Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutarimas

2022-05-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-160-266/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-05-11
Bylos Nr.
A6.-160-266/2022
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00004-2022-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Zita Gavėnienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. A., L. D., UAB "Po du"
Prašymą paduodantis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Vytautas Geležinis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-160-266/2022
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00004-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11;21.9.4;21.9.10;21.14.9 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. gegužės 11 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. atstovui advokatui Vytautui Geležiniui,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. D.,nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. D. , gim., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu auginančios vaikus ir

A. A., gim., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, gyv., (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. nuo 2019-11-06 iki 2021-05-20, būdama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ , įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, padarė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tokiais savo veiksmais L. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

A. A. nuo 2021-05-20, būdama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ , įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadove, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, padarė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tokiais savo veiksmais A. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad vadovaujantis mokestinės nepriemokos 2022m. kovo 10 dienos balansu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 51 702,07 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. Bendrovės skola susidarė nuo 2020-09-04. Bendrovė nuo 2021-01-01 iki 2021-10-31 buvo įtraukta į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 grupes, todėl mokestinės nepriemokos išieškojimas nebuvo vykdomas. 2020-09-04 su bendrove buvo sudaryta Mokestinės paskolos sutartis Nr., (23.24-08) 327-17680 dėl dalies , t. y., 22 193,50 Eur dydžio mokestinės nepriemokos išdėstymo. Bendrovė pagal sudarytą Mokestinės paskolos sutarties grafiką sumokėjo tik dvi įmokas : 2020-09-24 794,62 Eur ir 2020-10 - 27 794,62 Eur. Vėliau bendrovė įmokų nebemokėjo. Bendrovei nemokant įmokų, VMI 2022-02-28 sprendimu Nr. (23.24-08)327-8677 mokestinės paskolos sutartį nutraukė. Mokestinės nepriemokos , kurios mokėjimas nėra išdėstyta, išieškojimas iš lėšų bankų sąskaitose vykdomas nuo 2021-12-02, priėmus nurodymą nurašyti 30315,31 Eur mokestinę neprimoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos. Šis sprendimas perduotas vykdymui antstolei V. Leskevičienei. Įplaukų pagal pateiktus išieškojimo dokumentus negauta. Toliau pareiškime nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI kreditorė. Ji neturėdama finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, nesilaikė CK 6.930/1 straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. VMO siekdama patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, užklausė „Swedbank“, AB apie bendrovės piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą, suteiktų paskolų likučius, taip pat informaciją apie atliktas valiutos keitimo operacijas nuo 2020-01-01 iki 2021-12-31. Pagal pateiktą informaciją iš banko, bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) lėšų likutis 2020-01-01 buvo 3,49 Eur. Laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki2021-12-28 gauta 184 193,97 Eur pajamų. Bendrovės išlaidos sudarė 184 203,45 Eur, likutis 2021-12-28 – 5,99 Eur. Kaip VMI pareiškime nurodyta , bendrovė pagal 2020-09-04 sudarytą mokestinės paskolos sutartį sumokėjo tik dvi įmokas , o vėlesnių įmokų nebemokėjo. Bendrovės banko sąskaitos išlaidos laikotarpiu nuo 2020-11-25 . t.y. nuo datos , kada bendrovė turėjo sumokėti ir nemokėjo įmokų pagal mokestinės paskolos sutartį , iki 2021-12-28 sudarė 95 622,41 Eur, iš jų : laikotarpiu 2020-12-02/ 2021-09-24 išimti grynieji pinigai , viso 17 550 Eur; laikotarpiu 2021-08-23/2021-08-30 , MB „(duomenys neskelbtini) (detalės- inkasavimas, skolos likutis pagal sutartį) pervesta 15 284,50 Eur; 2021-01-12, 2021-02-25 MB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 215 Eur; 2021-06-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 698,10 Eur ;2021-06-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėta 90 Eur; laikotarpiu nuo 2020-11-25 / 2021-09-12 pervedimai fiziniams asmenims (detalės – darbo užmokestis, atostoginiai) , viso 9098,72 Eur; laikotarpiu 2020-11-25/ 2021-09-21 pervedimai fiziniams asmenims, (detalės- pinigų pervedimas už 04 mėn., 06 mėn., už paslaugas ir kita) , viso 43 612,28 Eur; kitos išlaidos , viso 9073 Eur. Kaip Toliau pareiškime nurodoma, jog išnagrinėjus bendrovės banko sąskaitos išrašą, buvo nustatyta , kad bendrovė vykdė atsiskaitymus su prekių- paslaugų tiekėjais, išgrynino pinigus iš banko sąskaitos, mokėjo darbo už-mokestį darbuotojams, atliko pervedimus fiziniams asmenims, (už detales ir paslaugas) būdama skolinga valstybės (savivaldybės ) biudžetui . Tokiu būdu bendrovė vykdydama minėtus mokėjimus pažeidė LR CK 6.930/1 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką , nes mokėjimai buvo atlikti bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Vadovaudamasi pareiškime nustatytoms aplinkybėms VMI padarė pagrįstą išvadą, kad šių veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes tuo metu , kai buvo vykdomi mokėjimai bendrovė turėjo mokestinę neprimoką Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybės biudžetams, taip pat buvo susidariusi mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią nebuvo atliekami mokėjimai. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2020-11-25 buvo 34 400,98Eur, 2020-12-02 buvo 38 695,98 Eur; 2021-01-12 buvo 39 535,45 Eur, 2021-08-23 buvo48 068,57 Eur, 2021-09-24 buvo 49 659,65 Eur. Tai liudija, kad bendrovės atsiskaitymas su valstybės biudžetu nevyko sklandžiai, nes mokestinė neprimoka nuolat didėjo. Tokiu būdu L. D. ir A. A., būdamas nurodytais laikotarpiais bendrovės vadovėmis ir pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje numatytas nuostatas, jog už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio, mokesčių mokėtojo pareigos 1 dalies 1 punktą – laiku ir tiksliai – mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Apibendrinant , VMI nurodė, jog bendrovės vadovės, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y., tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką , privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930/1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Tokiais neteisėtais veiksmais bendrovės vadovės pažeidė kreditoriaus VMI interesus, nes mokėjimai buvo atlikti bendrovei turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Prašė L. D. ir A. A. skirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą.

Šalies argumentai

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko. Nurodė, jog palaiko pareiškime išdėstytus faktus ir prašė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. D. administracinio nusižengimo nepripažino. Paaiškino, kad ji bendrovės vadove buvo nuo 2019 -11-06 iki 2021-05-20. Jai dirbant ji pasirašė mokestinės paskolos sutartį ir bendrovė turėjo pagal sudarytą grafiką kiekvieną mėnesį sumokėti į valstybės biudžetą nurodytą sumą. Viso buvo sumokėtos dvi įmokos, o vėliau bendrovė nebegalėjo tų įmokų mokėti, nes prasidėjo COVID-19 ir bendrovėje nebebuvo pajamų. Pajamos buvo tik iš Užimtumo tarnybos. Išeinant iš bendrovės, ji su A. A. aptarė bendrovės finansinę padėtį ir A. A. žinojo apie pasirašytą mokestinės paskolos sutartį , bei tai, jog bendrovės finansinė padėtis buvo sunki. Kalta neprisipažįsta, nes tyčia niekuo nedarė. Tikisi, jog jai nebus paskirta bauda, nes augina tris nepilnamečius vaikus.

A. A. atstovas advokatas Vytautas Geležinis paaiškino , jog A. A. neprisipažįsta padariusi pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Ji, būdama bendrovės vadove nurodytu laiku, tyčia nedarė jokių veiksmų, kad nesilaikytų mokestinės paskolos sutarties mokėjimo grafiko. Prasidėjus pandemijai , bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, todėl nesilaikė grafike nurodytų terminų. Bendrovės pajamos buvo tik iš Užimtumo tarnybos . Kad išsaugotų bendrovės veiklą , bendrovė 2021 metais kelis kartus skolinosi pinigų iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal pasirašytas tikslines paskolos sutartis , bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pirma atsiskaityti su šiuo kreditoriumi. Esant blogai bendrovės finansinei padėčiai, vadovė kreipėsi į VMI, kad iš naujo išdėstytų mokestinę neprimoką, tačiau mokesčių inspekcija atsisakė bendrovei padėti ir nepriemokos išieškojimas buvo perduotas antstoliui vykdyti. Mano, jog VMI pareiškimas yra deklaratyvus ir neįrodo, jog A. A. padarė nusižengimą, todėl prašė bylą nutraukti. Tačiau, jei teismas manytų kitaip, tai atstovas prašė skirti A. A. minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Įstatymų leidėjas, priimdamas šią normą, nurodė, kad jos tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

Administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų L. D. ir A. A. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įrodyta rašytine bylos medžiaga: išrašu iš Juridinių asmenų registro (b. l. 7-15), VMI Integruotos mokesčių informacinės sistemos (IMIS) duomenų bazės išrašais (b. l. 16-17,18-19,20-21,22-23,24-25,26-27,28-29,68 ), išrašais iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų (b. l. 30- 63) ,VMI sprendimu nutraukti mokestinės paskolos sutartį (b. l. 67)

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, aplinkybės išdėstytos nuosekliai, jos yra išsamios, neprieštaringos, atitinka byloje esančią kitą medžiagą, todėl jomis abejoti nėra teisinio pagrindo. Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. D. nuo 2019-11-06 iki 2021-05-20, būdama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadove, A. A. nuo 2021-05-20 iki šiol , būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, ir būdamos atsakingais asmenimis ir žinodamos apie UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t. y. kad ši neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, atsiskaitymo pirmenybę teikė žemesnės eilės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kavinė kreditoriams, taip pažeisdama kreditoriaus VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

L. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta . Už analogišką administracinį nusižengimą nėra bausta . Šiuo metu nedirba, augina mažamečius vaikus .

A. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji ir šiuo metu dirba yra bendrovės vadovė, nėra bausta už analogišką nusižengimą.

Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių ir asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių santykį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad L. D. ir A. A. už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina sankcijos minimume numatyta bauda (ANK 34 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. D. pripažinti kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

A. A. pripažinti kalta dėl nusižengimo , numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100 arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-160-266/2022.

Nesumokėjus baudos ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Zita Gavėnienė