- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- I-2609-583/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02998-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- T. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
2019 m. kovo 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:
1) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
2) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), priteisti 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas, laisvės atėmimo bausmę atliekantis Alytaus PN, nurodo, kad Alytaus PN administracija, pagal antstolių patvarkymus vykdydama skolos išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, šiuos išskaitymus vykdo kitaip, nei tai yra nurodyta antstolių patvarkymuose.
Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2018 m. spalio 24 d. raštu kreipėsi į Alytaus PN direktorių. Alytaus PN direktorius 2018 m. spalio 31 d. rašte Nr. 363-1717 nurodė, jog iš antstolių kontorų yra gauti patvarkymai vykdyti skolos išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, t. y. areštuoti pinigines lėšas, gautas iš kitų asmenų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog Alytaus PN buhalterija netinkamai taiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, o minėtame rašte nebuvo pasisakyta dėl 2018 m. spalio 24 d. rašte nurodytų aplinkybių, negrąžinti nepagrįstai išskaityti pinigai. Nurodo, kad jam buvo pateiktas nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis, iš kurio turinio akivaizdu, jog iš gaunamo darbo užmokesčio pinigai pagal antstolių vykdomuosius raštus buvo išskaityti du kartus. Taip pat Alytaus PN buhalterija nepagrįstai nustatė, jog jo apsipirkimo parduotuvėje limitas siekia 114 Eur, nors dirbančiam nuteistajam taikomas limitas yra 152 Eur. Pareiškėjo nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina, jog Alytaus PN buhalterija netinkamai aiškina vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas bei teisminę praktiką.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, pareiškėjas Alytaus PN direktoriaus 2018 m. spalio 31 d. raštą apskundė Departamentui. 2018 m. gruodžio 5 d. gautas Departamento sprendimas Nr. 2S-3940, kuriame pažymėta, jog Departamentas neturi įgaliojimų aiškinti bei vertinti teisinių santykių, susijusių su antstolių patvarkymų vykdymu. Pareiškėjas teigė, jog minėtas Departamento sprendimas nepagrįstas, kadangi buvo skundžiami galimai neteisėti Alytaus PN buhalterijos veiksmai, ir Departamentas nepasisakė, kodėl Alytaus PN buhalterija pareiškėjui nustatė mažesnį apsipirkimo parduotuvėje limitą bei kodėl išskaitos iš jo asmeninės sąskaitos buvo daromos kitaip, nei nurodyta antstolių patvarkymuose.
Pareiškėjo nuomone, anksčiau minėtos aplinkybės patvirtina, kad Alytaus PN ir Departamento pareigūnai nagrinėdami jo skundus netinkamai vykdė jiems priskirtas funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl minėtų neteisėtų pareigūnų veiksmų jis neturėjo galimybės apsipirkti Alytaus PN parduotuvėje, apsirūpinti būtiniausiais produktais ir higienos priemonėmis, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN ir Departamento.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nepalaiko jame pateiktų argumentų, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad iš antstolių kontorų gauti patvarkymai vykdyti skolos išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų. Vadovaujantis minėtais patvarkymais, Civilinio proceso kodekso 668, 688, 689 ir 739 straipsniais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-7-315-421/2017) bei atsižvelgiant į Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2018 m. sausio 25 d. raštą Nr. S-21462, 2018 m. spalio 15 d. piniginės lėšos, gautos į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, esančią Alytaus PN, 2018 m. spalio 16 d. buvo areštuotos.
Nuo 2018 m. spalio 1 d. įsigaliojus 2018 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos įstatymui Nr. XIII-1460, nuteistieji turi teisę pasinaudoti leistina pusės apsipirkti parduotuvėje limito suma. Pareiškėjas priskirtas paprastajai grupei (leistina pusės limito suma 57 Eur), tačiau areštuojant lėšas nebuvo įvertina, jog jis yra dirbantis nuteistasis (tokiu atveju leistina pusės limito suma 76 Eur). Pažymi, kad, atsižvelgiant į susidariusią situaciją bei peržiūrėjus pareiškėjo apyvartines lėšas, jam suteikta galimybė laisvai pasinaudoti ta lėšų dalimi, kuri dar nepanaudota.
Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus, ir įrodyti, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Pareiškėjas skunde nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas tik pasipelnyti iš valstybės, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą teigia, jog nesutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. 2018 m. lapkričio 20 d. Departamente gautas pareiškėjo raštas, kuriuo skundžiami Alytaus PN veiksmai dėl išskaitų iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos pagal antstolių kontorų patvarkymus darymo ir limito dydžio apsipirkti parduotuvėje nustatymo. Pareiškėjui buvo išaiškinta, jog vykdymo procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir dėl patvarkymo vykdymo kontrolės jis turėtų kreiptis į antstolį.
Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, nenurodo, kokį neigiamą poveikį patyrė, ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamos neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių. Jis nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip jis konkrečiai apskaičiuotas. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas turtinės naudos iš valstybės.
Teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas T. R. kreipėsi su skundu į teismą prašydamas priteisti neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnų veiksmų.
Žala, kilusi dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.
Dėl Alytaus PN ir Departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų
Skunde pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš aplinkybės, kad Alytaus PN buhalterija darė neteisėtas išskaitas iš jo asmeninės sąskaitos, netinkamai vykdė antstolių kontorų pateiktus patvarkymus ir nustatė nepagrįstai mažą apsipirkimo parduotuvėje limitą. Taip pat pareiškėjas akcentuoja, kad Alytaus PN administracija bei Departamentas, nagrinėdami jo skundus dėl galimai neteisėtų Alytaus PN buhalterijos veiksmų, netinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas, elgėsi nepateisinamai aplaidžiai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN (b. l. 14). Pareiškėjui Alytaus PN pateikti antstolio Dariaus Blizniko 2017 m. liepos 10 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje Nr. S-17-35-12936 (b. l. 18), antstolio Irmanto Gaidelio 2017 m. gegužės 29 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-28344 (b. l. 19), ir antstolės Astos Stanišauskaitės patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (b. l. 20).
Vykdymo procesą reglamentuojančio Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kito nenustato įstatymai ar teismas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio 9 punktu negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog teisės aktai draudžia nukreipti piniginių lėšų išieškojimą į nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, jeigu jos neviršija pusės Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos sumos, o vykdant išieškojimą iš piniginių lėšų, viršijančių minėtą dydį, leidžiama išskaityti penkiasdešimt procentų sumos.
Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalis teigia, jog nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra: 1) trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 2) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems; 3) dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), ginčo laikotarpiu bazinis socialinių išmokų dydis siekė 38 Eur.
Iš nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio (b. l. 17) turinio matyti, kad 2018 m. spalio 9 d. pareiškėjui į asmeninę sąskaitą buvo pervestas darbo užmokestis už 2018 m. rugsėjo mėn. (41,80 Eur) ir 2018 m. spalio 15 d. L. P. pareiškėjui pervedė 100 Eur. Alytaus PN buhalterija, vykdydama antstolių kontorų pateiktus patvarkymus, 2018 m. spalio 16 d. areštavo dalį minėtų piniginių lėšų ir padarė išskaitas: antstoliui Irmantui Gaideliui – 2,40 Eur, antstoliui Dariui Bliznikui – 25,00 Eur ir antstolei Astai Stanišauskaitei – 15,00 Eur.
Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais išskaitymais iš jo asmeninės sąskaitos, 2018 m. spalio 24 d. Alytaus PN administracijai pateikė skundą dėl galimai neteisėtų Alytaus PN buhalterijos veiksmų. Alytaus PN direktorius 2018 m. spalio 31 d. rašte Nr. 363-1717 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 23) nurodė, kad iš antstolių Dariaus Blizniko, Irmanto Gaidelio ir Astos Stanišauskaitės kontorų yra gauti patvarkymai vykdyti skolos išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų (t. y. areštuoti pinigines lėšas, gautas iš kitų asmenų). Cituojamame rašte akcentuojama, kad, vadovaujantis antstolių patvarkymais, Civilinio proceso kodekso normomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2018 m. sausio 25 d. raštu Nr. S-21462, 50 proc. į pareiškėjo asmeninę sąskaitą gaunamų lėšų bus areštuotos po to, kai bus palikta teisė pasinaudoti leistina pusės apsipirkti parduotuvėje limito suma (t. y. per mėnesį leistina laisvai pasinaudoti 57 Eur).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Alytaus PN direktoriaus 2018 m. spalio 31 d. raštu, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 punktu, 2018 m. lapkričio 12 d. (b. l. 28) Departamentui pateikė skundą dėl minėto rašto. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2018 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-3940 „Dėl T. R. skundo nagrinėjimo“ (b. l. 27), kuriame konstatavo, jog Departamentas neturi įgaliojimo aiškinti bei vertinti teisinių santykių, susijusių su antstolių patvarkymų vykdymu, ir pasiūlė pareiškėjui minėtu klausimu kreiptis tiesiogiai į antstolius.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra dirbantis nuteistasis. Tarp proceso šalių nėra ginčo dėl minėtos aplinkybės ir faktą, jog pareiškėjas laisvės atėmimo vietoje dirba, patvirtina teismui pateiktas nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalies 2 punktu dirbantiems nuteistiesiems taikomas keturių socialinių išmokų dydžio apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje limitas, t. y. 152 Eur (38 * 4). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog pusę apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje limito sudaro 76 Eur (152 / 2). Remiantis Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio 9 dalimi Alytaus PN turėjo imperatyvią prievolę nukreipti antstolių patvarkymų vykdymą tik į pinigines lėšas, viršijančias 76 Eur.
Kaip ir anksčiau minėta, 2018 m. spalio mėn. į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, esančią Alytaus PN, iš viso buvo pervesta 141,80 Eur. Kadangi pareiškėjas yra dirbantis nuteistasis, Alytaus PN turėjo teisę iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos antstolių naudai išskaityti 32,90 Eur (141,80 – 76 = 65,80 / 2 = 32,90). Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde akcentuoja, kad darbo užmokestis už 2018 m. rugsėjo mėn. į nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštį buvo įtrauktas jau išskaičius 50 proc. sumos antstoliams, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę, todėl šis pareiškėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštyje pateiktais duomenimis nustatyta, jog Alytaus PN buhalterija iš 141,80 Eur sumos, vykdydama antstolių patvarkymus, iš viso išskaitė 42,40 Eur (2,40 + 15 + 25). Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog Alytaus PN buhalterija, vykdydama antstolių patvarkymus, pareiškėjui nustatė nepagrįstai mažą apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje limitą, taip pažeisdama Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio 9 dalies reikalavimus, ir iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos buvo išskaitytos nepagrįsto dydžio piniginės lėšos. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 12 d. skunde šią aplinkybę akcentavo Departamentui, tačiau Departamentas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendime dėl minėto skundo argumento nepasisakė ir nevertino jo pagrįstumo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio
Pareiškėjas skunde prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisti 250 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, priteisti 250 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis konstatuotina, jog Alytaus PN pareigūnai, darydami išskaitas iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos, esančios Alytaus PN, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso ir Civilinio proceso kodekso normas, t. y. netinkamai vykdė jiems paskirtas funkcijas, o Departamentas gavęs pareiškėjo skundą, jo iš esmės pagal kompetenciją neišnagrinėjo ir dėl Alytaus PN veiksmų teisėtumo nepasisakė.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).
Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.)
Be to, būtina pabrėžti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012 ir kt.).
Pareiškėjas skunde teigia, kad dėl neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų jis neturėjo galimybės apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ir įsigyti jam būtinų daiktų, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš valstybės. Pažymėtina, jog Alytaus PN 2019 m. sausio 4 d. rašte Nr. 8-92 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 16) nurodė, kad pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei (leistina pusės limito suma 57 Eur), tačiau areštuojant lėšas nebuvo įvertinta, jog jis yra dirbantis nuteistasis. Minėtame rašte teigiama, kad, peržiūrėjus pareiškėjo apyvartines lėšas, jam suteikta galimybė laisvai pasinaudoti ta lėšų dalimi, kuri dar nepanaudota. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog Alytaus PN pripažino, kad pareiškėjui buvo nustatytas netinkamas apsipirkimo pataisos įstaigos parduotuvėje limitas ir 2018 m. spalio mėn. areštuojant pareiškėjo pinigines lėšas buvo padaryta klaida. Alytaus PN pabrėžia, jog bylos nagrinėjimo metu minėta buhalterinė klaida jau yra pašalinta.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjas skunde plačiau nepasisakė, kaip neteisėti Alytaus PN ir Departamento pareigūnų veiksmai lėmė prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimą bei jos dydį. Taip pat Alytaus PN pripažino, jog darant išskaitas iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos buvo padaryta klaida, ir ėmėsi veiksmų ją pašalinti. Tačiau įvertinus nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę ir mastą galima teigti, kad pareiškėjas dėl konstatuoto pažeidimo galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei Alytaus PN buhalterija, vykdydama antstolių patvarkymus, būtų tinkamai taikiusi teisės aktų normas, o Departamentas būtų iš esmės išnagrinėjęs jo skundą, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į tinkamą vykdymo proceso atlikimą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą ir intensyvumą, trukmę, daro išvadą, kad pareiškėjo vertinamuoju laikotarpiu patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio apimties bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. R. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo T. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.