- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- 1A-148-898/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22466-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- J. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme prie didesnės bausmės iš dalies pridedant mažesnės bausmės dalį (3 mėnesius) ir J. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu J. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 29 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi J. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. 300 Eur sumos, kaip konfiskuotino motociklo „Suzuki AN 400“ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimas.
Kardomosios priemonės ? specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento ? vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2018 m. rugpjūčio 7 d., VĮ „Regitra“ J. K., paėmimas ? paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. J. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 29 d., apie 18.15val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motociklą „Suzuki 400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą N. Ž. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai J. K. vairuojamą motorinę transporto priemonę patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, pastarajam alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0273, atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 18.21 val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 18.38 val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokie J. K. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu J. K. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.
2.1. Skunde nurodo, kad jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo kaltu prisipažino, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas šias aplinkybes pripažino atsakomybę lengvinančiomis, bet vis tiek nusprendė paskirti griežčiausią bausmės rūšį ir motyvavo, kad kitos rūšies bausmių nusikalstamiems jo polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Nors naują nusikalstamą veiką apeliantas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau mano, kad teismas turėjo pagrindą dar kartą pasitikėti J. K. ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
2.2. Teismas turėjo atsižvelgti į tas aplinkybes, kad nusikalstama veika buvo padaryta likus vos keliems mėnesiams iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos, kad J. K. labai stengėsi keisti savo gyvenimo būda, laikėsi probacijos sąlygų, lankėsi pas psichologą, yra registruotas darbo biržoje. Jis turi nepilnametę dukrą E. K., prisideda prie jos išlaikymo, ketina sukurti šeimą su sugyventine I. S., bet tuoktuves teko atidėti dėl J. K. atliktos operacijos. Pažymi, kad jo abu tėvai yra neįgalūs, todėl jo būvimas šalia jiems yra didelė parama. Pabrėžia, kad yra tvirtais pasirengęs toliau nenusikalsti. Savo iniciatyva susirado VšĮ Alfa centras teikiančią ilgalaikes psichologines, socialinės reabilitacijos paslaugas, neatmeta galimybės pasinaudoti jų teikiamomis paslaugomis. Atsiprašė motociklo savininkės N. Ž., atlygino išlaidas, patirtas dėl priverstinio motociklo nuvežimo ir tai neabejotinai rodo kritišką savo veiksmų vertinimą bei norą kuo greičiau pašalinti sukeltas neigiamas pasekmes. Dėl šių priežasčių nemano, kad teismo paskirta realia laisvės atėmimo bausme bus pasiekti bausmės tikslai. Apeliantas pažymi, kad vykdant realią laisvės atėmimo bausmę prarastų galimybę pakeisti savo gyvenimą, sukurti šeimą, padėti tėvams, negalėtų įvykdyti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 300 Eur dydžio sumos konfiskavimo.
Atsiliepimas
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergės) prokuroras (toliau Prokuroras) prašo J. K. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu teismas tinkamai pritaikė įstatymą, skirdamas bausmę atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ? tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. J. K. praeityje teistas tris kartus, nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš aukščiau aptarto skundo turinio matyti, kad skunde keliamas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, prašoma atidėti J. K. paskirtos bausmės vykdymą. Taigi teisėjų kolegija vertina tik apelianto skunde keliamus klausimus.
5. BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
6. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teismas J. K. skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią pagal BK 64¹ straipsnį sumažino vienu trečdaliu. Subendrinus šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, J. K. buvo skirta reali 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Svarstydamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas vadovavosi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Teisėjų kolegija įvertinusi teismo motyvus, apeliacinio skundo argumentus ir J. K. asmenybę, konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada. Nustatęs, kad nuteistasis savo elgesio nepakeitė ir pakartotinai nusikalto, teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). J. K. praeityje jau buvo parodytas pasitikėjimas ir bausmės vykdymas atidėtas tris kartus, tačiau tai jam teigiamos įtakos nepadarė. Pirmasis bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas 2014 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, remiantis BK 92 straipsnio nuostatomis J. K. dar esant nepilnamečiui, šio bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nuteistasis laikėsi. Tačiau jau 2015 m. gegužės 11 d. padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu. 2017 m. kovo 4 d. J. K. padarė dar vieną nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžiu. Šiais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo subendrintos ir J. K. atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Visgi, nuteistasis ir šių numatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikė ir nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui padarė naują nusikalstamą veiką, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Įvertinęs visus šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo J. K. taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Minėtos aplinkybės nepagrindžia išvados, kad būdamas laisvėje J. K. nedarys naujų nusikaltimų ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
8. Skunde akcentuojama, jog naują nusikalstamą veiką J. K. padarė likus vos keliems mėnesiams iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos, tačiau priešingai nei teigiama skunde, ši aplinkybė nešvelnina susiklosčiusios situacijos ir nepateisina nuteistojo elgesio. J. K., žinodamas, kad iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos liko nedaug laiko, turėjo vengti bet kokios veiklos, kuri būtų susijusi su neteisėtų veiksmų atlikimu, tačiau nuteistasis elgėsi ypač neatsakingai ir savo nusikalstamu elgesiu parodė, jog nėra linkęs taisytis, o bausmės vykdymo atidėjimas jam nedaro jokios teigiamos įtakos.
9. Skunde paminėta, jog J. K. atžvilgiu jokių naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, nuteistasis prisideda prie savo nepilnametės dukters išlaikymo, planuoja kurti šeimą, rūpinasi neįgaliais tėvais, registruotas užimtumo tarnyboje, savarankiškai susirado instituciją teikiančią socialinės reabilitacijos paslaugas, atsiprašė motociklo savininkės ir atlygino žalą dėl motociklo nuvežimo. Teisėjų kolegija pozityviai vertina skunde išvardintas aplinkybes, tačiau esant aptartoms aplinkybėms, šiuo metu tai nėra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
10. Skundo argumentai, jog atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę J. K. prarastų galimybę pakeisti savo gyvenimą, sukurti šeimą, rūpintis tėvais ir įvykdyti teismo paskirtą poveikio priemonę – 300 Eur sumos konfiskavimą, nėra pakankami pakeisti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio nusikaltimą, asmeninius interesus ir siekį išvengti realios laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių. J. K. naują nusikalstamą veiką padarė, kaip jau paminėta, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi žinojo ir suvokė, kad jo veiksmai turės atitinkamas neigiamas pasekmes jam pačiam ir jo artimiesiems. Paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra kliūtis įgyvendinti teismo paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir negali būti priežastis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę nuteistasis galės įgyvendinti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę arba po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. K. apeliacinį skundą atmesti.