigi, darbų kaina galėjo būti koreguojama ir atsiradus būtinybei atlikti darbus dėl šios priežasties. Aptartuose 2018 metų balandžio - birželio mėnesio apžiūros akte, darbų pakeitimo akte, komisijos protokole ir juos lydinčiuose dokumentuose darbai, už kuriuos apmokėti 9635,30 Eur reikalauja ieškovė, įvardijami kaip anksčiau projekte nenumatyti papildomi darbai (pvz., papildomai įrengti pralaidas, praplatinti nuovažą, pagal situaciją pakelti sankasą ir pan.), kuriuos siūloma atlikti rangovei UAB „Rodsta“, sudarant nevykdomų darbų ir papildomų darbų sąmatas; tokios sąmatos buvo sudarytos, o jų kainų skirtumas iš esmės sudaro ieškinio dalyką. Taigi pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes tai yra išimtinis atvejis, atitinkantis ir CK 6.684 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį, kuriame numatyta galimybė padidinti sutarties kainą, konstatavus, kad reikalingi papildomi statybos darbai, nenumatyti normatyviniuose statybos dokumentuose.

29. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti skolą iš atsakovės už papildomai atliktus rangos darbus, nurodęs, kad pagal pakeistą projektą reikalingų atlikti papildomų darbų kaina neviršijo 15 procentų bendros statybos darbų kainos, todėl ieškovė neįgijo teisės perskaičiuoti sutarties kainą remiantis CK 6.685 straipsniu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, o vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų yra iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tačiau tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet ne atliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015). Atsižvelgdama į CK 6.685 straipsnio nuostatas ir jų aiškinimo praktiką, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju nebuvo CK 6.685 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, tačiau, įvertinus ieškovės keliamo ginčo esmę, tai nesudarė pagrindo ieškinį visiškai atmesti, kadangi byloje buvo nustatytas faktinis pagrindas ieškinį tenkinti jau aukščiau šioje nutartyje aptartu CK 6.684 straipsnio 4 dalyje numatytu teisiniu pagrindu.

30. Šalių sudarytos Sutarties normatyvinių dokumentų pakeitimai aptariamu atveju pakeitė Sutartyje numatytų statybos darbų pobūdį, kadangi po projekto Nr. 2015-R4-KRAP dalinio pakeitimo reikėjo atlikti darbus ne pagal pradinėje sutartyje numatytą darbų apimtį ir pobūdį, nes jų tęsimas pagal realią situaciją tapo nebetikslingas, bet projektinėje dokumentacijoje iki jos pakeitimo nenumatytus papildomus (naujus) darbus, nurodytus kelio atkarpos kapitalinio remonto techninio projekto Nr. 2015-R4-KRAP daliniame pakeitime ir išvardintus 2018 m. balandžio 18 d. Darbų pakeitimo akte Nr. 01: kelią nuo PK 2+89 iki 3+28 įrengti taip, kad sutaptų privažiavimo kelio (asfalto) altitudės su gretimo žemės sklypo įrengto privažiavimo aukščiais; kelio PK 0+25 dešinėje pusėje įrengti d-0,4 m. papildomą plastikinę pralaidą; kelio PK 25+05 įrengti netipinę 30 m. ploto nuovažą su d-04 m. pralaida. Šiuo atveju atsakovei kilo pareiga tinkamai įforminti papildomų, pirminiame techniniame projekte nenumatytų, tačiau būtinų darbų pirkimą, ji apie šias aplinkybes prieš papildomų darbų atlikimą žinojo. Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose numatyti ribojimai tenkinti šį ieškinio reikalavimą neįrodyti, todėl ieškinio reikalavimas priteisti 9 635,30 Eur už atliktus papildomus statybos rangos darbus yra pagrįstas ir pirmosios instancijos teismo turėjo būti tenkinamas.

31. Kadangi, kaip patvirtina bylos duomenys, ieškovė dėl paminėtų priežasčių pagal parengtą techninį projektą objektyviai prieš sudarydama sutartį negalėjo numatyti papildomų darbų atlikimo poreikio, konstatuotina, kad minėti darbai nepateko į šalių susitarimo ribas ir todėl jie gali būti vertinami kaip papildomi CK 6.684 straipsnio 4 dalies ir Sutarties nuostatų taikymo prasme. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė įrodė aplinkybes, išsaugančias jos teisę reikalauti apmokėti atliktų papildomų darbų vertę (CPK 178 straipsnis).

32. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal pirminį techninį projektą nevykdomų darbų vertė buvo 1727,01 Eur, papildomų darbų sąmata - 11 658,71 Eur, taigi, ieškovės atliktų papildomų statybos darbų ir ieškinio kaina – 9635,30 Eur. Byloje nekilo ginčo dėl šios papildomų darbų kainos pagrįstumo, todėl išsamiau dėl to nepasisakoma.

33. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Todėl ieškovės prašymas priteisti pagal minėtą įstatymą apskaičiuotas minimalias palūkanas tenkinamas ir iš atsakovės ieškovei priteisiamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą 9653,30 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 30 d. (terminas sąskaitai apmokėti) iki 2019 m. kovo 18 d. (preliminaraus sprendimo priėmimo dienos) - 164,58 Eur.

34. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu iš atsakovės ieškovei priteisiamos 8 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.685 straipsnio nuostatas, be pagrindo netaikė CK 6.684 straipsnio 4 dalies nuostatų, ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje surinktų įrodymų, reikšmingų CK 6.684 straipsnio 4 dalies ir šalių Sutarties sąlygų taikymui, visumą, išsamiai neišanalizavo techninio projekto sprendinių ir kitų byloje surinktų įrodymų dėl galimybės numatyti papildomus darbus. Pirmosios instancijos anksčiau priimtas preliminarus sprendimas ieškinį tenkinti iš esmės yra tapatus priimamam naujam sprendimui ieškinį tenkinti, tačiau pagal CPK 428 straipsnio 8 dalį preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas, panaikina galutinį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2006).

36. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

37. Priimant naują sprendimą, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktą prašymą ir jį pagrindžiančius įrodymus pirmosios instancijos teisme sudaro 1 996,50 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių už suteiktų teisinių paslaugų suteikimą, todėl jos ieškovei priteisiamos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Už apeliacinio skundo paruošimą ieškovė patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų bei sumokėjo 108 Eur žyminio mokesčio. Šios išlaidos, kurios pagrįstos įrodymais, atitinka Rekomendacijose nurodytus maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, todėl taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. birželio 20 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 288768350) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rodsta“ (juridinio asmens kodas 302422462) 9635,30 Eur už atliktus papildomus rangos darbus, 164,58 Eur palūkanų, 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9799,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 288768350) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rodsta“ (juridinio asmens kodas 302422462) 713 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.