Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2024-02-19 · Civilinė byla Nr. e2-234-965/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-19
Bylos Nr.
e2-234-965/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03048-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
R. B.
Advokatai
Galina Morozova, Jovita Usonytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-234-965/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03048-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,sekretoriaujant Mildai Gricienei, Jolitai Kinderienei,dalyvaujant ieškovei I. B. ir jos atstovei advokatei Galinai Morozovai,atsakovui R. B. ir jo atstovei advokatei Jovitai Usonytei,išvadą teikiančios institucijos įgaliotai atstovei Laurai Raukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei pagal atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei I. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir prievolės pripažinimo įvykdyta, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. teisme priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašo nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Nurodė, kad nutraukus santuoką, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, tačiau atsakovas, naudodamasis tuo, kad konkreti bendravimo tvarka nenustatyta, piktnaudžiauja savo teisėmis, bet kada vaiką paima ir ieškovei negrąžina. Todėl tarp šalių nuolat kyla nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos; būdamas pas atsakovą, vaikas nelanko mokyklos, mokymosi rezultatai prasti. Be to, ieškovės teigimu, atsakovas vartoja alkoholį, ne kartą yra sustabdytas prie vairo neblaivus, yra smurtavęs prieš ieškovę. Kadangi šalims nepavyksta susitarti dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos, taip yra pažeidžiami tiek vaiko, tiek ieškovės interesai, todėl ieškiniu prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką tokiu būdu:

1. Kas antrą savaitgalį ‒ penktadienį 16.00 val., atsakovas pasiima sūnų iš Vaikų dienos centro, adresu (duomenys neskelbtini), ir sekmadienį 16.00 val. grąžina į jo gyvenamąją vietą.

2. Tėvo dieną, t. y. pirmąjį birželio savaitgalį, jeigu laikas nesutampa su tėvo bendravimo savaitgaliu, atsakovas pasiima sūnų 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos bei grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.00 val.

3. Antrąją šv. Kalėdų dieną ir antrąją šv. Velykų dieną, atsakovas pasiima vaiką 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos bei grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.

4. Kasmetinių atostogų metu atsakovas bendrauja su sūnumi T. B. 14 kalendorinių dienų iš eilės. Tėvas apie numatomą atostogų laiką informuoja vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 2 savaites ir suderina su ja vaiko pasiėmimo laiką ir vietą. Sūnaus išvykimui kartu su tėvu į užsienį turi būti gautas vaiko mamos sutikimas.

5. Motinos dieną, t. y. pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį, ir per motinos gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), vaikas praleidžia su mama I. B., neatsižvelgiant kurio iš tėvų savaitgalis.

6. Kiekvieną dieną nuo 18.30 val. iki 19.00 val. tėvas gali bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis ‒ telefonu, skype, viber.

7. Tėvas gali lankyti sūnų ugdymo įstaigoje ir dalyvauti tėvų susirinkimuose, renginiuose.

8. Jeigu pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių tėvo bendravimas su sūnumi nėra galimas, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo tėvų valios, tėvai privalo apie tai informuoti vienas kitą SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutinka. Vėliau pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu, priteisti vaikui išlaikymą; pripažinti atsakovo prievolę dėl išlaikymo teikimo iki vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo įvykdyta; nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo tvarką su vaiku ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su vaiku puikiai sutaria, pats vaikas nori būti ir nuolat gyventi su tėvu. Gyvendamas su ieškove, vaikas nesutaria su vyresniuoju ieškovės sūnumi. Nurodo, kad rūpinasi vaiko mokslais, samdo papildomai mokytoją, kuris padeda ruošti namų darbus, alkoholio prie vaiko nevartoja. Atsakovo teigimu, pati ieškovė turi problemų su alkoholiu. Atsakovas siūlo nustatyti ieškovės bendravimo su vaiku tvarką tokiu būdu:

1. Lyginiais metų savaitgaliais ieškovė paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadieniais 10.00 val. ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.

2. Ieškovė lyginiais metais vaiko gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), paima vaiką 9.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, o esant pamokoms mokykloje, paima vaiką iš mokyklos po pamokų bei grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val., nelyginiais metais ieškovė paima vaiką kitą dieną po vaiko gimtadienio, t. y. (duomenys neskelbtini), 9.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos, o esant pamokoms mokykloje, paima vaiką iš mokyklos po pamokų bei grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.;

3. Motinos dieną ‒ pirmąjį gegužės savaitgalį, jeigu laikas nesutampa su ieškovės bendravimo savaitgaliu, ieškovė paima vaiką 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos bei grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.;

4. Tėvo dieną ‒ pirmąjį birželio sekmadienį, jeigu laikas sutampa su ieškovės bendravimo savaitgaliu, ieškovė tą sekmadienį vaiko iš atsakovo nepaima, ieškovė paima vaiką tik to savaitgalio šeštadienį 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos bei grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.;

5. Ieškovė lyginiais metais per šv. Kūčias ir pirmą šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 24 d. ir 25 d., o nelyginiais metais ‒ antrąją šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 26 d., jeigu laikas nesutampa su ieškovės bendravimo savaitgaliu, paima vaiką 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos bei grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.;

6. Vaikas būna su atsakovu nelyginiais metais per šv. Kūčias ir pirmą šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 24 d. ir 25 d., o lyginiais metais ‒ antrąją šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 26 d., jeigu laikas sutampa su ieškovės bendravimo savaitgaliu.

7. Ieškovė lyginiais metais pirmąją šv. Velykų dieną, o nelyginių metų ‒ antrąją šv. Velykų dieną, jeigu laikas nesutampa su ieškovės bendravimo savaitgaliu, ieškovė paima vaiką 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos bei grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.

8. Vaikas būna su atsakovu nelyginiais metais antrąją šv. Velykų dieną, o nelyginių metų ‒ pirmąją šv. Velykų dieną, jeigu laikas sutampa su ieškovės bendravimo savaitgaliu.

9. Ieškovė lyginiais metais gruodžio 31 d. paima vaiką 16.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos bei grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą artimiausią dieną, t. y. sausio 1 d. 12 val., jeigu laikas sutampa su ieškovės bendravimo savaitgaliu. Tuo atveju, jeigu teismas priešieškinio netenkintų, atsakovas taip pat pateikė jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) pateikė išvadą byloje ir nurodė, kad skyrius atliko šalių gyvenimo ir buities sąlygų tyrimą ir nustatė, kad nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą. Kadangi šalys nesugeba susitarti dėl bendravimo su vaiku, pateikė pasiūlymą dėl galimos šalių bendravimo su vaiku tvarkos. Nurodė ir tai, kad šeima skyriui žinoma nuo 2018 m., inicijuotas atvejo vadybos procesas, kadangi šalys nuolat tarpusavyje konfliktuoja vaikų akivaizdoje, pažymi neadekvatų atsakovo elgesį ir polinkį į žalingą alkoholio vartojimą bei kt. Išvados pateikimo dieną skyriuje iš viso gauta 18 pranešimų dėl galimų vaiko T. B. teisių pažeidimų, iš kurių 2 kartus nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, 11 kartų atliktas vaiko situacijos vertinimas, 3 kartus inicijuota laikino apgyvendinimo ir 1 kartą – laikinos priežiūros priemonė; 2 kartus inicijuotas mobiliosios komandos specialistų darbas su šeima.

Atsiliepimas

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad nuo tada, kai vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, neįvyko ir nėra jokių esminių pasikeitimų, todėl keisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Kadangi teismo sprendimu konkreti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka nenustatyta ir tėvas gali maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime, jis pradėjo piktnaudžiauti savo teisėmis ir savo nuožiūra leidžia laiką su vaiku, todėl būtina nustatyti konkrečią bendravimo tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais, su priešieškiniu nesutiko ir patvirtino, jog esminiai nesutarimai tarp šalių kyla dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Pažymėjo, kad vaiko nuomonė ir norai ne visada atitinka jo interesus. Kadangi ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, užtikrina vaiko poreikius, saugią aplinką, todėl nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą. Neneigia, kad vaiko ir tėvo ryšys artimas, ieškovė neprieštarauja, kad tėvas su vaiku bendrautų, tačiau, siekiant išvengti piktnaudžiavimų, būtina konkreti bendravimo tvarka.

6. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, su ieškiniu nesutiko. Atsakovas neigia, kad trukdo ieškovei bendrauti su vaiku. Pažymi, kad atsakovas tinkamai rūpinasi vaiku, tarp jų ryšys glaudesnis, nei tarp mamos ir vaiko. Būna atvejų, kad mama vaikui sukelia neigiamų emocijų, kadangi ruošiant pamokas nesusitvardo, šaukia. Neigia, kad nuolat piktnaudžiautų alkoholiu, turėtų priklausomybių, alkoholį vartoja tik esant progoms ir ne vaikų akivaizdoje. Sutinka, kad mama su vaiku bendrautų maksimaliai pagal atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką.

7. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu ieškiniui neprieštaravo, palaikė pateiktoje išvadoje išdėstytą poziciją, nurodė, kad pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą nėra. Sprendžiant bylą vaiko interesais, siūlo atsižvelgti į skyriaus pateiktą bendravimo su vaiku tvarkos projektą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu (civilinės bylos Nr. 2YT-9916-1149/2022); patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria be kita ko šalių nepilnamečio vaiko T. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina I. B., išspręstas išlaikymo teikimo klausimas vaikui, taip pat nustatyta, kad vaiko tėvas R. B. galės maksimaliai dalyvauti nepilnamečio sūnaus auklėjime ir betarpiškai bendrauti su sūnumi iš anksto sutartu laiku, atsižvelgiant į įprastinį vaiko dienos režimą bei sveikatos būklę. Konkreti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nutraukiant santuoką, nenustatoma (5 punktas).

9. Bylos nagrinėjimo metu išklausyta vaiko nuomonė per teismo psichologą apie vaiko ryšį su tėvais. Psichologė pateikė išvadą, kurioje apibendrino pokalbio su vaiku gautą informaciją. Nurodė, kad savo pasirinkimą, pas ką gyventi, berniukas renkasi pagal tai, pas ką yra geresnės sąlygos ir kur jam pačiam labiau patinka, patraukliau. Jam sunkiai sekėsi pagrįsti savo atsakymus ir paaiškinti juos plačiau. Vaikas dar negeba objektyviai vertinti savo poreikių, negali numatyti tolimesnės gyvenimo perspektyvos ir iš to atsirandančių pasekmių. Išreikštas noras gyventi su tėčiu galimai atsirado iš to, kad vaikas seniau nematė savo tėvo, o dabar jis atsirado ir su juo daugiau dienų praleidžia, nei su mama. Taip pat, kaip teigia vaikas, pas tėvą yra patrauklesnės sąlygos gyventi, tėtis daugiau tenkina vaiko norus, kurie nebūtinai yra vaikui tinkami.

10. Tarp šalių kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos, šalių nurodomos aplinkybės priešingos.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis nustato, jog tuo atveju, kai vaiko tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jei tarp jų kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Kilusį ginčą dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį teismas turi išspręsti vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

12. Pareiškus ieškinį/priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (pvz. tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas, vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005) ir tai, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

13. Atsakovas teigia, kad nuo 2022 m. spalio mėn. šalių sūnus gyvena su juo, o ieškovė su vaiku bendrauja minimaliai, vaikas nori gyventi su tėvu, todėl prašo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Išvadą teikiančios institucijos atstovė ir socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą nėra. Vaiko paaiškinimai dėl tėvų rūpinimosi juo prieštaringi, pasak, teismo psichologės, vaikas dar negeba objektyviai vertinti savo poreikių.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nuolat konfliktuoja, kadangi nesugeba rasti tarpusavio kompromiso dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Šias aplinkybes patvirtina pateikta medžiaga iš policijos, iš vaikų teises ginančios institucijos. Nors atsakovas tvirtina, kad ieškovė nepakankamai praleidžia laiko su vaiku, tačiau teismas pažymi, kad jos bendravimo dažnumas sąlygotas ir apribotas dėl atsakovo maksimalaus bendravimo su vaiku, todėl natūralu, kad vaiko ir mamos bendravimo laikas nėra nuolatinis. Reikšdamas reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atsakovas nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė nesirūpintų vaiku ar kenktų jo interesams. Priešingai, nustatyta, kad abiejų šalių gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos, abu tėvai rūpinasi vaiku, tačiau dėl nuolatinių ir užsitęsusių abiejų šalių tarpusavio nesutarimų kyla grėsmė ir vaiko, kuris aiškiai nurodė, kad jam abu tėvai yra svarbūs, interesams. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas vienasmeniškai sprendžia, kada vaiką pasiimti iš mamos ir kada grąžinti, nesukurdamas vaikui gyvenimo bei bendravimo su abiem tėvais rutinos. Teismo psichologo išvadoje nurodyta, jog vaiko noras/nuomonė būti ir bendrauti su tėvais priklauso nuo to, kuris iš tėvų jam pasiūlo/sudaro palankesnes sąlygas. Atsakovas neneigė, kad vaikui nuolaidžiauja.

15. Išklausius vaiko nuomonę, institucijų atstovų paaiškinimus, nustatyta, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra glaudus, abipusis, vaikas jaučiasi abiems tėvams vienodai svarbus. Nustatyta ir tai, kad vaikui mama yra reiklesnė, priešingai nei atsakovas, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, vaikas konkrečioje situacijoje renkasi tai, kas jam palankiausia. Atsižvelgiant į šalių sūnaus amžių, jam yra 8 metai, pripažintina, kad tokio amžiaus vaikas kol kas negali savarankiškai nuspręsti su kuo jam geriau gyventi ir kaip bendrauti su tėvais, todėl sprendžiant bylą vaiko interesais, vaiko norai, nuomonė vertintini kitų įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų teises užtikrinančių institucijų atstovams išsakyta vaiko nuomonė keitėsi ne kartą, tačiau vaikas visada nurodo, kad jam abu tėvai artimi, nori su jais gyventi, todėl šioje situacijoje, kai tarp konfliktuojančių tėvų nėra nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, vaikas bendrauja/gyvena su tuo iš tėvų, su kuriuo jam norisi, tai dar labiau apsunkina padėtį, tačiau tai nereiškia, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti keičiama.

17. Abu tėvai vaikui yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Savo nurodomų aplinkybių dėl netinkamo ieškovės elgesio su vaiku, arba, kad vaikas atsisako gyventi su mama, atsakovas nepagrindė. Ieškovei ir atsakingų institucijų atstovams teigiant, kad ieškovė tinkamai atlieka motinos pareigas, atsakovo teiginiai, kad ieškovės gyvenimo būdas netinkamas, atmestini, kaip nepagrįsti. Be to, kaip patvirtina pateikti duomenys, charakterizuojantys šalis, konfliktinės situacijos tarp šalių dažniausiai kyla tada, kai atsakovas būna apsvaigęs nuo alkoholio. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovas buvo sulaikytas neblaivus už vairo, taip pat nustatyta, kad 2023-12-09 tėvas su vaiku namie buvo neblaivus, vaikas buvo paimtas iš tėvo; atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įvykio, kad 2023-12-06 atsakovo sugyventinė galimai smurtavo prieš šalių vaiką. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas visgi turi problemų dėl alkoholio vartojimo, savo elgesio kritiškai nevertina.

18. Teismo posėdžio metu socialinė darbuotoja O. B., kuri šalių šeimai teikia paslaugas nuo 2021-12-01, taip pat patvirtino, kad pagrindinė problema šeimoje – tėvų konfliktai dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Liudytoja, priešingai nei nurodo atsakovas, paaiškino ir tai, kad vaikui būnant su atsakovu, kyla problemų dėl mokyklos lankymo, pasiekimai, pažangumas mokykloje pablogėja, tėvas nepadeda vaikui atlikti namų darbų. Vaikui būnant su mama, tokių problemų nekyla. Atsakovas, aiškindamas šias situacijas, jas teisina tuo, kad jei vaikas blogai jaučiasi, į mokyklą jam leidžia neiti. Tai, kad ieškovė yra reiklesnė vaikui, mažiau jam nuolaidžiauja, nereiškia, kad ji netinkamai auklėja ir rūpinasi vaiku. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikui būnant su tėvu, kai kurios pamokos praleidžiamos be priežasties, kaip nurodo vaikas, jis kartais pramiega, nors būtent tėvui kyla pareiga užtikrinti, kad vaikas laikytųsi dienos režimo, lankytų mokyklą.

19. Pažymėtina ir tai, kad vaiko tėvo arba motinos buitinės-materialinės gyvenimo sąlygos, tėvų tarpusavio konfliktai, negali būti esminis ir pagrindinis kriterijus, nustatant arba keičiant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, nes vaikui ypatingai svarbu psichologinis ir emocinis saugumas bei komfortas, saugi ir įprasta aplinka.

20. Vertinant ieškovės pastangas ir galimybes užtikrinti sūnaus interesus, byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė vestų netinkamą gyvenimo būdą, turėtų žalingų įpročių ar veiktų priešingai vaiko interesams, jų neužtikrintų, ji bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir vykdo sudarytą pagalbos šeimai planą, todėl ieškovės asmeninės savybės auklėjant sūnų abejonių nekelia ir nesudaro teisinio pagrindo keisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą.

21. Išvadą teikiančios institucijos medžiaga ir pateikta išvada nustatyta, kad ieškovės gyvenamoji vieta vaikui yra saugi ir tinkama. Atliekant socialinį darbą su ieškovės šeima, nėra nustatytų duomenų, kad ji netinkamai vykdytų savo, kaip motinos pareigas; ar veikimu/neveikimu pažeistų vaiko teises ir teisėtus jo interesus.

22. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovo priešieškinis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmestinas, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl išlaikymo priteisimo iš ieškovės.

23. Atsakovas taip pat prašo pripažinti jo prievolę dėl išlaikymo vaikui teikimo įvykdyta. Ieškovė patvirtino, kad vaikas daug laiko praleidžia su atsakovu, jis vaiku rūpinasi visapusiškai, vaikui būnant pas atsakovą, ieškovė prie vaiko išlaikymo neprisideda, todėl ji nereikalauja iš atsakovo teikti išlaikymą vaikui ir neprašo priteisti išlaikymo įsiskolinimo.

24. Kadangi tarp šalių ginčo šiuo klausimu nėra, atsakovas tinkamai vykdė/vykdo savo pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, ieškovo prašymas pripažinti prievolę mokėti po 200 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos, pripažintina įvykdyta (CK 6.123 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo/nustatyto

25. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

26. Ieškovė nurodo, kad netrukdė ir neketina ateityje trukdyti atsakovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, tačiau, atsakovui piktnaudžiaujant šia savo teise, siekiant ateityje išvengti konfliktinių situacijų, atsižvelgiant į vaiko interesus, prašo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

27. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 18 d. teismo sprendimu konkreti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nutraukiant santuoką, nenustatyta. Įtvirtintos tik bendro pobūdžio sąlygos, kurios neatitinka šalių ir vaiko interesų, kadangi ginčo šalys savarankiškai nesusitaria dėl konkrečios bendravimo tvarkos su vaiku, o tėvo ir motinos ilgalaikiai nesutarimai, į kuriuos iš dalies įtraukiamas ir nepilnametis vaikas, turi neigiamos įtakos vaiko interesams. Todėl, šiuo atveju, pripažintina, kad konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra tikslingas, siekiant užtikrinti šalių ir jų vaiko santykių stabilumą ir ateityje išvengti konfliktinių situacijų.

28. Atsakovas su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo nesutinka, tuo atveju, jeigu teismas netenkintų priešieškinio ir nepakeistų nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos bei nenustatytų sūnaus gyvenamosios vietos su atsakovu, atsakovas prašo nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką jo pasiūlytu būdu. Mano, kad su vaiku turi bendrauti maksimalų laiką, bendravimo laikas su vaiku tarp tėvų turi būti paskirstytas po lygiai (50/50), nustatant, kad nuo kiekvieno mėnesio 15 dienos iki paskutinės mėnesio dienos sūnus būna pas atsakovą. Kiti atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos punktai, dėl bendravimo švenčių, gimtadienių ir kt. dienomis, iš esmės sutampa su ieškovės siūloma tvarka.

29. Nagrinėjamu atveju abu vaiko tėvai maksimaliai siekia rūpintis savo vaiku; vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kur yra nusistovėjęs vaiko gyvenimo ritmas, ugdymo, poilsio režimas. Teismas, vertindamas ieškovės ir atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką su vaiku, įvertinęs šalių vaiko amžių, nustatytų reikšmingų, taip pat ir šalis charakterizuojančių, aplinkybių visumą, siekdamas išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp ginčo šalių, taip pat spręsdamas bylą vaiko interesais, sprendžia, kad vaikų teises ginančios institucijos pasiūlyta bendravimo tvarka geriausiai atitiktų/atlieptų vaiko interesus. Institucijos pasiūlyta tvarka objektyviai pagrįsta, atitinka faktines byloje nustatytas aplinkybes, yra aiški ir konkreti, neprieštarauja tiek vaiko, tiek skyrium gyvenančio tėvo maksimaliai galimam bendravimo užtikrinimui. Tokia bendravimo tvarka, kuri yra šiek tiek detalesnė, nei prašė nustatyti ieškovė, taip pat iš dalies grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką ir gyvenamąją vietą, o pernelyg dažnas vaiko ir pakankamai ilgas gyvenamosios vietos kaitaliojimas, kurio prašo atsakovas, neatitiktų šių reikalavimų bei vaiko interesų.

30. Teismo vertinimu, nustačius tokią bendravimo tvarką, ieškovei ir atsakovui išliks galimybė lanksčiai derinti vaiko priežiūrą ir darbo grafikus, kartu optimaliai ir pakankamai užtikrinti vaiko interesus dėl pakankamo bendravimo su abiem tėvais. Pažymėtina, kad vaiko bendravimas su abiem tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo geranoriškai rūpintis abu tėvai. Net ir tuo atveju, jeigu šalims kiltų tam tikrų problemų vykdant nustatytą bendravimo tvarką, šalys tarpusavio sutarimu gali ją pakeisti. Kad išvadą teikiančios institucijos nurodyta bendravimo tvarka nepriimtina, šalys nenurodė.

31. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškinys ir priešieškinis dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintini iš dalies (CK 3.170 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 376 straipsnis), nustatytina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią atsakovas su sūnumi bendrauja:

1. Atsakovas bendrauja su vaiku lyginių savaičių savaitgaliais. Atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19:00 val. Apie negalėjimą pasiimti vaiko atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 dienas. Atsakovui vėluojant paimti vaiką nustatytu laiku daugiau nei 1 val., ieškovė turi teisę užimti vaiką kitomis veiklomis, vaiko bendravimas su atsakovu tą savaitgalį nevyksta.

2. Atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės 2 darbo dienas (antradienį ir trečiadienį), atitinkamai antradienį pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 8:00 val., o jeigu tą dieną vaikas lanko ugdymo įstaigą, pasiima jį iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba, jei išreiškia poreikį ir iš anksto informuoja, pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos ir laiku pristato į ugdymosi įstaigą ir iš jos pasiima bei grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą trečiadienį iki 19:00 val. Apie ketinimą pasiimti vaiką informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas.

3. Atsakovas bendrauja su vaiku nelyginiais kalendoriniais metais per šv. Kalėdų šventes. Atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 11:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 19:00 val.

4. Atsakovas bendrauja su vaiku lyginiais kalendoriniais metais per šv. Velykų šventes. Atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Velykų dieną 8:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją Velykų dieną iki 19:00 val.

5. Atsakovas bendrauja su vaiku nelyginiais kalendoriniais metais per Žolinių šventinę dieną. Atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos rugpjūčio 15 d. 8:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19:00 val.

6. Atsakovas bendrauja su vaiku lyginiais kalendoriniais metais per Joninių šventinę dieną. Atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos birželio 24 d. 8:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19:00 val.

7. Pradedant 2025‒2026 m., Naujaisiais metais atsakovas bendrauja su vaiku per Naujųjų metų šventę 2025‒2026 m., 2027‒2028 m., 2029‒2030 m. ir toliau atitinkamai kas antrus metus. Atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 8:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą kitą dieną, t. y. sausio 1 d. iki 19:00 val.

8. Atsakovas su sūnumi jo gimimo dieną bendrauja lyginiais kalendoriniais metais. Atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 8:00 val., o jeigu tą dieną vaikas lanko ugdymo įstaigą, pasiima jį 15:00 val., ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20:00 val.

9. Per Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną, vaikas lieka savo gyvenamojoje vietoje, nepriklausomai nuo nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.

10. Per Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną, atsakovas bendrauja su vaiku, nepriklausomai nuo nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Per Tėvo dieną atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 8:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19:00 val. Savo gimimo dieną atsakovas turi teisę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos savo nuožiūra, atsižvelgdamas į vaiko režimą bei užimtumą ugdymo įstaigose, t. y. ne anksčiau nei 8:00 val. ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20:00 val.

11. Vaiko mokyklines vasaros atostogas atsakovas ir ieškovė dalijasi atitinkamai po 14 kalendorinių dienų paeiliui, t. y.: atsakovas bendrauja su vaiku 14 kalendorinių dienų iš eilės nuo pirmos atostogų savaitės pirmadienio, kitas 14 kalendorinių dienų vaikas bendrauja su ieškove ir t. t. Vasaros atostogų metu atsakovas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 8:00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną iki 19:00 val.

12. Vaiko mokyklinių pavasario, rudens, žiemos atostogų metu: nelyginiais kalendoriniais metais atsakovas bendrauja su vaiku mokyklinių pavasario atostogų ir rudens atostogų metu; lyginiais kalendoriniais metais atsakovas bendrauja su vaiku mokyklinių papildomų žiemos (vasario mėn.) ir žiemos (Kalėdinių) atostogų metu. Atostogų metu atsakovas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 8:00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną iki 17:00 val.

13. Atsakovui nepaėmus vaiko pagal šį nustatytą grafiką, atsakovo bendravimas su vaiku nekompensuojamas.

14. Vaiko ligos atveju, nepriklausomai nuo vaiko buvimo vietos (pas vieną iš tėvų, gydymo įstaigoje ar pan.), atsakovas ir ieškovė lanko vaiką kasdien nuo 17:00 val. iki 19:00 val. Vaikui susirgus, atsakovo bendravimas su vaiku nekompensuojamas.

15. Jeigu vaikas, buvimo pas kažkurį iš vaiko tėvų metu suserga ar patiria traumą, tas iš tėvų privalo nedelsiant informuoti kitą iš tėvų SMS žinute ir netrukdyti susitikimų su vaiku jo tuometinėje buvimo vietoje.

16. Jeigu pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių tėvo bendravimas su sūnumi nėra galimas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo tėvų valios, tėvai privalo apie tai informuoti vienas kitą SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

0 17. Mama, vaikui būnant su tėvu, o tėvas, vaikui būnant su mama, turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, išskyrus ugdymo ir poilsio laiką, bet kokiomis telekomunikacijų, elektroninio ryšio ar kt. priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), ir kiekvienas iš tėvų, vaikui būnant pas jį, privalo užtikrinti vaikui galimybę naudotis tokiomis priemonėmis.

32. Šalims išaiškintina, kad, vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

33. Pažymėtina, kad, teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalis buvo atleista, išieškomos iš antrosios šalies į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Ieškovei byloje teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų išlaidų. Už reikalavimą nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku ieškovė sumokėjo 55 Eur žyminio mokesčio.

36. Kadangi ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas iš dalies, ieškovė pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo valstybei priteistina 54 Eur (109 Eur ‒ 55 Eur) žyminio mokesčio, nuo kurio buvo atleista ieškovė.

37. Atsakovo priešieškinis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir kitų susijusių reikalavimų, už kurį jis sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį, kaip už vieną neturtinį reikalavimą, atmestas, todėl atsakovui išlaidos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo neatlygintinos. Įvertinus tai, kad atsakovas reiškė ir reikalavimą dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, nors ginčo byloje dėl to nėra, ieškovė neneigė, kad atsakovas teikė išlaikymą vaikui, niekada iš jo nereikalavo priteisti išlaikymo įsiskolinimo, todėl iš ieškovės žyminis mokestis už šią priešieškinio reikalavimo dalį nepriteistinas.

38. Valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos už advokatės pagalbą ieškovei sudaro 427,50 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1 200 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

39. Šalių reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, su tam tikromis modifikacijomis, tenkintini iš dalies, todėl pripažintina, jog šiuo atveju nėra pralaimėjusios šalies, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išlaidos už suteiktą advokatų pagalbą šalims neatlygintinos.

40. Teismas šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2022 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje 2YT-9916-1149/2022 nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti tokią atsakovo R. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Atsakovas bendrauja su vaiku lyginių savaičių savaitgaliais. Atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19:00 val. Apie negalėjimą pasiimti vaiko atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 dienas. Atsakovui vėluojant paimti vaiką nustatytu laiku daugiau nei 1 val., ieškovė turi teisę užimti vaiką kitomis veiklomis, vaiko bendravimas su atsakovu tą savaitgalį nevyksta.

2. Atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės 2 darbo dienas (antradienį ir trečiadienį), atitinkamai antradienį pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 8:00 val., o jeigu tą dieną vaikas lanko ugdymo įstaigą, pasiima jį iš ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos arba, jei išreiškia poreikį ir iš anksto informuoja, pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos ir laiku pristato į ugdymosi įstaigą ir iš jos pasiima bei grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą trečiadienį iki 19:00 val. Apie ketinimą pasiimti vaiką informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas.

3. Atsakovas bendrauja su vaiku nelyginiais kalendoriniais metais per šv. Kalėdų šventes. Atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 11:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 19:00 val.

4. Atsakovas bendrauja su vaiku lyginiais kalendoriniais metais per šv. Velykų šventes. Atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją Velykų dieną 8:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją Velykų dieną iki 19:00 val.

5. Atsakovas bendrauja su vaiku nelyginiais kalendoriniais metais per Žolinių šventinę dieną. Atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos rugpjūčio 15 d. 8:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19:00 val.

6. Atsakovas bendrauja su vaiku lyginiais kalendoriniais metais per Joninių šventinę dieną. Atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos birželio 24 d. 8:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19:00 val.

7. Pradedant 2025‒2026 m., Naujaisiais metais atsakovas bendrauja su vaiku per Naujųjų metų šventę 2025‒2026 m., 2027‒2028 m., 2029‒2030 m. ir toliau atitinkamai kas antrus metus. Atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 8:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą kitą dieną, t. y. sausio 1 d. iki 19:00 val.

8. Atsakovas su sūnumi, jo gimimo dieną, bendrauja lyginiais kalendoriniais metais. Atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 8:00 val., o jeigu tą dieną vaikas lanko ugdymo įstaigą, pasiima jį 15:00 val., ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20:00 val.

9. Per Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną, vaikas lieka savo gyvenamojoje vietoje, nepriklausomai nuo nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.

10. Per Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną, atsakovas bendrauja su vaiku, nepriklausomai nuo nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Per Tėvo dieną atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 8:00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19:00 val. Savo gimimo dieną atsakovas turi teisę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos savo nuožiūra, atsižvelgdamas į vaiko režimą bei užimtumą ugdymo įstaigose, t. y. ne anksčiau nei 8:00 val. ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20:00 val.

11. Vaiko mokyklines vasaros atostogas atsakovas ir ieškovė dalijasi atitinkamai po 14 kalendorinių dienų paeiliui, t. y.: atsakovas bendrauja su vaiku 14 kalendorinių dienų iš eilės nuo pirmos atostogų savaitės pirmadienio, kitas 14 kalendorinių dienų vaikas bendrauja su ieškove ir t. t. Vasaros atostogų metu atsakovas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 8:00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną iki 19:00 val.

12. Vaiko mokyklinių pavasario, rudens, žiemos atostogų metu nelyginiais kalendoriniais metais atsakovas bendrauja su vaiku mokyklinių pavasario atostogų ir rudens atostogų metu; lyginiais kalendoriniais metais atsakovas bendrauja su vaiku mokyklinių papildomų žiemos (vasario mėn.) ir žiemos (Kalėdinių) atostogų metu. Atostogų metu atsakovas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną 8:00 val. ir grąžina paskutinę bendravimo dieną iki 17:00 val.

13. Atsakovui nepaėmus vaiko pagal šį nustatytą grafiką, atsakovo bendravimas su vaiku nekompensuojamas.

14. Vaiko ligos atveju, nepriklausomai nuo vaiko buvimo vietos (pas vieną iš tėvų, gydymo įstaigoje ar pan.), atsakovas ir ieškovė lanko vaiką kasdien nuo 17:00 val. iki 19:00 val. Vaikui susirgus, atsakovo bendravimas su vaiku nekompensuojamas.

15. Jeigu vaikas, buvimo pas kažkurį iš vaiko tėvų metu suserga ar patiria traumą, tas iš tėvų privalo nedelsiant informuoti kitą iš tėvų SMS žinute ir netrukdyti susitikimų su vaiku jo tuometinėje buvimo vietoje.

16. Jeigu pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių tėvo bendravimas su sūnumi nėra galimas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo tėvų valios, tėvai privalo apie tai informuoti vienas kitą SMS žinute ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

17. Mama, vaikui būnant su tėvu, o tėvas, vaikui būnant su mama, turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, išskyrus ugdymo ir poilsio laiką, bet kokiomis telekomunikacijų, elektroninio ryšio ar kt. priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), ir kiekvienas iš tėvų, vaikui būnant pas jį, privalo užtikrinti vaikui galimybę naudotis tokiomis priemonėmis.

Pripažinti, kad atsakovo R. B. prievolė, pagal 2022 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, civilinėje byloje 2YT-9916-1149/2022, mokėti po 200 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. B., laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos, t. y. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d., įvykdyta.

Priteisti iš atsakovo R. B. 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė