- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- e2YT-1943-1069/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00719-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. V., VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. V., VĮ „Turto bankas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. S. mirties 2021-11-23, atsiradusį palikimą priėmė jo sūnus pareiškėjas R. S., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis ir suinteresuotas asmuo J. V. yra R. S. mirusio (duomenys neskelbtini) vaikai. R. S. palikimą sudaro asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame jis iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su pareiškėju. Mirusio tėvo palikimą priėmė faktiniu valdymu pasilikdamas nurodytame bute toliau gyventi, laikydamas butą savo nuosavybe, mokėdamas su butu susietus mokesčius už elektros sunaudojimą, šiukšlių išvežimą. R. S. testamento ir skolų nepaliko, o jo įpėdiniai palikimo priėmimo tikslu į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė. Įpėdinių ginčo dėl palikto turto paveldėjimo nėra, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad yra pradėjusi rinkti informaciją dėl galimybės paveldėti mirusio R. S. turtą, tačiau į notarą suinteresuotas asmuo nėra kreipęsis ir paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Visapusiškai ištyrus įrodymus neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotam asmeniui J. V. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnyje 1 dalyje nustatyta tvarka – jai asmeniškai, atsiliepimų teisme negauta.
5. Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka CPK 443 straipsnio 5 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
6. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
8. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
9. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. S. gim. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens J. V. gim. (duomenys neskelbtini), tėvai – R. S. gim. (duomenys neskelbtini) ir D. S. gim. (duomenys neskelbtini), kurių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas R. S. mirė (duomenys neskelbtini)būdamas ištuokoje, kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nesikreipė, tačiau butą valdė kaip savo, prižiūrėjo, tvarkė ir mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius. Testamentų registro išrašo duomenimis palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, tačiau suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, atsiliepime nurodė, kad yra pradėjusi rinkti informaciją dėl galimybės paveldėti mirusio R. S. turtą, tačiau neprieštaraus pareiškėjo pareiškimui nustačius, kad palikimą priėmė pareiškėjas pradėjęs faktiškai jį valdyti. Suinteresuotas asmuo J. V. 2022-03-24 pareiškime nurodė, kad po tėvo R. S. mirties palikimo nepriėmė, pretenzijų neturi, ir ateityje neturės. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. S. nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat per visą laikotarpį nuo R. S. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad R. S. pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties. Taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl R. S. teisės paveldėti R. S. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.
11. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po R. S. mirties (duomenys neskelbtini) jo sūnus R. S. priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti. (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas,).
12. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjo R. S. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. S. (gimusio (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sūnus R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjęs turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.