Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Jolanta Gailevičienė, išnagrinėjusi atsakovės L. N. atstovo advokato Dominyko Varno pareiškimą dėl Plungės rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-11-225/2015 pagal ieškovo M. V. priešieškinį atsakovei L. N. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovės L. N. priešieškinį M. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme 2015-09-07 gauta Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-11-225/2015 ir prie jos prijungta civilinė byla Nr. 2-219-225/2012. Plungės rajono apylinkės teismas perdavė civilinę bylą Nr. 2-11-225/2015 Klaipėdos apygardos teismui, kad būtų išspręstas Plungės rajono apylinkės teismui pareikšto nušalinimo klausimas.

Atsakovės L. N. atstovas advokatas Dominykas Varnas 2015-09-02 posėdžio metu pareiškė nušalinimą visiems Plungės rajono apylinkės teismo teisėjams. Nušalinimo pareiškimas Plungės rajono apylinkės teismo teisėjams grindžiamas tuo, jog civilinėje byloje Nr. 2-11-225/2015 ieškovą M. V. atstovauja advokato padėjėja Saulena Gasiūnienė, esanti Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko Vaido Gasiūno sutuoktinė. Plungės rajono apylinkės teisme šalių nagrinėjami ginčai baigiasi L. N. nenaudai. Be to, nušalinimo pareiškimas grindžiamas ir tuo, jog M. V., jo atstovę advokato padėjėją Sauleną Gasiūnienę ir Plungės rajono apylinkės teismo pirmininką Vaidą Gasiūną sieja artimi, draugiški, kaimyniški santykiai. Nušalinimo pareiškime teigiama, jog Plungės rajono apylinkės teismo pirmininkas Vaidas Gasiūnas ir jo sutuoktinė gyvena greta M. V., jį pažįsta, lankosi vieni kitų namuose.

Ieškovo M. V. atstovė advokato padėjėja Saulena Gasiūnienė 2015-09-02 posėdžio metu nurodė, jog Plungės rajono apylinkės teismo nušalinti nuo šios bylos nagrinėjimo nėra pagrindo. Paaiškino, kad M. V., ją bei jos sutuoktinį Vaidą Gasiūną sieja išskirtinai tik kaimyniški santykiai, bendra žemės sklypus atribojanti tvora, jokių tarpusavio bendrų interesų neturi, artimų ir draugiškų santykių nepalaiko. Taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas nenustato apribojimo atstovauti teisme, kuriame jos sutuoktinis dirba teisėju.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,A. E.“ v. UAB ,,Transtira ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. R. v. O. J. M. ir L. V. M., bylos Nr. 3K-3-12/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. draudimo UAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007; 2012 spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio energija“ v. AB „Diskontas“, bylos Nr. 3K-3-154/2012).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais.

Vienas iš atsakovės L. N. atstovo advokato Dominyko Varno nušalinimo pareiškimo motyvų grindžiamas aplinkybe, kad ieškovą atstovaujanti advokato padėjėja yra susijusi su Plungės rajono apylinkės teismo pirmininku santuokiniais ryšiais. Išanalizavus nušalinimo pareiškimą pažymėtina, jog pagal CPK 34 straipsnio 5 dalį, civilinė byla perduodama kitam teismui tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti. Šiuo atveju, ieškovą atstovaujanti advokato padėjėja Saulena Gasiūnienė, esanti Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko Vaido Gasiūno sutuoktinė, yra tik ieškovo procesinė atstovė, neturinti jokio materialiojo teisinio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi, todėl taikyti CPK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo. Be to, nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. galiojanti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnio redakcija, reglamentuojanti advokato veiklos ribojimus, nustato, jog advokatas negali būti atstovu tik tais atvejais, jeigu tame pačiame procese (t. y. nagrinėjant tą pačią civilinę bylą) dalyvauja teisėjas, kuris yra šio advokato sutuoktinis (partneris), vaikas (įvaikis), tėvas (įtėvis), motina (įmotė), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė). Tuo tarpu civilinę bylą Nr. 2-11-225/2015 Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėja teisėja Aldona Burbienė, o ne advokato padėjėjos sutuoktinis.

Atsakovės L. N. atstovas advokatas Dominykas Varnas nušalinimo pareiškimą Plungės rajono apylinkės teismui grindžia ir tuo, jog ieškovą M. V., jį atstovaujančią advokato padėjėją Sauleną Gasiūnienę bei jos sutuoktinį Plungės rajono apylinkės teismo pirmininką Vaidą Gasiūną sieja artimi, draugiški, kaimyniški santykiai. Atsakovės L. N. atstovo nušalinimo pareiškime teigiama, jog pastaroji aplinkybė kelia abejonių dėl visų Plungės rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumo.

Iš Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-11-225/2015 medžiagos, taip pat prijungtos civilinės bylos Nr. 2-219-225/2012 matyti, jog ginčas tarp tų pačių šalių (M. V. ir L. N.) Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėjamas nuo 2012-01-17 (civilinė byla Nr. 2-219-225/2012, teisėja Aldona Burbienė). Ieškovo M. V. priešieškinis atsakovei L. N. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-11-225/2015 nagrinėjamas nuo 2013-07-18, t. y. Plungės rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-219-225/2012 atsakovo M. V. priešieškinį dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos išskyrus į atskirą civilinę bylą.

Pagal atsakovės atstovo advokato Dominyko Varno pateiktus Nekilnojamojo turto registro CDB duomenis, Plungės rajono apylinkės teismo pirmininko ir ieškovo M. V. kaimynystėje esantis nekilnojamasis turtas šiems asmenims nuosavybės teise priklausė dar iki šalių ginčų nagrinėjimo Plungės rajono apylinkės teisme pradžios. Tačiau nušalinimo Plungės rajono apylinkės teismui nei šiuo, nei kitais pagrindais nereiškė nei atsakovė L. N., nei ją atstovaujantys advokatai. Pažymėtina ir tai, jog atsakovės atstovas advokatas Dominykas Varnas 2015-09-02 posėdyje nurodė, jog pastaroji aplinkybė, kuria grindžiamas nušalinimas teismui, jam tapo žinoma būtent iš L. N.. Be to, nors nušalinimo pareiškime teigiama, jog M. V., jo atstovę bei Plungės rajono apylinkės teismo pirmininką sieja artimi ryšiai, tačiau pastarųjų teiginių nei atsakovė L. N., nei jos atstovas nepagrindė jokiais objektyviais duomenims ar įrodymais, pastarieji teiginiai grindžiami tik subjektyvia nuomone ir prielaidomis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, numatantis, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei jo atstovas, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, ar kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas.

Pažymėtina ir tai, kad nušalinimo pareiškimas grindžiamas taip pat procesiniais pagrindais. Nušalinimo pareiškime teigiama, jog Plungės rajono apylinkės teisme tarp šalių nagrinėti ginčai yra pasibaigę L. N. nenaudai. Vertinant pastarąjį nušalinimo argumentą, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovės L. N. atstovo advokato Dominyko Varno nušalinimo pareiškime nepateikta duomenų apie Plungės rajono apylinkės teisme dirbančių visų teisėjų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, o išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo objektyviam stebėtojui atsirasti pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Nesant įrodymų, jog Plungės rajono apylinkės teisme dirbantys teisėjai yra subjektyviai ar objektyviai šališki, tenkinti prašymą dėl bylos perdavimo kitam teismui nėra pagrindo.

Atskirai pažymėtina, kad civilinio proceso kodeksas nesuteikia aukštesnės pakopos teismų ar skyrių pirmininkams nagrinėti konkretaus apylinkės teismo teisėjo nušalinimo klausimą, kai tame apylinkės teisme yra kitų teisėjų, galinčių nagrinėti tą bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 69 straipsnio 1 dalis). Šį klausimą sprendžia atitinkamo apylinkės teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar jų paskirtas teisėjas. Jeigu nušalinimas pareiškiamas atitinkamo apylinkės teismo pirmininkui, šį klausimą sprendžia didžiausią teisėjo darbo stažą turintis to teismo teisėjas, bet ne aukštesnės pakopos teismas. Ir tik nesant pakankamo skaičiaus teisėjų apylinkės teisme, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas (CPK 69 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo, atsakovės L. N. atstovo advokato Dominyko Varno nušalinimo pareiškimo argumentų, susijusių su nušalinimo pareiškimu Plungės rajono apylinkės teismo teisėjai Aldonai Burbienei, apygardos teismas nevertina ir nenagrinėja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi bei 290-291 straipsniais, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

atsakovės L. N. atstovo advokato Dominyko Varno pareiškimo dėl Plungės rajono apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-11-225/2015 nagrinėjimo netenkinti.

Atsisakyti priimti atsakovės L. N. atstovo advokato Dominyko Varno pareiškimą dėl Plungės rajono apylinkės teismo teisėjos Aldonos Burbienės nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-11-225/2015 (teisminio proceso Nr. 2-33-3-01283-2013-1).