Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ineta Baliukaitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą, suinteresuotam asmeniui D. V. dėl antstolio Mariaus Alšausko veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Marius Alšauskas, nesutikdamas su pareiškėjos 2023 m. sausio 20 d. skundu, 2023 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patvarkymas) atsisakė tenkinti skundą ir jį su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Panevėžio apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Antstolis 2023 m. sausio 27 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad vykdomojoje byloje nustatyta, jog skolininko sutuoktinė K. V. pati yra skolininkė ir jos atžvilgiu antstoliai vykdo vykdomąsias bylas, jos banko sąskaitoms yra pateiktas antstolio V. D. patvarkymas nurašyti pinigines lėšas. Tai reiškia, jog piniginių lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, jos sąskaitose nėra. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko sutuoktinės banko sąskaitose piniginių lėšų nėra, nėra ir turto, kurį būtų galima dalinti, o taikyti apribojimus skolininko sutuoktinei nėra jokio teisinio pagrindo, skolininkas yra dirbantis ir mokus, išieškotojos skundas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Pažymėtina, jog CPK 510 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio Marius Alšausko kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 8 d. išduotu vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 949,83 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko D. V. išieškotos (duomenys neskelbtini) naudai. Priverstinio vykdymo metu gautas išieškotojos (duomenys neskelbtini) prašymas pradėti procedūrą dėl skolininko turto dalies nustatymo, t. y. apriboti skolininko ir jos sutuoktinės disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito įstaigose. Atsižvelgdamas į išieškotojos 2022 m. sausio 5 d. prašymą, antstolis 2023 m. sausio 20 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išieškotojos prašymas nukreipti įsiskolinimą į skolininko sutuoktinės turtą netenkintas, kadangi nustatyta, jog skolininkas gauna pajamas susijusias su darbo santykiais ir iš jų yra vykdomas išieškojimas, skolininko sutuoktinės atžvilgiu yra vykdomas priverstinis išieškojimas ir banko sąskaitose esančios piniginės lėšos yra nurašomos, t. y. skolininkas yra mokus, o skolininko sutuoktinė banko sąskaitose neturi piniginių lėšų ar turto, kurį būtų galima dalinti. Pareiškėja su antstolio veiksmais nesutinka, pateikė skundą dėl antstolio 2023 m. sausio 20 d. patvarkymo, kuriuo netenkintas išieškotojos prašymas apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, atidarytoje skolininko sutuoktinės sąskaitoje (sąskaitose), panaikinimo ir prašo priimti naują sprendimą - išieškotojos prašymą šioje dalyje patenkinti.

Antstolio veiksmų atlikimą lemia vykdymo procesą grindžiantys bendrieji teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principai, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis turi pareigą savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Antstolių įstatymu bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-421/2021, 16 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019, 30 punktas).

Vykdydamas išieškojimą, antstolis turi teisę vienu metu taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones, be kita ko, vykdyti išieškojimą tiek iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, tiek iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis, ir kt. (CPK 624 straipsnio 3 dalis).

CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eiliškumą, pagal kurį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 1 ir 2 dalys). Iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto yra išieškoma trečiąja eile. Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Pažymėtina, jog iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu antstoliui nėra žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis).

Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Tuo tikslu CPK nustatyti tam tikri reikalavimai, užtikrinantys skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pvz., nustatyti turto išieškojimo ribojimai, draudimas nukreipti išieškojimą į tam tikrą turtą, išieškojimo iš skolininko turto eilė ir pan.

Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje.

Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkui D. V. asmenine nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); kilnojamasis turtas – transporto priemonės: OPEL ASTRA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir OPEL ASTRA-G-CC, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, iš kurio vykdymo procese yra vykdomas išieškojimas. Skolininko sutuoktinės K. V. atžvilgiu kitose antstolių kontorose yra vykdomi priverstiniai skolos išieškojimai, jos sąskaitos areštuotos.

Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas D. V. turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei gauna pajamas, susijusias su darbo užmokesčiui, į kuriuos gali būti nukreiptas pareiškėjos skolos išieškojimas, laikytina, kad antstolis pagrįstai nustatė, jog tokiu atveju neegzistuoja teisinis pagrindas inicijuoti skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu procedūrą bei apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis.

Teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esamus dokumentus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, antstolio atliktus veiksmus vykdymo procese, sprendžia, kad antstolis atliko visus būtinus vykdymo proceso veiksmus, pagrįstai ir teisėtai 2023 m. sausio 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos prašymo apriboti disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sutuoktinės sąskaitoje (sąskaitose) ir pradėti skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūrą, netenkino, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti minėtą antstolio patvarkymą.

Esant nurodytiems argumentams, įvertinus pareiškėjos pateikto skundo dėl antstolio veiksmų turinį bei vykdomosios bylos medžiagą, išdėstytą teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio Mariaus Alšausko veiksmų atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui Mariui Alšauskui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.