- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- 1A-285-255-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Stasys Valužis
- Kaltinamasis
- M. B.
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-285-255/2014
2014 m. gegužės 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Stasio Valužio, sekretoriaujant Ingai Navickienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Ališauskaitės ir civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo Ž. Š. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. buvo kaltinamas ir byla perduota nagrinėti teisiamajam posėdžiui dėl to, kad 2013 m. gegužės mėn. pabaigoje, tiksli diena nenustatyta, apie 00 val., (duomenys neskelbtini), M. B. atsukęs UAB (duomenys neskelbtini) krovininio automobilio „Volvo F12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako apačioje esantį varžtą, iš kuro bako pagrobė 216,23 l dyzelino, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 942,76 Lt turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. B. 2013 m. gegužės 27 d., po 00 val., (duomenys neskelbtini), prasukęs UAB (duomenys neskelbtini) krovininio automobilio „Volvo F12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako apačioje esantį varžtą, iš kuro bako pagrobė 30 l po 4,22 Lt/l dyzelino, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 126,60 Lt turtinę žalą. Kadangi M. B. pagrobto turto vertė yra mažesnė nei 1 MGL (130 Lt), nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, pirmosios instancijos teismas tokią veiką vertino kaip smulkų svetimo turto pagrobimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 50 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas M. B. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė J. Ališauskaitė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendį dėl M. B. išteisinimo ir dėl to priimti naują nuosprendį: M. B. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir nubausti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 40 parų areštu, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui. Taip pat prašo patenkinti UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį ir priteisti iš M. B. UAB (duomenys neskelbtini) naudai 1042,76Lt turtinės žalos atlyginimo.
Skunde nurodoma, kad nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl išteisinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai ir neteisėtai. Priimdamas nuosprendį teismas tik kaltinamojo parodymus laikė patikimu ir vieninteliu įrodymu, tačiau nuosprendis turi būti grindžiamas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymai turi būti vertinami ne kiekvienas atskirai, bet jų visuma, tarpusavio atitikimas ir vienas kito papildymas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo abejonės, kad UAB (duomenys neskelbtini) krovininio automobilio „Volvo F12", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bake nusikaltimo įvykdymo dieną buvo 216,23 1 kuro, nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis, o tik kita abejone, jog kurą, kurio nepagrobė kaltinamasis M. B., galėjo pagrobti kiti asmenys. Teismas šią savo abejonę grindžia tuo, kad bendrovės teritorija buvo neaptverta, po automobilio eksploatacijos iki vagystės nustatyto fakto praėjo trys paros. Tačiau tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, jog kuro vagystę įvykdė kiti asmenys, išskyrus kaltinamąjį M. B.. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio, kad 2013 m. gegužės 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo, tik šiuo automobiliu nesinaudojo, todėl ir vagystės faktas buvo pastebėtas tik po savaitgalio, t. y. po dviejų nedarbo dienų. Be to, kaip nurodė UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, vieninteliai nusikaltimo vietoje palikti pėdsakai buvo tik tie, kurie vedė kaltinamojo M. B. ateitu į įvykio vietą keliu, ko neneigė ir pats kaltinamasis.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad teismas nuosprendyje taip pat neteisingai įvertino pagrobto turto vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose" 6 punkte pasakyta, kad kvalifikuojant veikas pagal BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Degalinės UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 23 d. kasos kvite Nr. 790013/6 nurodyta, kad dyzelinio kuro 1 litro kaina yra 4,36 Lt ir tik UAB (duomenys neskelbtini) kaip lojaliam klientui pritaikius nuolaidą, už jį sumokėta po 4,22 Lt už litrą. Iš šių duomenų akivaizdu, kad dyzelinio kuro rinkos kaina buvo 4,36 Lt/l, o ne 4,22 Lt/l. Kaltinamajam pagrobto turto vertė turėjo būti inkriminuota rinkos verte, tai yra 30 1 po 4,36 Lt/l, iš viso 130,80 Lt, kas sudaro baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, sudėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, laikydamas kaltinamojo žodžius objektyviais ir pagrįstais dėl pagrobto turto kiekio, kitų jo parodymų tokiais nelaikė. Kaltinamasis parodė, kad kurą pagrobė atsukęs bako varžtą, kurio paskirtis ne kuro įpylimas ir kuris yra kuro bako apačioje. Kaltinamasis parodė, kad kol jis prisipylė kuro į talpą, jo išbėgo ir ant žemės apie 10 litrų, taip pat jis paliko varžtą pilnai neužsuktą, dėl ko ir toliau tekėjo kuras iš bako. Šie kaltinamojo parodymai patvirtina, kad be pagrobto kuro, dėl jo veiksmų iš bako taip pat buvo išlietas kuras laukan, ką pastebėjo ryte į darbą atėję UAB (duomenys neskelbtini) darbininkai ir direktorius. Teismas kaltinamojo ir liudytojų parodymus nelaikė kaip įrodymo šaltinio, jog iš tiesų po krovininiu automobiliu, iš kurio bako pagrobtas kuras, užfiksuota dėmė, turinti dyzelinio kuro kvapą yra dyzelinis kuras. Šie duomenys akivaizdžiai parodo, kad likęs kuras, kurio kaltinamasis teigia negrobęs, iš bako išbėgo dėl jo neteisėtų, nusikalstamų veiksmų, tiesiogiai siekiant pagrobti tik 30 litrų dyzelio kuro. Dėl to jo veika dėl likusio kuro sunaikinimo turi būti kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Kad iš bako galėjo išbėgti likęs degalų kiekis 186,23 1 pagrįstai tikėtina, nes kaip nurodė kaltinamasis, degalus jis grobė apie 24 val., o darbininkai degalų pagrobimo faktą pamatė tik po 9 valandos ir tuo metu dar lašėjo paskutiniai kuro lašai. Šiuo atveju tirti dar ir gruntą, kaip mano teismas, kurį sudaro žvyras, būtų ekonomiškai nenaudinga, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu teismo buvo prašyta perkvalifikuoti kaltinamajam inkriminuotą veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį dėl turto pagrobimo ir į BK 187 straipsnio 1 dalį dėl likusio kuro sunaikinimo paliekant jį laisvai išbėgti iš kuro bako, tačiau teismas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuosprendyje iš viso nepasisakė. Priimdamas nuosprendį teismas privalėjo įvertinti ir pasisakyti pagal pakeistą kaltinimą, o ne pagal tokį, koks buvo nurodytas kaltinamajame akte. Nurodo, kad teismo pareigą būti aktyviu teisingai kvalifikuojant veiką įžvelgė ir Lietuvos Konstitucinis Teismas, priimdamas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), 256 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 4 dalies (2007 m. birželio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos), 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Mano, kad kaltinamojo veiką kvalifikavus pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, M. B., atsižvelgus į jo asmenybę, į jo šešis teistumus, iš kurių net penki dėl nusikaltimų nuosavybei, į tai, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė neišnykus teistumui, jam, kaip recidyvistui, turėtų būti skirta laisvės atėmimo bausmė.
Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas Ž. Š. prašo 2014 m. sausio 23 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei pilnai mūsų pareikštą civilinį ieškinį.
Skunde nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas, byloje ieškinys paliktas nenagrinėtu neteisėtai. Mano, kad Šilutės rajono apylinkės teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai konstatavo, kad 2013 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini), M. B. prasukęs UAB (duomenys neskelbtini) krovininio automobilio „Volvo F12" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako apačioje esantį varžtą iš kuro bako pagrobė tik 30 litrų po 4,22 Lt dyzelinio kuro, tuo padarydamas įmonei tik 126 Lt turtinę žalą. Civilinis ieškovas byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltininko M. B. priteisti 1042,76 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro 942.76 Lt pagrobto dyzelinio kuro iš automobilio ir 100 Lt sugadinto automobilio kuro bako padavimo -išleidimo sistemos vertė. Tai pagrindė dokumentais. Teismas, mažindamas pagrobto dyzelinio kuro kiekį ir vertę neteisingai motyvavo, kad pagrobto dyzelinio kuro 1 litro kainą reikia skaičiuoti po 4,22 Lt už litrą, o ne komercine kaina, t. y. po 4,36 Lt už 1 litrą. Taip pat teismas neteisingai nuosprendyje konstatavo, kad „net nebuvo bandoma tirti ir aiškintis, ar po krovininio automobilio kuro baku esanti dėmė išties yra dyzelinis kuras ir koks jo kiekis yra įsigėręs į žemės gruntą". Civilinio ieškovo atstovo nuomone, byloje yra pakankamai duomenų įrodančių, kad iš automobilio buvo pagrobta apie 200 litrų dyzelinio kuro, tai įrodo pateikta pažyma, tachografo parodymai, liudytojų parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai. Tai, kad po automobilio baku buvo išlietas dyzelinis kuras, buvo akivaizdu ir nereikalinga patvirtinimo.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teismo posėdyje prokurorė prašo jos ir civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo Ž. Š. apeliacinius skundus tenkinti.
Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas Ž. Š. prašo jo apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti atlyginti jiems padarytą žalą.
Kaltinamasis ir jo gynėja nurodo, kad M. B. pripažįsta pavogęs 30 litrų kuro, šią jo veiką palieka vertinti teismui, tačiau neigia, kad galėjo sugadinti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 811,96 Lt ir prašo išteisinti M. B. dėl šio prokuratūros pateikto kaltinimo.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės J. Ališauskaitės ir civilinio ieškovo UAB „Šilutės biokuras“ atstovo Ž. Š. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išklausiusi proceso dalyvių pasisakymų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino M. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir šioje dalyje priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir prokuratūros apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Šilutės rajono apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad M. B. 2013 m. gegužės 27 d., po 00 val., (duomenys neskelbtini), prasukęs UAB (duomenys neskelbtini) krovininio automobilio „Volvo F12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako apačioje esantį varžtą, iš kuro bako pagrobė 30 l dyzelinio kuro, tačiau, išteisindamas M. B. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pagrobto dyzelinio kuro vertę, todėl nuosprendis priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.
Kaltinamasis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad jis iš UAB (duomenys neskelbtini) krovininio automobilio „Volvo F12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako, pro prasuktą varžtą, esantį po baku, išleidęs pagrobė 30 l dyzelino, o galimai apie 10 l dyzelino išlaistė ant žemės po baku leisdamas kurą į atsineštą plastikinę talpą.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė J. Ališauskaitė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą pagal kurį M. B. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje, laikotarpyje nuo 24 d. iki 27 d., tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 00 val., (duomenys neskelbtini) pastato, atsukęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Volvo F12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako apačioje esantį varžtą, iš kuro bako įsipylė ir pagrobė 30 l dyzelinio kuro, kurio vertė po 4,36 Lt/l, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) bendrą 130,80 Lt turtinę žalą. Šiais veiksmais M. B. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Be to, jis sunaikino svetimą turtą, o būtent: 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje, laikotarpyje nuo 24 d. iki 27 d., tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 00 val., (duomenys neskelbtini) pastato, atsuko UAB „Šilutės biokuras“ priklausančio automobilio „Volvo F12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako apačioje esantį varžtą, tikslu pagrobti kurą ir iš kuro bako išleido bei taip sunaikino 186,23 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė po 4,36 Lt/l, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) bendrą 811,96 litų turtinę žalą.
Apklaustas apie naujai pateiktą kaltinimą M. B. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad jis iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio krovininio automobilio „Volvo F12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrbobė tik 30 litrų dyzelinio kuro, daugiau kuro negrobė, nes neturėjo daugiau talpų, įsipylė 30 l degalų, sutinka, kad padarė turtinę žalą 130,80 Lt ir savo kaltę dėl to pripažįsta. pripažįstu. Dėl svetimo turto sugadinimo teigia, kad nematė, kad lašėtų kuras, varžto sugadinti negalėjo, nes atsuko su raktu, su juo ir užsuko, negalėjo tiek kuro išlašėti, kiek jam leidžiantis nepakišo kanistro, tiek kuro ir išbėgo, kai traukė kanistrą nuo bako ir kol užsuko varžtą taip pat šiek tiek išbėgo, tačiau galėjo išbėgti ne daugiau kaip 10 litrų, viską paliko tvarkingai ir tiek kuro, kiek nurodyta jam pareikštame kaltinime, negalėjo išbėgti.
Pirmosios instancijos teismas M. B. išteisino remdamasis tuo, kad jis iš krovininio automobilio „Volvo F12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako, pro prasuktą varžtą išleidęs pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) 30 l dyzelino, kurio bendra vertė - 126,60 Lt (30 l x po 4,22 Lt/l = 126,60 Lt). Pirmosios instancijos teismas pagrobto turto vertę nustatė pagal UAB (duomenys neskelbtini) kasos kvito Nr. 790013/6 kopiją, iš kurio matyti, kad kuras buvo įsigytas su nuolaida. Atsižvelgdamas į tai, kad M. B. pagrobto turto vertė yra mažesnė nei 1 MGL (130 Lt), nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad M. B. veika vertinama kaip smulkus svetimo turto pagrobimas, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 50 straipsnyje. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra nepagrįsta.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad, kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma pagal pagrobto daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu, o ne pagal bendrai patirtą žalą. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Taigi, nepaisant daikto įsigijimo kainos, jei nusikaltimo padarymo metu pagrobto turto vidutinė rinkos kaina yra didesnė (pvz., daiktas buvo įgytas akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), tai turto vertė turi būti nustatoma pagal to daikto rinkos kainą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-394/2006, Nr. 2K-564/2011, Nr. 2K-6/2012, Nr. 2K-155/2013). Taigi, tik teisingai nustačius turto vertę bus galima patikrinti, ar nuteistojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, ar administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Apskaičiuojant pagrobimu padarytos materialinės žalos dydį, nukentėjęs asmuo turi teisę prašyti civilinį ieškinį priteisti pagal daikto vidutinę rinkos kainą.
Kaip nustatyta iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos kvito Nr. 790013/6 bei UAB (duomenys neskelbtini) atstovo Ž. Š. parodymų, kuris buvo pirktas 2013 m. gegužės 23 d., pirkimo kvite nurodyta, kad vieno litro dyzelinio kuro vertė yra 4,36 Lt, tačiau pritaikius nuolaidą kuras buvo įsigytas už 4,22 Lt/l. Taigi, vidutinė dyzelinio kuro rinkos vertė yra 4,36 Lt/l, todėl pripažįstama įrodyta, kad M. B. 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje, laikotarpyje nuo 24 d. iki 27 d., tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 00 val., (duomenys neskelbtini) pastato, atsukęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Volvo F12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako apačioje esantį varžtą, iš kuro bako įsipylė ir pagrobė 30 l dyzelinio kuro, kurio vertė po 4,36 Lt/l, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) bendrą 130,80 Lt turtinę žalą. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas yra nedidelės vertės kai jo vertė viršija 1 MGL (130 Lt), bet neviršija 3 MGL (390 Lt) dydžio sumos. Todėl M. B. veika atitinka baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
Be to, M. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje, laikotarpyje nuo 24 d. iki 27 d., tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 00 val., (duomenys neskelbtini) pastato, atsuko UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Volvo F12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako apačioje esantį varžtą, tikslu pagrobti kurą ir iš kuro bako išleido bei taip sunaikino 186,23 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė po 4,36 Lt/l, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) bendrą 811,96 litų turtinę žalą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad M. B. padarė šią jam inkriminuojamą veiką.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad Pagrobtas dyzelinis kuras, nusikaltimo įrankiai ir priemonės nerasti. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos medžiaga, įvykio vietoje po krovininio automobilio „Volvo F12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro baku buvo dėmė, pats M. B. patvirtino, kad jam pilant kurą į atsineštą talpą, šiek tiek kuro išbėgo, tačiau galėjo išbėgti ne daugiau kaip 10 litrų dyzelinio kuro. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, koks dyzelinio kuro kiekis yra įsigėręs į žemės gruntą, apie pagrobto dyzelinio kuro kiekį ikiteisminio tyrimo metu buvo sprendžiama tik remiantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus Ž. Š. 2011-10-15 įsakymu „Dėl krovininio automobilio Volvo F-12 eksploatavimo“ Nr. 11/404/1, UAB (duomenys neskelbtini) 2013-08-19 pažyma, UAB (duomenys neskelbtini) 2013-05-23 kasos kvitu Nr. 790013/6, liudytojų parodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovės atstovo pateikti transporto priemonės tachografo duomenys ir UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) kasos kvitų kopijos neleidžia teismui vienareikšmiškai daryti išvados, kad minėtų bendrovių degalinėse pirktas dyzelinis kuras buvo piltas į krovininio automobilio „Volvo F12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro baką ir minėtame automobilyje iki M. B. padarytos vagystės buvo būtent 216,23 l kuro. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad M. B. sunaikino 186,23 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė po 4,36 Lt/l, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) bendrą 811,96 litų turtinę žalą, nesurinkta. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kadangi baudžiamojoje byloje nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad M. B. padarytos vagystės metu krovininio automobilio „Volvo F12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bake buvo būtent 216,23 l dyzelinio kuro ir kad M. B. sunaikino 186,23 litrus dyzelinio kuro, todėl dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, todėl M. B. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Skiriant bausmę M. B., teisėjų kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. M. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau šešis kartus teistas, kelis kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei. Naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. M. B. yra jaunas, šiuo metu dirba. Įvertinus visas aplinkybes, M. B. skirtina arešto bausmė.
Pripažinus M. B. kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas bei nurodoma, jog nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms, bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose, apžvalga“, Teismų praktika Nr. 29).
Nustatyta, jog M. B. pagrobė 30 l dyzelinio kuro, kurio vertė po 4,36 Lt/l, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) bendrą 130,80 Lt turtinę žalą. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas Ž. Š. pareiškė 1042,76 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad 942,76 Lt sudaro išlaidos dėl pagrobto dyzelinio kuro, ir 100 Lt sugadinto kuro bako padavimo-išleidimo sistemos vertė. Kadangi baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. B. pagrobė 30 l dyzelinio kuro, kurio vertė po 4,36 Lt/l, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) bendrą 130,80 Lt turtinę žalą, todėl UAB (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš M. B. UAB (duomenys neskelbtini) priteisiama 130,80 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendį dėl M. B. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
M. B. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir nuteisti 40 parų arešto bausme. Bausmę skirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
M. B. išteisinti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkint iš dalies, priteisti iš nuteistojo M. B. atlyginti 130,80 Lt UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.