Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 2 dalį,

T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo L. J. skundu buvo kaltinama pagal BK 154 straipsnio 2 dalį tuo, kad ji, D. P. 2015 m. rugpjūčio 9 d., 13.09 val., „Facebook“ profilio sukurtoje paskyroje apie L. J., 2015 m. rugpjūčio 9 d., 14.23 val., parašė komentarą: „L., gynėjau, o kada man skolą teismo priteistą grąžinsi?“, ir taip viešai per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie L. J. jo garbę ir orumą žeminančią, jį neigiamai apibūdinančią bei menkinančią pasitikėjimą juo bei tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog jis asmeniškai yra skolingas ir negražina teismo priteistą skolą E. D.

T. D. nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo L. J. skundu buvo kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, D. P. 2015 m. rugpjūčio 9 d., 13.09 val., „Facebook“ profilio sukurtoje paskyroje apie L. J., 2015 m. rugpjūčio 9 d., 13.34 val. parašė komentarus: „Šitas „karių teisių gynėjas“ neturi teisinio išsilavinimo, o gina privačius asmenis.“, „Parašė apie jo skolas – į teismą Tauragės kurjerį. Išmetė iš VU – teistis su Universitetu“ ir taip viešai per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie L. J. jo garbę ir orumą žeminančią, jį neigiamai apibūdinančią bei menkinančią pasitikėjimą juo bei tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog jis neturi teisinio išsilavinimo bei, kad jį išmetė iš Vilniaus universiteto.

Kaltinamoji E. D. apklausiama teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad pripažįsta, jog rašė komentarus, bet nepripažįsta, kad jie neatitinka tikrovės. Anksčiau ji yra dirbusi L. J. vadovaujamoje įmonėje. Išties skunde nurodyto turinio komentarą ji parašė, tačiau buvo ir antras komentaras, kuriame ji nurodė ir bylos, kurioje jai priteista atitinkama suma, numerį. Pagal įmonės vadovo įsakymus daromi atsiskaitymai ir iki šiol nėra su ja atsiskaityta, yra užvestos vykdomosios bylos antstolių kontoroje. L. J., kaip įmonės vadovas, yra skolingas. Tai nėra asmeninė skola. Tai įmonės vadovo skola, ką ji ir nurodė. Jeigu reikia, gali pakoreguoti komentarą, kad skolingas kaip įmonės vadovas. Pats L. J. irgi aktyviai dalyvavo komentarų diskusijoje. Ji parašė komentarą, kai L. J. pradėjo mokyti J., kad grąžintų skolas. Tuomet ji ir parašė apie skolas, tokia buvo jos reakcija į prieš tai išsakytus komentarus. L. J. buvo abiejų įmonių vadovas, kuriose jai teko dirbti. L. J. pateikė tik dalį jos komentarų. Po jos komentaro seka kitų asmenų komentarai, vėliau ji komentuoja, kad gali atsiųsti ir nurodo bylos numerį.

Kaltinamasis T. D. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis nelabai supranta, kur yra neteisybė, jo pilnas komentaras buvo jo nuomonė. Pripažįsta, kad parašė komentarą. Komentare nurodydamas, kad L. J. neturi išsilavinimo ir, kad buvo išmestas iš Vilniaus universiteto, tik išdėstė savo nuomonę, be to, tokie jo teiginiai atitinka tikrovę. L. J. pats pažymi, kad nėra iki galo baigęs studijų ir neturi laipsnio, o tai, kad jis išlaikęs kelis egzaminus, nereiškia, jog turi išsilavinimą. Turi kopiją dokumento, kur nurodoma, kad L. J. turi tik Karo akademijos išsilavinimą. Iš viešai prieinamos LITEKO sistemos matyti, kad civilinėje byloje e2-2126-833/2015 įvyko posėdis, kuriame L. J. kreipėsi į teismą dėl sprendimo panaikinimo, atsakovas – Vilniaus universitetas. Nori akcentuoti, kad L. J. yra viešas asmuo, kuriam taikomas didesnis pakantumo kriterijus. L. J. yra padavęs nemažai asmenų dėl šmeižto, taigi piktnaudžiauja savo teisėmis, tai matyti iš LITEKO pateikiamų tvarkaraščių. L. J. save vertina kaip teigiamą asmenį, tačiau, kaip rodo komentarai internete ir paieškos, 99 procentai komentarų yra neigiami. D. P., kaip žurnalistas, nėra pirmas, kuris iškėlė L. J. neigiamame kontekste, kad jis galimai turi prorusiškas pažiūras. Toje diskusijoje, kurioje dalyvavo ir jis su žmona, yra daugybė neigiamų komentarų. L. J. siekia būti matomas, yra viešas asmuo. Tiems žmonėms, kurių nuomonė jam neįtiko, L. J. privačiai parašė ne pačias garbingiausias žinutes. L. J. yra padavęs ir Tauragės kurjerio žurnalistę į teismą, apkaltino ją šmeižtu. L. J. skundas buvo atmestas, o partijai, kurioje yra L. J., skyrė papeikimą už įžūlų elgesį su žurnaliste. Taigi L. J. negalima vertinti kaip teigiamo asmens. Kiek žmogus vadovauja įmonių, valstybei yra didelės sumos skolų. L. J. kėlė save į savivaldybių rinkimus, iš Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapio nustatė, kad jis viešas asmuo. Taip pat L. J. yra politinės partijos narys, dalyvauja laidose, yra viešai matomas žmogus. LITEKO paieškų sistemoje nustatė, kad L. J. yra išmestas iš universiteto. Nežinojo, kad L. J. baigė du kursus Mykolo Romerio universitete, tuo jis nesidomi. Jo žmona E. D. su L. J. yra pastoviai teismuose, žmona kartas nuo karto peržiūri LITEKO sistemą. Greičiausiai ji žodžiu informavo jį apie L. J. išbraukimą iš sąrašų, o paskui jis žiūrėjo LITEIKO sistemoje.

Nukentėjusysis L. J. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, jog buvo sekmadienis, 15min.lt buvo straipsnis apie numestas bombas. Šiuo straipsniu jis pasidalino su savo draugais „Facebook“ paskyroje, D. P. jis, matyt, nepatiko. Begrybaudamas Žemaitijos miškuose pamatė, kad D. P. savo „Facebook“ paskyroje ant jo pila pamazgas. Jo nuomone, diskusijoje atsispindėjo padugnės R. kultūra. Dėl to jis kreipėsi į teismą, teismas išaiškino, kad jie turi teisę taip rašyti. Tapo T. D. raudonkepuriu, buvo nustebęs dėl tokios reakcijos. Mano, jog normalus žmogus nepritartų atominių bombų numetimui. Paskui diskusijoje pasirodė J. Kadangi jis yra laimėjęs vieną bylą, kurioje atstovavo karininkus, parašė komentare J. faktą, ar ji neprivalo atsakyti už neteisingą karių atleidimą, taip pat klausė, kada grąžins žalą biudžetui. Tuomet į diskusiją įstojo D. E. D. parašė, kad jis asmeniškai jai skolingas, rašė „L., gynėjau, o kada man skolą teismo priteistą grąžinsi“. Jis nėra skolingas E. D.. Jis yra UAB (duomenys neskelbtini) bei VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorius. Darbiniai santykiai su E. D. jį siejo tuomet, kai E. D. dirbo teisininke UAB (duomenys neskelbtini). Įmonės finansinė padėtis buvo sunki, įmonė nebegalėjo veikti, dėl to buvo vykdomas bankrotas. Pinigus E. D. turėjo išmokėti fondas. Ginčas dėl darbo užmokesčio tarp E. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėjamas teisme. E. D. parašė prašymą išeiti iš darbo, nenurodė, kokiu straipsniu vadovaudamasi prašo ją atleisti. Gavosi taip, kad ji buvo atleista iš darbo savo noru. Paskui įrodė, kad pagal Darbo kodekso 128 straipsnį. E. D. dirbo dvejose įmonėse, kitai įmonei vadovavo taip pat jis. Viena įmonė apmokėjo jai pavėluotai. Buvo taip, kad E. D. dingo, jis buvo pasiėmęs biuletenį, paskui su E. D. buvo atsiskaityta. Teisme jai priteisė vidutinį atlyginimą. Nežino, ar E. D. yra išmokėta suma. Bylinėjimosi metu įmonę atstovavo įmonės teisininkas, jis pats (L. J.) buvo išvykęs, atrodo, gal tik pirmajame posėdyje dalyvavo. Neatsimena, ar tuo metu įmonė jau buvo bankrutuojanti. Diskusijoje jis kažkiek dalyvavo, iš turinio matyti, kad šalys rašė šlykščius dalykus. Bylos numeris ankstesniuose komentaruose nebuvo nurodytas, tai buvo pirmas komentaras, skirtas jam asmeniškai, o po to gal ir buvo kažkokios bylos nurodytos. Iš jo asmeniškai buvo reikalaujama skola. Pati E. D. patvirtino, kad jis asmeniškai jai nebuvo skolingas. Šie asmenys tai daro tyčia. Kitas komentaras buvo toje pačioje diskusijoje, T. D. patvirtino, kad rašė komentarą ir tai buvo skirta jam. Teiginys dėl teisinio išsilavinimo neatitinka tiesos. Kaltinamiesiems yra žinoma, kad jis yra baigęs studijų etapus Mykolo Romerio universitete. Tarpiniai įvertinimai duoda pagrindą išsilavinimui ir nereikalaujama turėti diplomo. Jis neturi aukštojo universitetinio išsilavinimo diplomo, nes jis procese. Yra baigęs pirmus du kursus Mykolo Romerio universitete. Karius jis atstovauja kaip fizinis asmuo, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymu. Pareiškėjai yra fiziniai asmenys, kurie sudaro sutartį su VšĮ dėl atstovavimo. Minėtas įstatymas nereikalauja turėti aukštojo diplomo, jis yra tos VšĮ vadovas, paveda sau arba kolegai atstovauti. Tuo grindžia, kad jis turi teisinį išsilavinimą, nes turi 6 metų sėkmingą praktiką administracinėje teisenoje. Yra baigtų dalykų universitete pažymėjimas. Tiesa, kad neturi diplomo. Mano, jog yra apšmeižtas dar ir dėl to, kad neva yra išmestas iš Vilniaus universiteto. Buvo įsakymas išbraukti jį iš universiteto sąrašų, yra baigęs visus dalykus, tik nebuvo galutinio darbo. Dėl minėto įsakymo jis kreipėsi į teismą. 2015 m. birželio 25 d. buvo sudaryta taikos sutartis ir tas įsakymas panaikintas. Yra gauta spalio 16 d. vykdomoji nutartis, iki rugpjūčio mėnesio turėjo būti sudaryta nauja sutartis su universitetu, taigi jis nėra išmestas iš Vilniaus universiteto. Kaltinamieji seka LITEKO sistemą, posėdis buvo viešas, taigi jiems turėjo būti žinoma ta aplinkybė.

Iš asmens, pasivadinusio D. P., „Facebook“ paskyros (pokalbių ir komentarų spausdintos versijos) matyti, jog 2015 m. rugpjūčio 9 d., 13.09 val., šis asmuo savo „Facebook“ paskyroje parašė komentarą: „VšĮ Karių teisių gynimo centro prezidentas L. J. pritaria, kad didžiausias pasaulio negandų kaltininkas yra Amerika, o Lietuva lenda jai į subinę. Įdomu, kokių karių teises gina šis tipas?“. Žemiau pateikiami kitų asmenų komentarai. 13.34 val. asmuo, pasivadinęs T. D., komentuoja: „Mano nuomone, mistika yra tame, kad šitas „karių teisių gynėjas“ neturi teisinio išsilavinimo, o gina privačius asmenis. Rado įstatyminę landą, kuomet VšĮ gali atstovauti. Paantrinsiu L., darydamas prielaidą, kad reikia atsargiai su šituo tipu, nes teisiasi su visais kuo gali. Parašė apie jo skolas – į teismą Tauragės kurjerį, išmetė iš VU – teistis su Universitetu. Nesunkiai galima jo įmonių bylas rasti internete, kuomet nemaža jų dalis dėl neteisėtų atleidimų ir skolų.“ 14.23 val. asmuo, pasivadinęs E. D., komentuoja: „L., gynėjau, o kada man skolą teismo priteistą grąžinsi? :))) Ar tik kitus mokai?“ (b. l. 26-28).

Iš E. D. pateikto išrašo iš „Facebook“ profilio matyti, kad E. D. rugpjūčio 9 d., 14.30 val. paskelbė komentarą: „kaip gali būti šmeižtas tikrovę atitinkanti informacija? Ar nutarties numerį atsiųsti kur visi gali pažiūrėti pagal ką skolos? Kas domisi galite pažiūrėti Vilniaus apygardos nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1596-104/2014. Įmonių vadovas L. J.“. 14.46 E. D. paskelbė komentarą: „L., nebijau viešai reikšti savo nuomonę, o dėl kaltinimų taip pat gali grasinti <...> Labiausiai vertinu sąžiningumą, todėl jo visiems linkiu“ (b. l. 87).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2126-833/2015 dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir grąžinimo į universitetą pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovui Vilniaus universitetui. 2015 m. birželio 25 d. byla buvo nutraukta, patvirtinus taikos sutartį. Nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjo 2015 m. liepos 8 d. (b. l. 56-57).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2126-833/2015 kopijos matyti, kad ieškovas L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti VšĮ „Vilniaus universitetas“ sprendimą pašalinti jį iš studentų sąrašų neteisėtu, jį panaikinti ir grąžinti jį į studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute bei priteisti iš atsakovo VšĮ „Vilniaus universitetas“ jo naudai 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Šia nutartimi buvo patvirtinta ieškovo L. J. ir atsakovo VšĮ „Vilniaus universitetas“ sudaryta taikos sutartos nutartyje nurodytomis sąlygomis, civilinė byla nutraukta (b. l. 84-85).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinių bylų tvarkaraščio matyti, jog 2015 m. spalio 16 d., 13.00 val. numatytas posėdis civilinėje byloje Nr. e2-2126-833/2015, kurioje ieškovas yra L. J., atsakovas – Vilniaus universitetas. Bylos esmė – dėl sprendimo panaikinimo, žalos priteisimo ir grąžinimo į universitetą (b. l. 58).

Iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos internetinio puslapio išrašo matyti, jog L. J. pristatomas kaip savarankiškos politinės kampanijos dalyvis į 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimus, pateikiami jo anketiniai duomenys (b. l. 59-60).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3164-852/2014 kopijos matyti, kad ieškovė E. D. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jos atleidimus iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (kurių direktorius buvo L. J.) 2013 m. liepos 11 d. pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį neteisėtais, pripažinti, kad ieškovė atleista 2013 m. liepos 8 d. pagal Darbo kodekso 107 straipsnio 2 dalį, panaikinti jai skirtas drausmines nuobaudas – papeikimus, priteisti iš atsakovų UAB (duomenys neskelbtini) (UAB duomenys neskelbtini)) ir UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)) vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką bei 10 000 Lt neturtinę žalą. Minėtu sprendimu ieškovės E. D. ieškinys patenkintas iš dalies: be kita ko, ieškovės E. D. atleidimai iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)) ir UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)) nuo 2013 m. liepos 11 d. pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį pripažinti neteisėtais; UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)) direktoriaus L. J. bei UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)) direktoriaus L. J. 2013 m. liepos 11 d. įsakymais dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei E. D. paskirtos drausminės nuobaudos panaikintos; iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini), ieškovei E. D. priteista 2190,30 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, suma nurodyta neatskaičius mokėtinų mokesčių; iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškovei E. D. priteista 162,90 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, suma nurodyta neatskaičius mokėtinų mokesčių. Kiti ieškovės E. D. reikalavimai atmesti (b. l. 75-83).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1596-104/2014 kopijos, be kita ko, matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimas paliktas nepakeistas (b. l. 61-70).

Dėl T. D. ir E. D. pateikto kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Vienas iš šmeižimą kvalifikuojančių požymių, įtvirtintų BK 154 straipsnio 2 dalyje, yra asmens šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesios kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesios kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015). Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog skleidžia melagingas žinias, kurios yra žeminančios, niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Tiesioginės tyčios būtinumą patvirtina ir formali šios nusikalstamos veikos sudėtis. Šiuo atveju svarbus tiesioginės tyčios egzistavimas ne tik kaltininko vykdomų veiksmų, bet ir siekiamo tikslo bei galimų padarinių – paniekinti ar pažeminti kitą asmenį – atžvilgiu. Sąžiningai klystant dėl skleidžiamos informacijos tikrumo ar išsakant nuomonę, kuriai netaikomas tiesos kriterijus, ir kuri remiasi tam tikrai faktais, nėra realizuojama šmeižimo nusikaltimo sudėties požymių visuma. Asmens teisę skleisti absoliučiai teisingą informaciją ar nevisiškai tikslią informaciją sąžiningai klystant, nepiktnaudžiaujant teise informaciją skleisti, gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (25 straipsnis) ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (10 straipsnis), kuri yra sudėtinė ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Šios teisės ribojimas baudžiamąja prasme reikalauja ypatingai kruopštaus ir atsakingo šmeižimo sudėties požymių įvertinimo. Pažymėtina, kad be baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos įstatymai numato teisę apšmeižtam asmeniui savo garbę ir orumą ginti civiline tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis), kur numatyta teisė ne tik reikalauti kito asmens garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių paskleistų duomenų paneigimo, bet ir turtinės bei moralinės žalos atlyginimo. Baudžiamoji ir civilinė atsakomybė skiriasi tuo, kad taikant civilinę teisinę atsakomybę užtenka be įvykdytų neteisėtų veiksmų nustatyti juos atlikusio asmens bet kokią kaltę, nereikalaujant, kad tai išimtinai būtų tiesioginė tyčia.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 9 d., 13.09 val., socialinio tinklapio „Facebook“ internetiniame puslapyje D. P. vardu sukurtoje paskyroje buvo išplatinta žinutė su turiniu „VšĮ Karių teisių gynimo centro prezidentas L. J. pritaria, kad didžiausias pasaulio negandų kaltininkas yra Amerika, o Lietuva lenda jai į subinę. Įdomu, kokių karių teises gina šis tipas?“. Po minėta žinute buvo paskelbti vartotojų komentarai, tarp jų T. D. 2015 m. rugpjūčio 9 d., 13.34 val. paskelbė komentarą su turiniu „Mano nuomone, mistika yra tame, kad šitas „karių teisių gynėjas“ neturi teisinio išsilavinimo, o gina privačius asmenis. Rado įstatyminę landą, kuomet VšĮ gali atstovauti. Paantrinsiu L., darydamas prielaidą, kad reikia atsargiai su šituo tipu, nes teisiasi su visais kuo gali. Parašė apie jo skolas – į teismą Tauragės kurjerį, išmetė iš VU – teistis su Universitetu. Nesunkiai galima jo įmonių bylas rasti internete, kuomet nemaža jų dalis dėl neteisėtų atleidimų ir skolų.“, o tą pačią dieną, 14.23 val. E. D. paskelbė komentarą su turiniu: „L., gynėjau, o kada man skolą teismo priteistą grąžinsi? :))) Ar tik kitus mokai?. Kaltinamieji E. D. ir T. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog tai jie parašė minėtus komentarus, tai matyti iš nukentėjusiojo L. J. pateikto D. P. vardu sukurto „Facebook“ profilio išrašo (b. l. 26-28). Tokiu būdu nurodyto turinio informacija buvo platinama viešoje erdvėje, kuri pasiekiama neapibrėžtam ir dideliam skaičiui asmenų. Šis požymis atitinka kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos požymį kaip informacijos platinimą visuomenės informavimo priemonėje.

Vertinant kaltinamojo T. D. paskleistos informacijos turinį, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo T. D. parašyti komentarai atitinka tiesios kriterijų. Nukentėjusysis L. J. teisiamajame posėdyje nurodė, jog šmeižtą jis laiko informaciją apie tai, kad neva jis neturi teisinio išsilavinimo ir neva yra išmestas iš Vilniaus universiteto. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis L. J. paaiškino, jog jis yra baigęs du studijų etapus Mykolo Romerio universitete, nukentėjusiojo manymu, tarpiniai įvertinimai duoda pagrindą išsilavinimui ir nereikalaujama turėti diplomo. Vilniaus universitete yra baigęs visus dalykus, tik nebuvo galutinio darbo. Nukentėjusysis patvirtino, jog neturi aukštojo universitetinio išsilavinimo diplomo, nes jis procese. Savo manymą, jog jis turi teisinį išsilavinimą, nukentėjusysis grindžia tuo, kad jis turi šešerių metų sėkmingą praktiką administracinėje teisenoje. Dėl kaltinamojo T. D. komentaro apie tai, kad jis išmestas iš Vilniaus universiteto, nukentėjusysis paaiškino, jog buvo įsakymas išbraukti jį iš universiteto sąrašų, dėl minėto įsakymo jis kreipėsi į teimą, 2015 m. birželio 25 tarp jo ir Vilniaus universiteto buvo sudaryta taikos sutartis, turi būti sudaryta nauja sutartis su universitetu. Teismas, įvertinęs šiuos nukentėjusiojo duotus parodymus apie neva turimą teisinį išsilavinimą, daro išvadą, jog nukentėjusysis L. J. neteisingai interpretuoja savo pasiekimus akademinėje bei praktinėje veikloje ir todėl klaidingai mano turintis teisinį išsilavinimą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog teisininko profesija neatsiejama nuo aukštojo teisinio išsilavinimo (2008 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio 1 punkte pateikiama aukštojo išsilavinimo sąvoka – tai išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje. Nukentėjusysis L. J. pats patvirtino, jog neturi aukštojo išsilavinimo diplomo, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jis būtų pilnai baigęs studijas aukštojoje mokykloje ir įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl remiantis įstatyminiu reglamentavimu darytina išvada, jog nukentėjusysis L. J. nėra įgijęs teisinio išsilavinimo. Nukentėjusiojo L. J. nurodytos aplinkybės apie tai, jog jis yra baigęs du kursus Mykolo Romerio universitete, yra studijavęs Vilniaus universitete ir nėra parašęs tik galutinio darbo, turi šešerių metų sėkmingą praktiką administracinėje teisenoje, žinoma, teigiamai charakterizuoja asmenį, tačiau nesudaro pagrindo teigti, jog jis turi teisinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog T. D. komentaras apie tai, kad L. J. neturi teisinio išsilavinimo, yra neatitinkantis tikrovės. Tokia pati išvada darytina ir apie kaltinamojo T. D. išsakytą komentarą apie tai, kad L. J. buvo išmestas iš Vilniaus universiteto. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog L. J. buvo pašalintas iš VšĮ „Vilniaus universitetas“ studentų sąrašų, dėl ko jis kreipėsi į teismą civiline tvarka su ieškiniu, be kita ko, prašydamas pripažinti VšĮ „Vilniaus universitetas“ sprendimą pašalinti jį iš studentų sąrašų neteisėtu, jį panaikinti ir grąžinti jį į studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Minėtas ginčas buvo išspręstas 2015 m. birželio 25 d. šalims sudarius taikos sutartį (b. l. 56-57, 84-85). Nukentėjusiojo L. J. manymu, kaltinamojo T. D. komentaras apie tai, kad neva jis buvo išmestas iš Vilniaus universiteto, yra šmeižiantis, nes, nukentėjusiojo teigimu, sprendimas dėl jo pašalinimo iš studentų sąrašų yra panaikintas ir su Vilniaus universitetu turi būti sudaryta nauja studijų sutartis. Teismas tokius nukentėjusiojo parodymus vertina kritiškai, kaip neatitinkančius byloje nustatytos objektyvios tiesos. Tiek pats nukentėjusysis L. J., tiek byloje esantys įrodymai patvirtina, jog L. J. buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto studentų sąrašo. Dėl šio fakto byloje nėra jokio ginčo. Kaltinamasis T. D., paskelbęs komentarą su turiniu „<...> išmetė iš VU – teistis su Universitetu <...>“ iš esmės paskelbė tikrovę atitinkančią informaciją, kadangi toks faktas, kaip pašalinimas iš universiteto studentų sąrašų, neginčijamai buvo, o žodis „išmetė“ traktuotinas kaip žodžio „pašalinimas“ sinonimas. Nors nukentėjusysis L. J. nurodo, jog šiuo metu jis jau nėra išmestas iš Vilniaus universiteto, tačiau šios nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės neturi jokios įtakos vertinant praeities faktą, jog jis buvo pašalintas iš universiteto. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis T. D. komentare vartojo būtąjį laiką, t. y. išsakė komentarą apie praeities įvykį, todėl tai, kas buvo vėliau (sudaryta taikos sutartis su universitetu ir .t t.), nagrinėjamu atveju nėra aktualu ir nekeičia situacijos esmės. Taigi ir šiuo atveju darytina išvada, jog kaltinamojo T. D. pateiktame komentare apie tai, kad L. J. „išmetė iš VU“ nėra jokios tikrovės neatitinkančios informacijos. Atkreiptinas dėmesys, jog T. D. komentaro pradžioje nurodo: „Mano nuomone, mistika yra tame <...>“. Tokia komentaro formuluotė labiau rodo, jog asmuo išsakė savo nusistebėjimus dalykais, kurie jam kelia nuostabą ir kurie jam iki galo nėra aiškus (kaip pats T. D. nurodo – mistika).

Kaip jau minėta, šmeižimo kaip nusikaltimo realizavimui būtini objektyvūs ir neginčijami požymiai, kad yra paskleista apie žmogų tikrovės neatitinkanti informacija, kuri nebūtinai dėl formalios nusikaltimo sudėties turi sukelti kokias tai pasekmes, tačiau gali paniekinti ar pažeminti konkretų asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Vertindamas tai teisine prasme teismas nustatė, kad kaltinamojo T. D. paskelbtuose komentaruose nėra nurodoma jokia tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. nėra šmeižimo dalyko, todėl esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms T. D. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo at baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vertinant kaltinamosios E. D. paskelbto komentaro „L., gynėjau, o kada man skolą teismo priteistą grąžinsi?“ turinį, pažymėtina, jog šis komentaras yra formuluojamas ne kaip teiginys, o kaip klausimas, kuriuo yra keliama problema dėl skolos grąžinimo. Nukentėjusysis L. J. teisiamajame posėdyje nurodė, jog E. D. parašė, kad jis asmeniškai jai skolingas, tačiau teismas pažymi, jog tokios nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės neatitinka faktinių bylos duomenų, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji tik teiravosi, kada pastarasis grąžins jai teismo priteistą skolą (b. l. 26-28). Kaltinamoji E. D. neneigė, jog parašė šį komentarą, tačiau nesutinka su tuo, kad jis neatitinka tikrovės. Kaltinamosios teigimu, L. J., kaip įmonės vadovas, jai yra skolingas, kadangi vyko teisminiai ginčai, jai buvo priteistos sumos, kurių ji iki šiol nėra gavusi. Kaltinamoji nurodė, jog L. J. pateikė tik dalį komentarų, kadangi po minėto komentaro seka kitų asmenų komentarai, o po to vėl seka jos komentaras, kuriame ji nurodo bylos numerį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog kaltinamoji duoda teisingus parodymus apie bylos aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3164-852/2014 kopijos matyti, jog tarp E. D. ir L. J. vadovaujamų įmonių vyko ginčas dėl neteisėto atleidimo iš darbo, drausminių nuobaudų panaikinimo, darbo užmokesčio priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Minėtu sprendimu, be kita ko, E. D. iš įmonių, kurių direktorius tuo metu buvo L. J., buvo priteistos piniginės sumos (b. l. 75-78). Nukentėjusysis L. J. teisiamojo posėdžio metu neneigė aplinkybės, jog jam žinoma apie tai, kad iš įmonių, kurių direktoriumi jis buvo, E. D. buvo priteistos piniginės sumos. Nukentėjusiojo teigimu, jis nežino, ar su E. D. buvo atsiskaityta. Tuo tarpu kaltinamoji E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog su ja iki šiol nėra atsiskaityta. Taigi byloje nėra ginčo dėl paties skolos fakto, todėl pats skolos faktas savaime negali būti vertinamas kaip neatitinkantis tikrovės teiginys. Kita vertus, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar kaltinamoji minimą skolą pateikė kaip asmeninę L. J., ar kaip jo vadovaujamų įmonių skolą. Iš byloje esančių komentarų kopijų matyti, jog po komentaro, kuris, nukentėjusiojo teigimu, yra šmeižiančio pobūdžio, kaltinamoji tą pačią dieną paskelbė ir kitus komentarus, kurių turinys: „kaip gali būti šmeižtas tikrovę atitinkanti informacija? Ar nutarties numerį atsiųsti kur visi gali pažiūrėti pagal ką skolos? Kas domisi galite pažiūrėti Vilniaus apygardos nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1596-104/2014. Įmonių vadovas L. J.“; „L., nebijau viešai reikšti savo nuomonę, o dėl kaltinimų taip pat gali grasinti <...> Labiausiai vertinu sąžiningumą, todėl jo visiems linkiu“ (b. l. 87). Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. J. nurodė, jog tokia komentarų kopija neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, tačiau teismas tokius nukentėjusiojo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Minėti duomenys buvo gauti teisiamojo posėdžio metu, juos pateikė E. D. Teismo posėdyje stebint visiems proceso dalyviams kaltinamasis T. D., pasinaudodamas teismo posėdžių salėje esančiu kompiuteriu, prisijungdamas prie savo „Facebook“ paskyros, pateko į D. P. vardu sukurtą profilį bei rado minėto asmens paskelbtą žinutę anksčiau minėtu turiniu bei po šia žinute esančius komentarus. Taigi ši informacija buvo patikrinta proceso eigoje paties nukentėjusiojo akivaizdoje, L. J. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad šis „Facebook“ įrašas neteisingas. Teismo vertinimu, šie duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymų leistinumo ir liečiamumo reikalavimus, todėl pripažintini įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamoji E. D. teisingai nurodė, jog L. J. pateikė tik dalį jos komentarų. Tokie nukentėjusiojo veiksmai, teismo vertinimu, rodo, jog L. J. sąmoningai selektyviai pateikė tik tokius (kaltinimui palankius) komentarus, kurie, jo nuomone, yra šmeižiantys, ištraukdamas juos iš bendro konteksto ir tokiu būdu galimai siekė apsunkinti galimybę nustatyti atskirų komentarų turinį ir prasmę bendrame kontekste. Nukentėjusiojo L. J. teigimu, šmeižimas nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, jog kaltinamoji iš jo asmeniškai reikalavo skolos. Kaip jau buvo minėta, tokio nukentėjusiojo nurodomo reikalavimo nebuvo, kadangi kaltinamosios komentaras yra išdėstytas ne kaip reikalavimas ar teiginys, o tik kaip klausimas. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog kaltinamosios komentare minima skola buvo nukreipta tiesiogiai į nukentėjusįjį, o ne į įmones, kurių direktoriumi jis buvo. Pati kaltinamoji E. D. teisme patvirtino, jog L. J. jai yra skolingas ne asmeniškai, o kaip įmonių vadovas, ši aplinkybė jai yra žinoma. Pažymėtina, jog pirmajame komentare kaltinamoji E. D. nekonkretizavo, ar kreipiasi į L. J. asmeniškai, ar kaip į įmonių vadovą, išsakomas tik bendro pobūdžio kreipinys („L.“), todėl nėra pakankamo pagrindo išvadai daryti, jog paklausimas dėl skolos buvo nukreiptas asmeniškai į L. J. Kita vertus, kaltinamosios paskelbtas komentaras negali būti vertinamas atskirai nuo kitų jos paskelbtų komentarų, priešingai, kiekvienas paskelbtas komentaras vertintinas bendrame kontekste, kadangi tik tokiu būdu galima nustatyti tikrąją išsakytų komentarų prasmę bei esmę. Vertinant vėliau kaltinamosios paskelbtų komentarų turinį, matyti, jog juose kaltinamoji nurodo civilinės bylos numerį bei tai, kad įmonių vadovas yra L. J. Toks kaltinamosios paskelbto komentaro turinys (apie nurodomą civilinės bylos numerį) suteikia galimybę visiems komentarus rašiusiems ir/ar skaičiusiems asmenims pasitikrinti jos nurodomas aplinkybes apie jai priteistą skolą, iš kurių būtų matyti, kad jai iš įmonių iš tiesų yra priteistos piniginės sumos. Maža to, kaltinamoji komentare nurodė, jog įmonių vadovas yra L. J., taigi ji nedviprasmiškai nurodė, jog piniginės sumos jai priteistos ne asmeniškai iš L. J., o iš jo vadovaujamų įmonių. Taigi bendrame kontekste vertinant kaltinamosios paskelbtus komentarus, darytina išvada, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, jog E. D. minimą skolą pateikė kaip asmenišką L. J. skolą ar sudarė klaidingą įspūdį, jog L. J. asmeniškai jai yra skolingas. Teismo vertinimu, šios veikos privatus kaltintojas neįrodė, o teismas remdamasis kitomis aplinkybėmis kaltinamosios kaltės dėl šios nusikalstamos veikos preziumuoti neturi teisinio pagrindo.

Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamosios E. D. paskelbtame komentare nėra nurodoma jokia tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. nėra šmeižimo dalyko, taip pat ir šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios, todėl esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms E. D. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. J. pareiškė kaltinamiesiems E. D. ir T. D. civilinį ieškinį dėl 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Pagal BPK 209 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju E. D. ir T. D. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį išteisinus, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), civilinio ieškovo L. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

T. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo L. J. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.