Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei-Gavelienei, dalyvaujant ieškovui A. V., jo atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovui A. Š., atsakovo atstovui advokatui Raimondui Lignugariui, nedalyvaujant atsakovo AB Lietuvos draudimas atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams A. Š. ir AB Lietuvos draudimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti ieškovo A. V. naudai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas" 3450 LTL neturtinės žalos atlyginimui ir iš atsakovo A. Š. 46550 LTL neturtinės žalos atlyginimui bei advokato išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2008-12-03 kelyje Kaunas-Vanžiogala atsakovas A. Š. važiuodamas automobiliu nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios, ieškovo motinos A. V.. Tokiu būdu jai buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas" privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. 2010-11-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31/2013 Kauno rajono apylinkės teismas pripažino atsakovą A. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. ir paskyrė 20 MGL (2600 LTL) baudą bei priteisė motinai 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. 2012-06-28 nutartimi Kauno apygardos teismas panaikino 2010-11-09 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iš atsakovo A. Š. buvo priteista 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir pripažino motinai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. 2012-09-21 A. V. mirė. Po jos atsiradusį palikimą priėmė ieškovas A. V.. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime yra nurodyta, kad A. V. paveldi teisę į civilinio ieškinio patenkinimą - neturtinės žalos atlyginimą nuteistojo A. Š. sąskaita. 2013-07-02 nutartimi Kauno apylinkės teismas nutarė tęsti civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimą baudžiamojoje byloje. Nurodė, kad atsakomybė dėl kilusios neturtinės žalos atsiranda abiems atsakovams, nes CK 6.254 str. 2 d. nustatyta -"jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą". Nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo A. Š. veiksmų, motina patyrė neturtinę žalą, kurią sudaro 50000 Lt. Nurodė, kad dėl avarijos atsiradę kūno sužalojimai motinai sukėlė didelį fizinį skausmą. Motina stacionare (VšĮ KMUK) gydėsi nuo 2008-12-03 iki 2009-01-16, gydimo stacionare istorijoje Nr. CP-1342251-1/200 teigiama, kad ligonė pastoviai dejavo, buvo vangi, karščiavo, skundėsi pilvo skausmais. Klinikinė diagnozė: politrauma - dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų, kairio gaktikaulio apatinės šakos, sėdinkaulio lūžiai, dubens sumušimas, pilvo flegmona, pilvaplėvės ertmės abcesas, dešinės šlaunies kraujosruva. Dėl avarijos atsiradę kūno sužalojimai motinai sukėlė didelį dvasinį skausmą. Ji tapo našta savo artimiesiems - jai buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, dėl ko ji patyrė ir didelių emocinių išgyvenimų. Motinos gyvenimo sąlygos žymiai pablogėjo, ji nustojo vaikščioti, tapo nejudri. Pažymėjo, kad iki eismo įvykio motina buvo judri ir savarankiška. Pažymėjo, kad pareikšdama civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, motina jai padarytą neturtinę žalą įvertino 50000 Lt. Dėl šios priežasties ieškovas šiuo ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovų 50000 Lt sumą. 2010-11-09 nuosprendžiu Kauno apylinkės teismas pripažino atsakovą A. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. Atsakovo A. Š. kaltė yra įrodyta. Kadangi atsakovo A. Š. veiksmuose yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, tai ieškovo naudai iš atsakovų turi būti priteista Ieškovo motinos apskaičiuota neturtinės žalos suma, kuri sudaro 50000 Lt. Bylą nagrinėjant iš esmės ieškovas įrodinėjo, kad nukentėjusiajai sukelti sužalojimai atitiko sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, ir tik ekspertų trūkumo ekspertizės metu nebuvo tiksliai nustatytas sveikatos sutrikdymo laipsnis, todėl ieškovas turi teisę į didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Ieškovas kelis prašė paskirti kūno ekspertizę iš medicininių dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl jo motinai eismo įvykių metu sukeltų sužalojimų.

Nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) bauda. A. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 3 d., apie 16.40 val., Kauno r., kelio Kaunas–Vandžiogala 10,5 kilometre, vairuodamas automobilį „N. S.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, t. y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepraleido perėja ėjusios pėsčiosios A. V. ir ją partrenkė. Dėl abiejų gaktikaulio šakų, dešiniojo sėdynkaulio šakų lūžių A. V. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji A. V. ikiteisminio tyrimo metu pripažinta nukentėjusiąją ir civiline ieškove, tačiau Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 28 d. nutartimi tenkindamas iš dalies nuteistojo apeliacinį skundą panaikino nuosprendžio dalį, kuria iš A. Š. priteista 20 000 litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai A. V., o nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. V. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

2012-09-21 A. V. mirė. 2013-08-21 nutartimi civilinė ieškovė A. V. pakeista jos teisių perėmėju A. V. (I t., b.l. 16).

Teismas nesutinka su atsakovų argumentu, kad byla negali būti nagrinėjama teisme ieškovei A. V. mirus, kadangi nagrinėjamu atveju negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 straipsnis, 293 straipsnio 7 punktas).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje teisių perėmimo galimybė neturtinės žalos atlyginimo atveju teismų siejama su tuo, ar pats nukentėjusysis buvo pareiškęs ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iki savo mirties, ar ne (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A – 82/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-113/2011). Pastaroji pozicija grindžiama tuo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nors ir glaudžiai susijęs su nepaveldimomis asmeninėmis teisėmis, kartu yra turtinio pobūdžio pretenzija dėl konkrečios pinigų sumos, t.y. turtinė reikalavimo teisė, kuri pagal bendrą taisyklę gali būti paveldima (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 1.112 straipsnis). Teisės doktrinoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą sužalojus asmens sveikatą ar atėmus gyvybę, nors ir atsiranda iš neturtinių vertybių, kurios pačios savaime nėra perleidžiamos ar paveldimos, pažeidimo, yra turtinė teisė, kuri gali būti paveldima, o absoliutus draudimas paveldėti teisę į neturtinės žalos atlyginimą tais atvejais, kai asmuo patiria išgyvenimų dėl sveikatos sužalojimo, yra pareiškęs reikalavimą teisme dėl savo teisės gynimo, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių nespėja šios teisės įgyvendinti, negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisinės valstybės principą, grindžiamą pagarbos žmogui bei jo fizinio ir dvasinio vientisumo neliečiamumo idėja (Žr. pvz.: S. C.. Neturtinės žalos atlyginimas kaip civilinių teisių gynimo būdas. Justitia, 2008, p. 105; R. V.. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje.: teorija ir praktika. VU TF, 2010, p. 98). Ši pozicija iš dalies atspindėta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, kuriame, sprendžiant dėl teisės į neturtinę žalą, padarytą neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ar teismo veiksmais, paveldimumo, buvo konstatuota, kad valstybė negali vengti atlyginti tokią žalą visais atvejais, kai ją atlyginti pagrįstai reikalauja kiti asmenys, o asmuo, kurio atžvilgiu buvo atlikti neteisėti valstybės institucijų, pareigūnų veiksmai ir kuriam tais veiksmais buvo padaryta atitinkama materialinė ir (arba) moralinė žala, nebegali pats reikalauti ją atlyginti dėl to, kad nors atitinkamų valstybės institucijų, pareigūnų veiksmų, dėl kurių asmuo patyrė žalą, neteisėtumas buvo nustatytas dar tam asmeniui esant gyvam, ir šis asmuo pasinaudojo teise reikalauti žalos atlyginimo, tačiau nesulaukė, kol dėl šio reikalavimo bus priimtas ir (arba) įvykdytas atitinkamos valstybės institucijos (inter alia teismo) sprendimas.

Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl neturtinės žalos, padarytos sužalojus sveikatą, pareiškė pats nukentėjęs asmuo – ieškovė A. V., kuri mirė nesulaukusi teismo sprendimo priėmimo. Vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai, o CK 6.251 straipsnis įtvirtina visiško žalos atlyginimo principą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pats nukentėjusysis realizavo savo teisę pareikalauti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo, tokiu būdu sukurdamas turtinio pobūdžio reikalavimo teisę atsakovui, kuri pagal teisės aktų nuostatas gali būti paveldima, taip pat į tai, kad galimybė žalą padariusiam asmeniui išvengti civilinės atsakomybės vien dėl tos priežasties, kad ieškovas mirė anksčiau, nei jo pradėtoje byloje buvo priimtas teismo sprendimas, neatitiktų bendrųjų civilinės teisės principų, sprendžia, kad teisių perėmimas šioje byloje buvo galimas.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

Teismas pažymi, kad nors įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje byloje paprastai yra skirtingi, tačiau į įrodinėjimo dalyko sudėtį dažnai civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti(ni) baudžiamosiose bylose. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą, suformuluotos taisyklės, jog CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civilinės teisinės pasekmės, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009;kt.).

Kaip jau minėta, A. Š. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 3 d., apie 16.40 val., Kauno r., kelio Kaunas–Vandžiogala 10,5 kilometre, vairuodamas automobilį „N. S.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, t. y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepraleido perėja ėjusios pėsčiosios A. V. ir ją partrenkė, jai nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį ir šioje civilinėje byloje. Šiuo atveju prejudiciniais faktais laikytinos baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje yra nustatomas žalos faktas (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir jos kilimo priežastys (neatsargūs atsakovo veiksmai), nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę iš naujo nenustatinėjant teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų ir jų civilinių teisinių padarinių.

Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteisiama, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo A. Š. veiksmų atsiradę kūno sužalojimai jo motinai sukėlė didelį fizinį skausmą. Motina gydoma ligoninėje dejavo, buvo vangi, karščiavo, skundėsi pilvo skausmais. Dėl avarijos atsiradę kūno sužalojimai motinai sukėlė didelį dvasinį skausmą. Motina tapo našta savo artimiesiems - jai buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, dėl ko ji patyrė ir didelių emocinių išgyvenimų, jos gyvenimo sąlygos žymiai pablogėjo, ji nustojo vaikščioti, tapo nejudri. Pažymėjo, kad iki eismo įvykio motina buvo judri ir savarankiška.

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. ir kt. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2013; kt.). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas; atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. ir kt. v. Alytaus rajono savivaldybės administracija ir kt., bylosNr. 3K-3-90/2013; kt.).

Šioje byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 3 d., apie 16.40 val., Kauno r., kelio Kaunas–Vandžiogala 10,5 kilometre, vairuodamas automobilį „N. S.“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 37 punkto reikalavimus, t. y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nepraleido perėja ėjusios pėsčiosios A. V. ir ją partrenkė. A. V. nesunkiai sutrikdyta sveikata. 2009 m. vasario 9 d. specialisto išvadoje Nr. G 565/09(02) nustatyta, kad A. V. konstatuota kraujosruvos kaktos kairėje, krūtinėje, pilve, dešiniame žaste, abiejose šlaunyse, abiejų gaktikaulių šakų, dešinio sėdynkaulio šakų lūžiai. Sužalojimų visuma vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl abiejų gaktikaulių šakų, dešinio sėdynkaulio šakų lūžių sveikata sutrikdoma ilgiau nei dešimt dienų (baudž. b. Nr. 65-1-01602-08, t. 1, b. l.33-34).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusioji buvo garbingo amžiaus (83 m., gim. 1925-06-13), po patirtų sužalojimų gana ilgai buvo gydoma stacionariai (nuo 2008-12-03 iki 2009-01-16, III t., b.l. 3), iš prie bylos prijungto 2009-01-16 Kauno medicinos universiteto klinikų Mišrių traumų skyriaus išrašo matyti, kad išrašant 2009-01-16 ją išrašant būklė pagerėjo, tačiau teismui pateikti įrodymai (VšĮ Kauno apskrities ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. A09-1778) patvirtina, kad 2009-01-23 ji buvo vėl paguldyta į VšĮ Kauno apskrities ligoninę Vidaus ligų skyrių, iš kurio 2009-01-23 perkelta į Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę, išrašant konstatuota, kad ligonei atsiradę pragulos, skauda kryžkaulio srityje. Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2009-02-10 po gydymo Všį Kauno apskrities ligoninėje ji vėl išsiunčiama į Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę. Teismui pateikti vėlesni medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji skundėsi skausmais bei nuolat buvo gydoma stacionaruose.

Taigi nors nukentėjusiajai nustatytas tik nesunkus sužalojimas dėl dubens srities kaulų lūžių, tačiau nustatyta, kad pagal savo pobūdį sužalojimai senyvo mažiaus asmeniui savo pasekmėmis nulėmė didesnius nepatogumus, ilgesnį bei komplikuotesnį gydymą. Iš ieškovo paaiškinimų bei byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji nuolat skundėsi skausmais, buvo gydyta ir konsultuota medicinos įstaigose, nuolat gulėjo slaugos ligoninėse. Aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad dėl kūno sužalojimo nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kas lemė ir išliekamąsias neigiamas pasekmes.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose asmenims, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama apie 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-9/2006, Nr. 3K-3-357/2008 ir kt.).

Tuo tarpu teismo nuomone, ieškovų prašoma priteisti 50 000 Lt neturtinė žala neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-539/2012). Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra bausmė šią žalą padariusiam asmeniui, bet nukentėjusiųjų asmenų tam tikrų neturtinių praradimų kompensavimas.

Teismas, nustatydamas, nukentėjusiajai A. V. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nukentėjusios sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, į tai, kad jai buvo reikalingas stacionarus gydymas, į atsakovo kaltės formą (neatsargumas), taip pat į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Įvertinęs šias aplinkybės, teismas, konstatuoja, kad nors eismo įvykio metu buvo padaryta žala nukentėjusiosios sveikatai, t. y. vienai labiausiai saugotinų asmens vertybių, tačiau nustačius, kad sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, neatsargiais atsakovo veiksmais, mano, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti 15000 Lt/4344,30 Eur ir toks priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Pažymėtina, kad teismas turtinės atsakovo padėties įvertinti negalėjo, kadangi teismui nepateikti visi dabartinę atsakovo turtinę padėtį apibūdinantys įrodymai (išrašai iš registrų, pažymos apie gaunamas pajamas, turimas santaupas bankuose ir kt.).

Nustatyta, kad eismo įvykio metu atsakovas A. Š. buvo apsidraudęs atsakovo AB „Lietuvos draudimas" privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Todėl neturtinės žalos atlyginimas draudimo sumos ribose turi būti priteistas iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas", o draudimo sumą viršijanti neturtinės žalos dalis - iš atsakovo A. Š. (CK 6.254 str. 2d.). LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2009-12-10 yra 1000 eurų dėl neturtinės žalos. Ši neturtinės žalos dalis yra priteistina iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas". Likusioji sumos dalis yra priteistina iš atsakovo A. Š..

Teismas taip pat pasisako, dėl atsakovo atstovo išsakytos pozicijos dėl draudiko pareigos atlyginti visą neturtinę žalą, vadovaujantis Tarybos direktyvos 2009/103/EB nuostatoms.

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Europos Sąjungos direktyvos neveikia tiesiogiai, jų nuostatos pirmiausia skirtos valstybėms narėms, kurios, priimdamos atitinkamus nacionalinės teisės aktus, turi perkelti direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę. Nacionalinio teismo pareigą aiškinant nacionalinės teisės normas atsižvelgti į direktyvos turinį (netiesioginis direktyvos veikimas) riboja bendrieji teisės principai, būtent teisinio tikrumo ir teisės negaliojimo atgaline tvarka principai. Ši pareiga pasibaigia, jeigu nacionalinė teisė negali būti pritaikyta taip, kad taikymo rezultatas būtų suderinamas su direktyvoje siekiamu rezultatu. Europos Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo principas negali būti pagrindas nacionalinės teisės normas aiškinti priešingai galiojančiai nacionalinei teisei (contra legem) (ibid) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2011 bei Nr. 2K-317/2014).

Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus 30 proc. ieškinio reikalavimų iš ieškovo atsakovui priteistina 304,10 Eur/1050 Lt (CPK 93 str.). Ieškovas įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė. Iš atsakovo valstybei priteistinas 130 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Atitinkamai paskirstomos 23,22 procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei – valstybei priteistina iš atsakovo A. Š. 6,97 Eur, iš ieškovo 16,25 Eur (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 3344,30 Eur (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 30 ct) neturtinės žalos.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, ieškovui A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur neturtinės žalos.

Priteisti iš ieškovo A. V., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) 304,10 Eur (tris šimtus keturis eurus 10 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 136,97 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 97 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 16,26 Eur (šešiolika eurų 26 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.