Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 1.2.23.2.2.2; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.8.10.5

2022 m. birželio 21 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme vienuolikai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė R. P. paskirta – laisvės atėmimas dvidešimt dvejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. P. pripažintas kaltu ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) 1-jame sektoriuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 9,2107 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA ir 4,2153 g sintetinio kanabinoido 5-fluoro-MDMB-PICA bei narkotinės medžiagos – 0,4175 g heroino, kurias ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laikotarpiu, neteisėtai laikė su savimi (duomenys neskelbtini), po ko šias narkotines medžiagas ir labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku supakavo į polietileno paketą ir 2020 m. balandžio 2 d., prieš išvykdamas į (duomenys neskelbtini) 2-ą sektorių tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui, saugojimui perdavė apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusiam nuteistajam E. G., pas kurį 2020 m. balandžio 9 d. apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini) 1-o sektoriaus 2-o būrio 5-e gyvenamojoje patalpoje šias medžiagas rado ir paėmė pareigūnai. R. P. tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 9,4700 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA, bei narkotines medžiagas - 0,1407 g metadono ir 12,9669 g miltelių, kurių sudėtyje yra 4,2661 g narkotinės medžiagos – kokaino ir nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos – kodeino, kurias ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laikotarpiu, neteisėtai laikė su savimi (duomenys neskelbtini), po ko šias narkotines medžiagas ir labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku supakavo į polietileno paketą ir 2020 m. balandžio 2 d., prieš išvykdamas į (duomenys neskelbtini) 2-ą sektorių tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui, saugojimui perdavė apie daromą nusikalstamą veiką nežinojusiam nuteistajam D. S., kurio kelnėse šias medžiagas 2020 m. balandžio 9 d. apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini) 1-o sektoriaus 2-o būrio 5-e gyvenamojoje patalpoje asmens dalinės kratos metu rado ir paėmė pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. prašo sušvelninti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį jam paskirtą bausmę, o taip pat į galutinę subendrintą bausmę įskaityti ankstesniais nuosprendžiais paskirtų ir atliktų bausmių dalį.

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog byloje nenustatytas pagrindas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas gali paskirti švelnesnę bausmę jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013, kurioje aptartos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos.

2.2. Apeliantas teigia, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams bei bausmės paskirčiai. Nuteistojo manymu, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta neteisinga, aiškiai per griežta bausmė. Be to, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas į paskirtą bausmę neįskaitė ankstesniais nuosprendžiais paskirtų ir atliktų bausmių, galutinės subendrintos dvidešimt dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pradžią nurodė skaičiuoti nuo 2022 m. sausio 20 d. Teismų nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes apeliantas atlieka nuo 2012 m. spalio 12 d. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė prilygsta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmei. Atlikęs paskirtą bausmę į laisvę apeliantas būtų paleistas po 32 metų praleistų pataisos įstaigoje.

2.3. Nuteistasis taip pat nurodo, jog nors jis charakterizuojamas neigiamai, nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas bausmę pataisos namuose, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad jis psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis disponavo neturėdamas tikslo jas platinti. Šias medžiagas jis ketino vartoti pats. Ši aplinkybė mažina jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lėmė rastas labai didelis narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, tačiau grynasis narkotinių ir psichotropinių kiekis buvo mažesnis (8,9264 g, 4,1054 g, 0,4087 g, 9,3650 g, 0,1366 g, 4,2188 g). Apeliantas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui jį kaltinant tik BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, tačiau teismas bylą grąžino prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, vėliau buvo apkaltintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nors narkotinės medžiagos buvo skirtos jam pačiam vartoti.

2.4. Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas neįvertino per paskutinius dvejus metus įvykusių jo elgesio pokyčių, pastangų pasitaisyti. Atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus jis paskutinį kartą buvo baustas 2020 m. lapkričio mėnesį. Sukūrė šeimą, nebevartoja narkotinių medžiagų, be to pataisos įstaigoje įkūrė anoniminių narkomanų grupę. Vėliausias jo prieš tai įvykdytas nusikaltimas buvo padarytas 2020 m. kovo mėnesį. Apeliantas teigia, kad įvyko ir kitų teigiamų jo elgesio permainų, jis siekia pasitaisyti ir integruotis į visuomenę.

2.5. Nuteistasis taip pat nurodo, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę jam ne kartą buvo nustatytas apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Psichotropinės ir narkotinės medžiagos buvo įgytos pataisos namuose, o tai leidžia teigti, kad pataisos namuose taikomos priemonės, užkertančios galimybes tokioms medžiagoms patekti į šią įstaigą, nėra pakankamos ir efektyvios. Bausmių vykdymo kodekse (toliau ir - BVK) numatyta, kad bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmės atlikimo sąlygos turėtų užkirsti kelią tokio pobūdžio nusikaltimų darymui pataisos namuose bei leisti pasiekti BVK 137 straipsnyje numatytus socialinės reabilitacijos tikslus. Bausmių vykdymo sistema turėtų sudaryti galimybę nuteistiesiems atsisakyti jų nusikalstamą elgesį lemiančių veiksnių bei nesudaryti galimybių įsigyti draudžiamų medžiagų, nes tai lemia pakartotinį bausmę atliekančių asmenų nusikalstamumą.

2.6. Nuteistasis prašo atsižvelgti į teismų praktiką (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-117-594/2021) ir paskirti jam švelnesnę bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. P. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Nuteistasis R. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik dėl jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės bei šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jam už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą bausmę. Taip pat apeliantas teigia, kad teismas skirdamas subendrintą bausmę neįvertino ankstesniais nuosprendžiais paskirtų ir jau atliktų bausmių dalių. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais sutinka tik iš dalies.

6. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininką, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos situacijoms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo vertinimu, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina, kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį priimamas atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Kai byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu nuteistojo asmens ir veikos pavojingumo vertinimu, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galimas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas.

8. Teismų praktikoje pažymima, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-87-976/2020 ir kt.). Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau ji nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-P-18-648/2016 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-122-719/2019 ir kt.).

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Ši nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę R. P., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, kad byloje buvo nustatyta viena R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Skirdamas bausmę R. P. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamą veiką R. P. padarė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teismas įvertino, jog anksčiau dėl R. P. buvo priimti net 29 apkaltinamieji nuosprendžiai. Skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta ir į tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje R. P. charakterizuojamas neigiamai. Teismas įvertino ir paties nuteistojo teiginius, jog jis nebevartoja narkotinių medžiagų, įkūrė anoniminių narkomanų grupę, sukūrė šeimą. Bylos duomenys patvirtina, jog R. P. asmenybė laikytina pavojinga – jis ne kartą buvo nusikaltęs, dėl jo priimti net 29 apkaltinamieji teismo nuosprendžiai, pataisos įstaigos pateiktoje charakteristikoje jis apibūdinamas neigiamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu R. P. už minėtą nusikalstamą veiką paskirta bausmė - mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, taip pat neprieštarauja teisingumo principui. Nuteistajam paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

10. Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. P. padarė iš anksto suplanuotą nusikaltimą, tačiau narkotinės ir psichotropinės medžiagos į apyvartą nepateko, pataisos įstaigos pareigūnų buvo rastos ir paimtos, taigi ši nusikalstama veika realių labai sunkių ar neatstatomų pasekmių kitiems asmenims nesukėlė. Vis tik būtina atsižvelgti į tai, kad R. P. neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 9,2107 g sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA ir 4,2153 g sintetinio kanabinoido 5-fluoro-MDMB-PICA bei 0,4175 g heroino, o taip pat 9,4700 g sintetinio kanabinoido 4-fluoro-MDMB-BINACA bei 0,1407 g metadono ir 12,9669 g miltelių, kurių sudėtyje yra 4,2661 g kokaino ir nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos – kodeino. Apeliantas tvirtina, kad jis neturėjo tikslo platinti narkotines bei psichotropines medžiagas, kuriomis jis disponavo. Tačiau BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo tikslas veikai kvalifikuoti reikšmės neturi. Be to, net ir tikslo platinti narkotines bei psichotropines medžiagas neturėjimas, nebūtų ta aplinkybe, kurios pagrindu veiką, dėl kurios nuteistas R. P., būtų galima vertinti kaip ypatingai mažo pavojingumo.

11. Atsižvelgiant į tai, kad šią nusikalstamą veiką R. P. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalto pataisos įstaigoje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę bei į tai, jog nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. P. paskirta bausmė (teismas bausmės dydį R. P. nustatė mažesnį nei sankcijos vidurkis) negali būti pripažinta aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Byloje nenustatyta BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo R. P. sąlygų. Šioje byloje nėra ir jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Bylos duomenys apie R. P. asmenybę ir kitas aplinkybes, negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintam teisingumo principui. Nuteistajam R. P. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (atsisakė žalingos priklausomybės, įkūrė anoniminių narkomanų grupę, sukūrė šeimą), kurios jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę, šios išvados nepaneigia. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad R. P. atsisakė žalingo įpročio, sukūrė šeimą teigiamai apibūdina nuteistąjį. Vis tik tokių aplinkybių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti R. P. švelnesnę bausmę, teisėjų kolegijos nuomone, nepakanka.

12. Apeliantas nurodo ir tai, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę jam ne kartą buvo nustatytas apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Psichotropinės ir narkotinės medžiagos buvo įgytos pataisos namuose, o tai, apelianto manymu, rodo, kad pataisos namuose taikomos priemonės, užkertančios galimybes tokioms medžiagoms patekti į šią įstaigą, nėra pakankamos ir efektyvios. Bausmės atlikimo sąlygos turėtų užkirsti kelią tokio pobūdžio nusikaltimų darymui pataisos namuose. Su tokiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, tačiau tokios aplinkybės savaime nėra tos aplinkybės, kurioms esant, būtų pagrindas švelninti R. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistasis atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje taip pat privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis nustatytų elgesio taisyklių (Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju nuteistasis R. P. atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nesilaikė nustatytų elgesio taisyklių ir draudimų, priešingai, paskirta laisvės atėmimo bausmė nesulaikė nuo labai sunkaus nusikaltimo padarymo.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašydamas paskirti jam švelnesnę bausmę remiasi Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-117-594/2021, kuriame nuteistajam, pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Vis tik teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Šiuo atveju apelianto nurodomas teismo sprendimas priimtas vienasmeniškai bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo, instancine tvarka nebuvo skundžiamas, be to, toks sprendimas neatspindi susiformavusios teismų praktikos ir yra pavienis atvejis. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas yra suformavęs aiškią BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo praktiką (pvz. baudžiamoji byla Nr. 2K-16-942/2022 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju, nors apelianto nurodomos baudžiamosios bylos ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybės yra panašios, teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis minėtoje byloje priimtu nuosprendžiu kaip precedentu.

14. Nuteistasis R. P. taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįskaitė ankstesniais nuosprendžiais paskirtų ir jau atliktų bausmių. Tokie apelianto argumentai pagrįsti.

15. Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų apie fizinį asmenį išrašas patvirtina, kad R. P. iki skundžiamo Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio priėmimo buvo ne kartą teistas. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir galutinė subendrinta bausmė R. P. paskirta 14 metų laisvės atėmimo bei 8 MGL (301,28 Eur) bauda. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, R. P. nuteistas pagal 182 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta trijų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme; Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausme; Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal BK 289 straipsnį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta trejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme; Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį galutine subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme (t. 6, b .l. 1-29).

16. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog R. P. iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo dar buvo nuteistas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu bei Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, kurie yra įsiteisėję, tačiau jais paskirtos bausmės nėra subendrintos, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, iš dalies sudedant, jas subendrino ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą dvidešimt dvejiems metams. Apygardos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog BK 64 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai nuteistasis neatlikęs paskirtos bausmės padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Tačiau bendrindamas bausmes pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas nuosprendį priėmęs teismas neatsižvelgė į tai, jog visose pirmiau nurodytose bylose nusikalstamos veikos dėl kurių priimti nuosprendžiai buvo padarytos 2017 m. ir 2019 m., t. y. prieš priimant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendį pirmojoje byloje. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog pagal BK 63 straipsnyje nustatytas taisykles skiriama bausmė tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

17. Dėl nurodytų aplinkybių Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendis keistinas, panaikinant jo dalį dėl bausmių bendrinimo taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Šioje byloje R. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi, bendrinama su bausmėmis paskirtomis ankstesniais nuosprendžiais.

18. Nustatydama galutinę subendrintą bausmę L. P. teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmiau nurodytas, bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tai, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai; nusikalstama veika padaryta atliekant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę; byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte; R. P. ne kartą buvo nusikaltęs, dėl jo priimti net 29 apkaltinamieji teismo nuosprendžiai; laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje R. P. charakterizuojamas neigiamai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

19. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. birželio 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašo valstybės naudai priteisti 312,05 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

20. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

21. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl R. P. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas. Apeliacinės instancijos teisme vyko du teismo posėdžiai, juose dalyvavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti gynėjai advokatas R. Vanagas bei advokatė D. I. Vinklerytė. Ši baudžiamoji byla nagrinėta pagal nuteistojo paduotą apeliacinį skundą, kuris iš dalies tenkinamas. Bylos duomenimis nuteistasis nedirba, pajamų iš darbinės veiklos negauna, atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą ankstesniu teismo nuosprendžiu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma priteisti suma mažinama iki 156 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl paskirtųjų bausmių bendrinimo taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi R. P. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę apimant ir iš dalies sudedant subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu bei Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 19 (devyniolikai) metų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2022 m. birželio 21 d.

Į paskirtąją bausmę įskaityti bausmes, atliktas pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendį, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nuosprendį, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendį bei Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš R. P. 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.