Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014m. vasario 27d. Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 140 str. 1d., 180 str. 2d.-1m l/a, LR BK 92 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui; 2) 2017m. gegužės 15d. Ukmergės teismo pagal LR BK 138 str. 1d.-1m. ir 4 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 3) 2017m. liepos 10d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 64¹ str., 63 str. 9d.,-1m. ir 7 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, du paskutiniai teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2019m. gegužės 29d., apie 18¹⁵ val., vakare, kaltinamasis J. K. ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių(toliau-KET) 14p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motociklą „ Suzuki 400 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą pil. N. Ž. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kaltinamojo J. K. vairuojamą motorinę transporto priemonę patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, pastarajam alkotesteriu „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0273, atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 18²¹ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,90 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 18³⁸ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,60 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis J. K. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtu liudytojos N. Ž. apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 42-43), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2019m. gegužės 29d. rašytu tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo(b.l. 9), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 10-11) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 13-14), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitais(b.l. 47), 2019m. gegužės 29d. neblaivumo nustatymo alkotesteriu „ Alcotest 6810 “, Nr. ARFM-0422, patikros Nr. 0968218 aktu(b.l. 46) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš teisme paskelbto liudytojos N. Ž. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. J. K. ji pažįsta nuo pat mažų dienų, nes šis yra geriausios jos draugės sūnus, kurį ji ir pati laiko kaip savo sūnų, nes su sutuoktiniu savų vaikų neturi. 2019m. gegužės 29d., apie 13⁰⁰ val., pas ją į namus užėjo J. K., kuris tikrai buvo blaivus, nes paskutiniu metu buvo susitvarkęs, sportavo, alkoholinių gėrimų nebevartojo, liepos mėnesį planuodamas sukurti šeimą. Jai besikalbant su J., šis jos paklausė, kaip jos motociklas, ar jis jau sutvarkytas, nes buvo kažkokios problemos su degimo sistema. Jai atsakius, kad motociklas sutvarkytas, J. jos paprašė duoti jam pasivažinėti su motociklu, sakydamas „ duok pralėkt “. Žinodama, kad J. K. turi vairuotojo pažymėjimą, ji leido paiimti motociklą, nes galvojo, kad J. kur nors pavažinės po Krekšlių rajoną ir sugrįš. Apie 14⁰⁰ val. J. su motociklu išvažiavo, o visi motociklo dokumentai liko pas ją namuose. Motociklą „ Suzuki AN 400 “ ji nusipirko 2019m. kovo 28d. Garliavoje, už kurį sumokėjo tik 300 eurų, nes motociklas turėjo gedimų. Tuo metu, kai ji motociklą davė pasivažinėti J. K., motociklas jau buvo techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju draudimu. Jeigu būtų mačiusi, kad J. yra neblaivus, tai šiam jokiu būdu nebūtų leidusi sėsti už motociklo vairo, tačiau, matydama, kad J. pas ją į namus atėjo blaivus, ir žinodama, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą, ji J. K. pasitikėjo, todėl pastarajam ir leido pasivažinėti su jai priklausančiu motociklu. Tą pačią dieną, t.y. 2019m. gegužės 29d., tarpe 20⁰⁰-21⁰⁰ val., J. pas ją į namus sugrįžo jau be motociklo, matėsi, kad J. K. yra išgėręs. J. K. jai pasakė, kad jį, važiuojantį su motociklu, sustabdė policijos pareigūnai ir iš jo paėmėm motociklą, nes jis į alkotesterį pripūtė daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. J. sakė, kad su motociklu norėjo pasirodyti prieš savo draugus ir buvo nuvažiavęs iki jų, kur išgėrė tik bokalą alaus, tačiau ar tai tiesa, ji nežino(b.l. 42-43).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2019m. gegužės 29d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2019m. gegužės 29d., apie 18¹⁵ val., tarnybos metu, Ukmergės mieste patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu R. N., Vilniaus gatvėje buvo pastebėtas įtartinai manevruojantis motociklas „ Suzuki400 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimui sustabdžius minėtą motociklą, paaiškėjo, kad už jo vairo sėdėjo pil. J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojui buvo būdingi girtumo požymiai, t.y. nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Alkoholio matavimo prietaisu „ Alcotest 6810 “, ARFM-0422, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinus motociklą vairavusio asmens J. K. blaivumą, pirmo pūtimo 18²¹ val. metu pastarajam buvo nustatytas 1,90 promilės girtumas, o antro pūtimo 18³⁸ val. metu-1,60 promilės girtumas. J. K. su padarytu pažeidimu sutiko ir gailėjosi(b.l. 9).

Iš teisme paskelbtų byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitų matyti, kad, kad, 2019m. gegužės 29d. du kartus atlikus kaltinamojo J. K., kaip motociklą vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 18²¹ val., pastarajam buvo nustatytas 1,90 promilės girtumas, o antro pūtimo, atlikto 18³⁸ val., metu,-1,60 promilės girtumas(b.l. 47). Šie duomenys apie kaltinamojo J. K. neblaivumą yra užfiksuoti ir prie bylos medžiagoje esančiame 2019m. gegužės 29d. surašytame neblaivumo nustatymo alkotesteriu „ Alcotest 6810 “, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. 0968218, akte(b.l. 46).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamoąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., LR BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis J. K. motorinę kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2019m. gegužės 29d., o pagal LR BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam J. K. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 46-47), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo J. K. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Spręsdamas kaltinamojo J. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo J. K. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo J. K. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs tris kartus teistas asmuo, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusius teistumus, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš ankstesnių gyvenimo klaidų ir bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl nusikalto, padarytą naują nusikaltimą transporto eismo saugumui(b.l. 99-125). Pažymėtina tai, kad, priimant apkaltinamuosius nuosprendžius anksčiau nagrinėtose baudžiamosiose bylose, teismai, patikėdami kaltinamuoju J. K., pastarajam jau ne vieną kartą buvo suteikę galimybę pasitaisyti, nes už anksčiau padarytas veikas realių su laisvės atėmimu susijusių bausmių neskyrė, tačiau kaltinamasis J. K. nepateisino jam suteikto teismo pasitikėjimo. Kaltinamasis J. K. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, dar turėdamas neišnykusius teistumus už ankstesnes veikas, t.y. būdamas recidyvistu, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis J. K. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi kaltinamajam J. K. inkriminuojamas nusikaltimas yra tyčinis, o pats kaltinamasis jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam, kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, naują nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo metu, yra tikslinga paskirti tik griežčiausią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo J. K. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka, paskirtiną bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Šiuo nuosprendžiu paskirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu yra bendrintina su ankstesniu 2017m. liepos 10d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta didesne laisvės atėmimo bausme(LR BK 64 str. 3d.).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Kadangi kaltinamasis J. K. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę, kuris, kaip praeityje jau ne vieną kartą administracine tvarka, tame tarpe ir už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baustas asmuo, jam inkriminuojamos veikos padarymo metu turėjo ir galiojančių nuobaudų(b.l. 126-127, 129-132), atsižvelgiant į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir įvertinus tai, kad kaltinamojo J. K. padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, visgi laiko, kad, kaltinamajam uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jam yra nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis terminas.

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas, kuri irgi gali būti skiriama kartu su bausme(LR BK 67 str. 3d.). Nušalinus kaltinamąjį J. K. nuo motorinės kelių transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas motociklas buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., o po to 2019m. birželio 14d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos išrašytu pakvitavimu buvo grąžintas faktinei šios motorinės kelių transporto priemonės valdytojai(savininkei)-pil. N. Ž. pagal pastarosios rašytą prašymą(b.l. 20, 37-38, 45).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. I 179883, kurį apklausos Ukmergės raj. PK metu pateikė pil. N. Ž., matyti, kad motociklas „ Suzuki 400 “, valst. Nr. (duomenys neskelbntini), kurį neblaivus vairavo kaltinamasis J. K., yra registruotas pil. N. Ž. vardu, ką patvirtina VĮ „ Regitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažyma apie motorinės kelių transporto priemonės priklausomybę(b.l. 18, 44).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo J. K. vairuota motorinė kelių transporto priemonė, t.y. motociklas, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant LR BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši motorinė transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant LR BK 281¹ str. 1d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019m. balandžio 01d. įsigaliojusiame naujame LR BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Be to, LR BK 72 str. 4d. dalis numato atvejus, kada kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, vienas iš kurių yra tai, kad, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, tas asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas LR BK uždraustai veikai daryti(LR BK 72 str. 4d. 1p.). Liudytoja N. Ž., duodama parodymus byloje parodė, kad motociklą „ Suzuki AN 400 “ ji nusipirko 2019m. kovo 28d. Garliavoje, už kurį sumokėjo tik 300 eurų, nes motociklas turėjo gedimų. Pasak liudytojos N. Ž., jeigu ji, būtų mačiusi, jog J. K. yra neblaivus, tai šiam jokiu būdu nebūtų leidusi sėsti už motociklo vairo, tačiau, matydama, kad Justas tą dieną pas ją į namus atėjo blaivus, ir žinodama, kad vaikinas turi vairuotojo pažymėjimą, ji J. K. pasitikėjo, todėl pastarajam ir leido pasivažinėti su jai priklausančiu motociklu(b.l. 42-43). Šias liudytojos N. Ž. aiškinamas aplinkybes, kurios parodymai, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą byloje, buvo pagarsinti bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme patvirtino ir pats kaltinamasis J. K.. Duomenų apie tai, kad motorinės kelių transporto priemonės savininkei N. Ž. būtų žinoma, jog įvykio dieną kaltinamasis J. K., būdamas neblaivus sėdo už jai priklausančio motociklo vairo, byloje nėra.

Nors LR BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kurii baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(Konstitucinio Teismo 2008m. rugsėjo 17d., 2009m. balandžio 10d. nutarimai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo J. K. vairuota motorinė kelių transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, laiko, kad šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamajam J. K. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. kaltinamojo vairuoto motociklo, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą. Nežiūrint į tai, įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų LR BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(LR BK 72 str. 5d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019m. gegužės 29d. kaltinamojo J. K. vairuotą motociklą „ Suzuki 400 “, valst. (duomenys neskelbtini), įsigijusi parodymus byloje davusi liudytoja N. Ž. už motorinę transporto priemonę mokėjo 300,- Eur.(trijų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą(b.l. 42-43). Kadangi kaltinamasis J. K. vairavo motociklą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu ne tik sukeldamas didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.), iš kaltinamojo J. K. yra išieškotina konfiskuotino turto, t.y. motociklo, vertę atitinkanti pinigų suma pagal jo įsigijimo kainą(LR BK 67 str. 2d. 7p., 72 str. 5d.), o motociklas yra grąžintinas jo teisėtai savininkei-pil. N. Ž., kuriai minėta motorinė transporto priemonė iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme buvo perduota laikinam saugojimui(LR BPK 151 str. 8d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2019m. birželio 13d. tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-22466-19 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2019m. birželio 13d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl motociklo „ Suzuki 400 “, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kurį bylos duomenimis vairavo kaltinamasis J. K., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ Aljuva “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2018m. kovo 22d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ Aljuva “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 21-34).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Motorinės kelių transporto priemonės savininkė-pil. N. Ž. dar ikiteisminio tyrimo metu pagal 2019m. birželio 14d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė parduotuvės terminalo „ Perlo paslaugos “ kasos kvitą, iš kurio matyti, kad dar 2019m. birželio 14d. ji į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą grynais pinigais sumokėjo jai priklasuančio motociklo „ Suzuki 400 “, valst. Nr (duomenys neskelbtini), turėtas transportavimo išlaidas 40,- Eur.(keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 35-36). Kadangi gera valia buvo atlygintos policijos patirtos priverstinio motorinės kelių transporto priemonės nuvežimo išlaidos, baudžiamojoje byloje nebėra įstatyminio pagrindo spręsti motociklo transportavimo, kaip turėtų proceso išlaidų, priteisimo pagrįstumo klausimą(LR BPK 105 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam J. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

LR BK 64 str. 1 ir 3d.d. pagrindu, bausme subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2017m. liepos 10d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos didesnės bausmės pridėti šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-tris mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti vienerius metus ir dešimt mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo J. K. sulaikymo dienos, jį suimant.

LR BK 67 str. 3d. ir 68 str. pagrindu kaltinamajam J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2019m. gegužės 29d., t.y. nuo 2019m. gegužės 29d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas priėmimo dienos.

LR BK 67 str. 3d. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam J. K. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, t.y. 300,- Eur.(trijų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip konfiskuotino motociklo „ Suzuki 400 “ vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimą į valstybės pajamas.

Kardomąsias priemones-specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2018m. rugpjūčio 07d. VĮ „ Regitra “, registruoto pil. J. K. vardu, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę-specialiosios teisės sustabdymą baigti taikyti.

Daiktinį įrodymą-motociklą „ Suzuki 400 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtai savininkei-pil. N. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), o daiktinį įrodymą-vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018m. rugpjūčio 07d. VĮ „ Regitra “, registruotą pil. J. K. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.