Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. T-38-361/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-11
Bylos Nr.
T-38-361/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Savinijus Katauskas, Zigmas Pocius
Nuteistasis
N. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-38-361/2018Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 2.5.17; 2.5.19 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijas pirmininkas), Savinijaus Katausko ir Zigmo Pociaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo N. J. (N. J.) prašymą palengvinti jo, kaip nuteistojo iki gyvos galvos teisinę padėtį, sušvelninant jam Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-106/2018 skirtą bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-106/2008 N. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu iki gyvos galvos; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir N. J. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, ir N. J. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Šią bausmę N. J. paskirta atlikti kalėjime. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, N. J. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Iš A. L. ir N. J. solidariai priteista atlyginti žalą: R. R. - 43 158,21 Lt padarytai turtinei žalai ir 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; R. V. - 4 893 Lt padarytai turtinei žalai ir 100 000 Lt neturinei žalai atlyginti; J. K. - 100 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti; akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ - 93 800 Lt ir 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo 2007 m. lapkričio 28 d. patirtiems nuostoliams atlyginti. Iš A. L. ir N. J. valstybei priteista po 464,50 Lt teismo išlaidoms padengti.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-193/2009, pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį tik dėl N. J. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį: pašalino iš nuosprendžio N. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad šią veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi nuteistojo N. J. kasacinis skundas atmestas.

4. Nuteistasis N. J. prašo, vadovaujantis BPK 362¹ straipsniu, palengvinti jo kaip nuteistojo iki gyvos galvos teisinę padėtį, sušvelninant Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-106/2008 paskirtąją bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmės rūšį). Prašo surengti teismo posėdį.

4.1. Teigia, jog šiuo atveju yra aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija, pateikta 2018 m. kovo 19 d. pastabose dėl bylos priimtinumo ir esmės, kiek tai susiję su jo nuteisimu Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-106/208, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Taip pat itin aktualus Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas, priimtas byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti).

4.2. Argumentuoja, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgauna teisinę galią, o tokia doktrininė nuostata negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad esą Lietuvos Respublika gali nesilaikyti savo tarptautinių sutarčių, jeigu jos įstatymuose ar konstituciniuose įstatymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas negu nustatytasis tarptautinėmis sutartimis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktas (aišku, išskyrus pačią Konstituciją) nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).

4.3. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) normos turi būti realiai įgyvendinamos, o joje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas negali būti aiškinamas taip, kad esą valstybės įstatymai numato ką kita. Valstybė Konvencijos dalyvė turi užtikrinti Konvencijos normų taikymą savo vidaus teisinėje sistemoje (1995 m. sausio 24 d. išvada). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) įsteigtas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos valstybės prisiėmė pagal Konvenciją ir jos protokolus (2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas). EŽTT jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui (2000 m. gegužės 8 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai). Atsižvelgiant į aptartas Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas, reikšmės turi teisinis reguliavimas, numatytas BK 1 straipsnio 3 dalyje, kad gali būti nustatomos ir kitokios bylų nagrinėjimo taisyklės, nei numato Baudžiamojo proceso kodeksas.

4.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 20 paragrafe išaiškino: „teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti); teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. jie jas gali pašalinti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje; galutinai pašalinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus; teismai to padaryti negali, nes jie vykdo teisingumą, o ne yra legislatyvinės institucijos.

4.5. Nacionaliniai teismai yra daug kartų pasisakę dėl EŽTT praktikos, Konvencijos taikymo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 14 nutartys, priimtos administracinėse bylose Nr. A-575-164/2008, Nr. A-248-58/2008 ir kt.). Teisės spraga buvo efektyviai užpildoma teismų, priimant sprendimus bylose, kuriose pareiškėjai laimėjo bylas EŽTT, nes įstatymų leidėjas nepriėmė tokio teisinio reguliavimo, kuris pašalintų Konvencijos pažeidimus.

4.6. Vyriausybės Pastabų 22-27 pastraipose pasisakoma, kad po Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) galima teigti apie teisinę spragą, kuria privalo pasinaudoti ne tik minėtos bylos pareiškėjai. Nepasinaudojimas teismams suteikta kompetencija (ir netgi pareiga) užpildyti teisės spragas, kada to nepadaro įstatymų leidėjas, yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių nepanaudojimas. Vyriausybės pozicija grindžiama tuo, jog pagal teismo išvadas nei vienas pagal Lietuvos teisinę sistemą egzistuojantis mechanizmas neužtikrino veiksmingos nuosprendžio kalėti iki gyvos galvos peržiūros , garantuojančios pagrįstą paleidimo perspektyvą, o kai kurie mechanizmai, konkrečiai sąlyginis paleidimas, eliminavo nuteistųjų kalėti iki gyvos galvos galimybę teikti prašymą. Tiesioginis EŽTT išvadų byloje Matiošaitis ir kiti taikymas užtikrino veiksmingas priemones apginti Konvencijoje nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimą nacionaliniu lygmeniu, priešingai Strasbūro teismo proceso suteikiamoms galimybėms, kurios vis tiek reikalauja naudoti individualias priemones nustačius pažeidimą.

4.7. Mano, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, užpildyti teisės spragas, kai to nepadaro įstatymų leidėjas. Nuo EŽTT sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą praėjo daugiau nei metai, tačiau įstatymų leidėjas nesureguliavo baudžiamojo įstatymo, kad šis atitiktų Konvenciją ir EŽTT praktiką. Taigi šiuo atveju, esanti teisės spraga dėl nuteistojo iki gyvos galvos, užpildytina ad hoc, palengvinant jo teisinę padėtį BPK 362¹ straipsnio pagrindais ir tvarka. EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, laikytinas švelninančiu bausmę, o pagal teisinę galią ne tik prilygsta įstatymui, bet net ir jį viršija. Šio sprendimo 181 paragrafe pasisakoma, kad tiek vykdomoji valdžia, tiek teismai turi kompetenciją šioje srityje. Teismas turi kompetenciją sušvelninti bausmę tiek, kad ji atitiktų Konvenciją ir jos išaiškinimus aptartame EŽTT sprendime Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (taip pat bylos Vinter and other § 120 išaiškinimus).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

5. BPK 362¹ straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog prašymui arba teikimui nagrinėti gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja prokuroras. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas laisvėje esantis nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas. Laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis į teismo posėdį šaukiamas prireikus. Nuteistojo ir gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina.

6. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos nuspręsta žodinio prašymo nagrinėjimo nerengti, kadangi naujai aiškintinų aplinkybių nenustatyta. Be to, nuteistasis prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo, jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų išnagrinėtos teismo posėdžių pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose metu, nenurodė. Taigi lieka tik paskirtos bausmės vertinimo klausimas, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą.

7. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis. Vis dėl to nagrinėjamu atveju prašymas paduotas tuo pagrindu, kad nuteistojo padėtį švelnina ne įstatyme įtvirtintas reguliavimas, o išaiškinimas, kurį pateikė Europos Žmogaus Teisių Teismas, priimdamas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Šis sprendimas yra aktualus nagrinėjamai situacijai tiek, kiek jame konstatuota, jog „net tie labiausiai pasibjaurėtinus ir baisiausius nusikaltimus įvykdę asmenys vis tiek išsaugo savo esminį žmogiškumą ir gebėjimą keistis. Nors jų laisvės atėmimo bausmės yra ilgos ir pelnytos, jie išsaugo teisę turėti viltį, kad vieną dieną jie išpirks savo kaltes. Šios vilties iš jų negalima visai atimti. Atėmus iš jų viltį, būtų paneigtas esminis jų žmogiškumo aspektas, ir tai prilygtų pažeminimui.“ (180 pastraipa). Taigi EŽTT sprendime konstatuota, jog nacionalinis reguliavimas, kuriame nenumatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūra, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus.

8. Aptartą išaiškinimą EŽTT priėmė konkrečioje byloje, t. y. dėl kelių asmenų pareiškimų – Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Apygardos teismas sutinka su prašyme aptartu ir detalizuotu išaiškinimu, kuris remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kad doktrininė nuostata, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galią, negali būti aiškinama kaip reiškianti, esą Lietuvos Respublika gali nesilaikyti savo tarptautinių sutarčių, jeigu jos įstatymuose ar konstituciniuose įstatymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas negu nustatytasis tarptautinėmis sutartimis. Konstitucijoje taip pat yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktas (aišku, išskyrus pačią Konstituciją) nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis. Taigi teismas sutinka su išvada, kad tiek pati Konvencija, tiek EŽTT sprendimai nacionalinėje teisėje turi būti taikomi tiesiogiai.

9. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas konkrečiai būtent nuteistojo atveju, t. y. nebuvo konstatuota, kad Klaipėdos apygardos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-99-106/2008, kuriuo N. J. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

10. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų. Taigi, teismo nesaisto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti) pateikta nuomonė dėl to, kokiu būdu turėtų būti šalinama esama teisės spraga dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo kvestionuojama teisės spraga turėtų būti šalinama ne tiesiogiai taikant EŽTT sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, o po šio sprendimo keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą. Tokiu būdu įstatyme būtų nustatyta aiški tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis prašymas būtų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama į kitą bausmę ir pan.

11. Be to, nagrinėjamu atveju būtų visiškai nepagrįsta teismui esančią teisėkūros spragą pašalinti ad hoc ir išaiškinimą, numatytą EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, tiesiogiai taikyti ir nuteistajam, konstatuojant, kad ir šiuo atveju buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Toks vienkartinis, epizodinis teisėkūros spragos užpildymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi EŽTT yra pateikti, bet dar neišnagrinėti ir kitų pareiškėjų iš Lietuvos pareiškimai dėl to paties klausimo, t. y. ar paskyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai nacionaliniame reguliavime nėra įtvirtintas peržiūros institutas, pažeidžiami Konvencijos 3 straipsnio reikalavimai (Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16, kt.). Taigi teismas ad hoc užpildydamas teisinio reguliavimo spragą, išspręstų klausimą, kurį EŽTT dar tik nagrinės ir galbūt pasisakys nebūtinai taip pat identiškai, kaip yra išaiškinta 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą.

12. EŽTT sprendimai prieš Lietuvą, kuriuose konstatuojami Konvencijos pažeidimai, turi būti vykdomi, t. y. pakeičiamas nacionalinis teisinis reguliavimas arba užpildomos teisinio reguliavimo spragos. Tačiau valstybės, net ir vykdydamos EŽTT sprendimus, ne visuomet gali užtikrinti nustatytų Konvencijos pažeidimų greitą pašalinimą, tam objektyviai reikia laiko. Nors nuo EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą yra praėję vos kiek daugiau nei metai, negalima tvirtinti, jog nėra imtasi jokių veiksmų, siekiant pašalinti nustatytą Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 12 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ Nr. 152 priede „Teisės aktų projektų, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programą, sąrašas“ yra numatyta, jog vienas iš siūlomų projektų yra Baudžiamojo kodekso 51 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji įstatymų projektai, kuriais siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą ir sudaryti teisines sąlygas asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir atitinka Įstatyme nustatytus kriterijus, kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Projekto siūlomas svarstymo Seime laikas – birželio mėnuo. Taigi, matyti, jog atitinkami teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, siekiant pašalinti nuteistojo kvestionuojamą spragą ir tokiu būdu užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimą, yra atliekami.

13. Teisėjų kolegija mano, jog įstatyme turi būti numatyta galimybė asmeniui nuteistam laisvės atėmimas iki gyvos galvos bausme, kreiptis dėl bausmės peržiūrėjimo. Tačiau kartu įstatyme tyrėtų būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis teismas galėtų spręsti, ar keisti paskirtąją laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Nagrinėjamu atveju, tokio reguliavimo nesant, nuteistajam N. J. keičiant paskirtąją laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme, pavyzdžiui, terminuotu laisvės atėmimu, nebūtų aišku, kokiais kriterijais remtis tokį klausimą išspręsti, o tai nederėtų su numatomo įstatyme įtvirtinti peržiūros instituto prasme, tikslais ir/ar paskirtimi.

14. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo V. J. prašymas yra nepagrįstas, todėl nėra pagrindo, vadovaujantis BPK 362¹ straipsniu, keisti jam nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kita bausmės rūšimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu,

nutaria:

nuteistojo N. J. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus Katauskas` Zigmas Pocius