Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio N. A. teikimą dėl R. K. teismo nuosprendžiu paskirtos baudos pakeitimo kita bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2020 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. K. paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. R. K. paskirtai baudai sumokėti buvo nustatytas 12 (dvylikos) mėnesių savanoriško sumokėjimo terminas. Nuteistasis baudos nesumokėjo, šiuo metu niekur nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi (vykdomoji byla Nr. 0165/21/01424).

Antstolis N. A. prašo pakeisti paskirtą bausmę – nesumokėtą baudą – kita bausme, nes baudos išieškojimas yra negalimas, skolininkas nedirba, areštuotino turto neturi.

Nuteistasis R. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Nuteistojo buvimo vietos teismui nepavyko nustatyti. Gautas policijos tarnybinis pranešimas, kad asmuo galimai išvykęs į užsienio valstybę. Nuteistojo nedalyvavimas teismo posėdyje klausimo sprendimo nesustabdo (BPK 362 straispnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms teikimas nagrinėtinas R. K. nedalyvaujant.

Prokuroras prašo antstolio prašymą tenkinti.

Antstolio teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

Motyvuojamoji dalis

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Analogiškos nuostatos nustatytos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 bei 2 dalyse. Taigi įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme.

Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).

Nustatyta, kad nuteistasis per teismo nustatytą laiką geranoriškai baudos nesumokėjo, priverstinai išieškoti baudos taip pat nepavyko, nuteistasis pas antstolį atvykęs nebuvo, bylos eiga nesidomi, nebendradarbiauja, teismas vertina, jog nuteistojo veiksmuose vis tik yra vengimo sumokėti skirtą baudą požymiai.

Nustatyta, jog nuteistasis, nors ir deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje šiuo metu galimai yra išvykęs į užsienį, nutartis atvesdinti nuteistąjį neįvykdyta, gauta policijos pareigūnų informacija, kad nuteistasis, kaimynės teigimu, dirba Vokietijoje (b. l. 152).

Spręstina, kad baudos keitimas, šiuo atveju nepasieks bausmės tikslų, nes bus tiesiog neįmanomas įvykdyti. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais ar laisvės apribojimu, būtina įvertinti ar toks pakeitimas yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius negalėjimo ar vengimo mokėti požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą. Pastebėtina ir tai, kad antstoliui yra suteikti itin platūs įgaliojimai, kuriais jis gali tikrinti skolininko finansinę padėtį, kurios nustatymas yra esminis, keičiant baudos bausmę. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolio veiksmai, kreipiantis į kitas institucijas, turi būti proporcingi išieškomos baudos dydžio kontekste, kai iš jų nustatoma galimybė išieškoti baudą, kita vertus, jie yra atliekami kiekvienu atveju ir gali suteikti tik minimalią informaciją apie skolininko turtinę padėtį, kai nerandama informacijos apie galimybę išieškoti baudą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėta nuostata suteikia antstoliui teisę kreiptis ne tik į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informaciją apie skolininko turtinę padėtį ar nuteistojo buvimo vietą, kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis. Taigi subjektų, galinčių suteikti informaciją, ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti išvadą, kad antstolis turi atlikti ne visus minimalius, o visus būtinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimybėmis tam, kad būtų išsamiai įsigilinta į konkrečią situaciją ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl konkretaus nuteistojo galimybės sumokėti baudą.

Pažymėtina, kad vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, nustatytas BK 65 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dvigubo bausmių keitimo draudimas.

Atsižvelgus į tai, kad skolininko finansinė padėtis yra dinamiška, ji gali itin greitai pasikeisti ir dėl to antstolio teikimas gali prarasti prasmę, pažymėjus ir tai, kad baudos pakeitimas, šiuo atveju laisvės apribojimu, nepasieks bausmės tikslų, nes bus tiesiog objektyviai neįmanomas įvykdyti, antstolio teikimas netenkinamas ir priverstinio vykdymo veiksmai tęstini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 47 straipsniu, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Antstolio N. A. prašymo dėl nesumokėtos baudos pakeitimo kita bausme nuteistajam R. K. netenkinti.

Grąžinti vykdomuosius dokumentus antstoliui priverstiniam bausmės vykdymui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose.

Nutarties nuorašą siųsti prokurorui, antstoliui.