Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Fitransas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Fitransas“ ieškinį atsakovui J. Č. dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas BUAB „Fitransas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. Č. dėl 2 984,97 Eur nuostolių priteisimo. Ieškovo teigimu, atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, gaudavo pinigines lėšas iš ieškovo kasos arba ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos, tačiau šios piniginės lėšos ieškovo veiklai nebuvo panaudotos, jų panaudojimą pagrindžiantys dokumentai tarp bankroto administratoriui perduotų ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentų nerasti. Ieškovas prašomus priteisti iš atsakovo nuostolius grindžia sąskaitos apyvartos žiniaraščio iššifravimu pagal atskaitingą asmenį, iš kurio matyti, kad atsakovo, kaip atskaitingo asmens, skola ieškovui 2012-12-31 sudarė 10 306,51 Lt (2 984,97 Eur).

2. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad nebuvo skolingas ieškovui, niekuomet nebuvo ieškovo darbuotojas, piniginių lėšų iš ieškovo niekada nebuvo gavęs, ieškovo pridėti dokumentai yra paties ieškovo parengti, tačiau jokių pirminių dokumentų su atsakovo parašais dėl piniginių lėšų atsakovui perdavimo ieškovas nėra pateikęs. Vilniaus miesto apygardos teismas 2016-11-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2470-450/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-20 nutartį panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-09 sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas konstatavo, kad pagal 2012-11-30 sąskaitos apyvartos žiniaraštį ieškovui atskaitingi asmenys 2012-11-30 buvo skolingi 462 723,11 Lt. Ieškovo teigimu, iš nurodytos 4627 23,11 Lt sumos 10 306,51 Lt (2 984,97 Eur) ieškovui yra skolingas atsakovas. Teismas nustatė, kad atsakovas niekada nebuvo ieškovo darbuotoju, o tik jos akcininku.

5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas ieškinyje, taip ieškovo atstovė teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardyti, kokio pobūdžio yra atsakovo skola ir iš kokių teisinių santykių ji yra kildinama. Visos ieškinyje dėstomos aplinkybės grindžiamos prielaidomis.

6. Ieškovas nurodė, kad prie ieškinio pridedama lentelė – 2012-11-30 balanso iššifravimas, yra padaryta teismo įrodymų vertinimo palengvinimui. Ieškovas pažymėjo, kad 2012-11-30 ieškovo balansas yra paskutinis prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytas šios įmonės balansas. Prie ieškinio pridėti ir sąskaitos apyvartos žiniaraščiai. Būtent šio balanso duomenimis rėmėsi Vilniaus apygardos teismas, iškeldamas bankroto bylą ieškovui UAB „Fitransas“. Nei įmonės vadovė, nei kiti suinteresuoti asmenys neginčijo bankroto bylos ieškovui iškėlimo, todėl ieškovas vertino, kad pačios įmonės vadovės į bankroto bylą pateiktas įmonės balansas yra teisingas ir atitinkantis visus tokiam dokumentui keliamus reikalavimus bei yra pasirašytas jį sudariusio asmens.

7. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu nėra sudarę paskolos sutarties raštu, taip pat apsikeitę raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija. Byloje nėra tarpusavio skolų suderinimo akto, kuriame atsakovas būtų patvirtinęs skolos faktą. Atsakovas nesutinka, kad ieškinyje nurodytos lėšos jam buvo perduotos.

8. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė rašytinių sutarčių ar kitų rašytinių įrodymų (CK 1.93 str. 2 d., CPK 178 str.), patvirtinančių ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad šalys buvo sudariusios paskolos ar kitą sandorį. Vien tik ieškovo parengtų lentelių ir balanso pagrindu skolos priteisimas būtų nepagrįstas ir neatitiktų nei protingumo, nei sąžiningumo principų. Jokių pirminių dokumentų apie skolos pagrindą ir aplinkybes ieškovas teismui nepateikė. Kadangi atsakovas nėra patvirtinęs, jog šias lėšas skolinosi, teismas sprendė, kad nėra CK 6.154 str. 1 d., 6.159 str., 6.870 str. 1 d. nurodytos aplinkybės – antrosios šalies valios išraiškos dėl paskolos sutarties sudarymo ir šalių susitarimo. Lėšas į sąskaitą galima pervesti ir be atitinkamos sąskaitos savininko žinios ar pritarimo. Todėl teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-09 sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais.

9.1. Teismas neteisingai nurodo, kad ginčo šalių niekada nesiejo darbo santykiai, kadangi iš Sodros duomenų akivaizdu, jog ieškovą ir atsakovą nuo 1995-01-31 iki 2012 m. gruodžio mėn. siejo darbo santykiai. Pagal administratoriui perduotus įmonės dokumentus buvo akivaizdu, kad atsakovas buvo atskaitingu asmeniu įmonėje. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas neneigė, kad dirbo įmonėje autobuso vairuotoju ir nurodė, jog tam tikros piniginės lėšos buvo išmokamos grynaisiais arba pavedimu į atsiskaitomąją banko sąskaitą autobuso remontui, degalams.

9.2. Pagal ieškovo pateiktą sąskaitos apyvartos žiniaraštį atsakovo, kaip atskaitingo asmens, skola įmonei 2012-01-01 sudarė 12 607,31 Lt (3 651,33 Eur). 2012-07-02 kasos išlaidų orderiu KIO Nr. 184 atsakovui buvo išmokėtas 2 300 Lt avansas. Šio kasos išlaidų orderio tarp bankroto administratoriui perduotų dokumentų nebuvo. 2012-07-18 ir 2012-10-15 avanso apyskaitomis atsakovas pagrindė atitinkamai 2 223,70 Lt ir 2 377,70 Lt sumų panaudojimą įmonės veikloje. Galutinis atsakovo, kaip atskaitingo asmens, skolos likutis 2012-11-30 sudarė 10 306,51 Lt (2 984, 97 Eur). Nors ieškovas negali pagrįsti atsakovo skolos dydžio pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais, tačiau iš nurodytų avanso apyskaitų bankroto administratoriui buvo perduota 2012-10-05 avanso apyskaita, iš kurios matyti, kad sąskaitos apyvartos žiniaraštyje nurodyta suma sutampa su minėtoje avanso apyskaitoje nurodyta suma (nurodytas atskaitingas asmuo – tech. direktorius J. Č.), todėl, ieškovo manymu, ji yra pakankama išvadai, kad ir kitos sąskaitos apyvartos žiniaraštyje nurodytos sumos iš tikrųjų egzistavo, t.y. tiek 2 300 Lt avansas, kuris buvo išmokėtas atsakovui, tiek ir jo 2012-07-02 avanso apyskaita. Ieškovo pateiktu sąskaitos apyvartos žiniaraščiu galima remtis kaip tinkamu įrodymu, galinčiu pagrįsti atsakovo skolos dydį. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str., ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose pagal apskaitos dokumentus, todėl negalima teigti, kad pateiktas sąskaitos apyvartos žiniaraštis negali būti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovo skolos ieškovui buvimą.

9.3. Šiuo atveju tarp administratoriui perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų nerastas ieškovo vadovės įsakymas (ar kitas dokumentas) dėl atskaitingų asmenų paskyrimo, tačiau šiuo atveju pateikta atsakovo avanso apyskaita įrodo, kad atsakovas faktiškai buvo įmonės atskaitingu asmeniu, o įmonėje galimai netinkamai tvarkyti vidaus tvarkos ir kiti pagal įstatymus privalomi dokumentai, negali paneigti atsakovo buvimo atskaitingu asmeniu fakto. Todėl šiuo atveju yra svarbus ne formalus santykių arba veiksmų tarp šalių įforminimas atitinkamais dokumentais, o pats asmenų veiksmų turinys.

9.4. Ieškovo tam tikrų buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumą įrodo prijungta prie bylos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-17 nutartis, kuria buvusiai ieškovo vadovei buvo paskirta bauda už sprendimo, kuriuo ji buvo įpareigota perduoti bankroto administratoriui turtą ir visus dokumentus, nevykdymą. Tokiais veiksmais buvusi įmonės vadovė – atsakovo sutuoktinė galimai nuslepia tam tikrus reikšmingus šiai bylai buhalterinės apskaitos dokumentus, siekdama apsunkinti ieškovo įrodinėjimą (pavyzdžiui, tarp perduotų kasos išlaidų orderių, kurių Nr. KIO Nr. 183 ir KIO Nr. 185, Nr. KIO Nr. 184, kuriuo atsakovui buvo išmokėtas 2 300 Lt avansas, yra praleistas).

10. Atsakovas J. Č. su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

Ieškovas kartu su skundu pateikė 4 priedus, kuriuose nurodoma, kad atsakovas dirbo ieškovo vairuotoju, taip pat dokumentą, kuriame nurodoma, jog jam buvo pateiktas 2 377,70 Lt avansas bendrovės reikmėms, tačiau kartu prie avanso apyskaitos pateiktas ir dokumentų sąrašas su datomis ir sumomis pateisinančiomis 2 377,70 Lt išlaidas sumai. Naujų dokumentų, pagrindžiančių atsakovo skolą nėra, todėl, atsakovo nuomone, vadovaujantis šiais papildomais dokumentais nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimą. Vilniaus apygardos teismas nutartyje, kuria buvo grąžinta byla dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad pirmos instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar siejo ir kokie santykiai siejo atsakovą su ieškovu, ir kokie pirminiai dokumentai įrodo atsakovo skolą. Teismas skundžiamame sprendime išsamiai patikrino ieškovo pateiktus dokumentus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra dokumentų, patvirtinančių atsakovo skolą ieškovui. Ieškovas skunde nurodė, kad atsakovo skola susidarė išmokant jam pinigines lėšas iš bendrovės kasos, bet nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas gavo pingines lėšas iš kasos, kokiomis sumomis ir kokiam tikslui. Ieškovo pateikti sąskaitų apyvartos žiniaraščiai yra paties ieškovo sudaryti dokumentai be pirminių dokumentų, todėl neįrodo atsakovo skolos. Aplinkybė, kad buvusi ieškovo administratorė nepateikė bankroto administratoriui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, neįrodo, kad atsakovas yra atsakingas. Ieškovo buhalterinius dokumentus paėmė policija, atlikdama ikiteisminį tyrimą, tačiau jų ieškovui negrąžino.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.). Apeliacinis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo 2013-03-14 nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. Č. dėl 2 984,97 Eur nuostolių priteisimo, teigdamas, kad atsakovo, kaip atskaitingo asmens, skola ieškovui dėl ieškovo piniginių lėšų naudojimo ne ieškovo veiklos tikslais 2012-12-31 sudarė 10 306,51 Lt (2 984,97 Eur). Ieškovas atsakovo atsakomybę kildina iš padarytos žalos ieškovui, panaudojus gautus iš ieškovo 2 984,97 Eur ieškovo piniginių lėšų ne ieškovo veiklos tikslais ir jų negrąžinus ieškovui (b.l. 3-4). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus ir faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016).Abi ginčo šalys patvirtina aplinkybę, kad ieškovas nuostolių faktui ir atsakovo neteisėtiems veiksmams pagrįsti nepateikė pirminių apskaitos dokumentų apie skolos susidarymo pagrindą ir aplinkybes, o tik ieškovo sudarytus išvestinius dokumentus, kurie yra netiesioginiai įrodymai, kurie neleidžia padaryti vienareikšmės išvados apie įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą. Atsakovo teigimu, pirminius įmonės dokumentus paėmė policija ikiteisminio tyrimo metu, o ieškovas nurodo, kad, nors ieškovas negali pagrįsti atsakovo skolos dydžio pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais, nes ieškovo buvusi vadovė administratoriui jų neperdavė, tačiau bankroto administratoriui buvo perduota 2012-10-05 avanso apyskaita, iš kurios matyti, kad sąskaitos apyvartos žiniaraštyje nurodyta viena iš sumų sutampa su minėtoje avanso apyskaitoje nurodyta suma, kurioje nurodytas atskaitingas asmuo – tech. direktorius J. Č., todėl, ieškovo manymu, ji yra pakankama išvadai, kad ir kitos sąskaitos apyvartos žiniaraštyje nurodytos sumos iš tikrųjų egzistavo. Su tokiais ieškovo argumentais nesutiktina.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė visų įrodymų, kuriuos turėjo galimybę pateikti (CPK 12, 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad atsakovas buvo tik ieškovo akcininkas, o ne darbuotojas, t.y. aplinkybę, kad atsakovą ir ieškovą siejo darbo santykiai ieškovas įrodė tik apeliacinės instancijos teisme, kartu su apeliaciniu skundu pateikdamas Sodros duomenis apie apdraustuosius UAB „Fitransas“ ir tech. direktoriaus J. Č. 2012-10-15 avanso apyskaitą (b.l. 106-110). Nors atsakovas šios aplinkybės neneigia atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodydamas, kad pagal paties ieškovo pateiktus duomenis matyti, jog yra pateisintos atsakovo išlaidos 2 377,70 Lt sumai (b.l. 115), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad atsakovas dirbo ieškovo įmonėje ir galimai buvo atskaitingas asmuo, nepatvirtina išvados, kad atsakovas nėra grąžinęs ieškovui 2 984,97 Eur ar nėra pateikęs šios sumos panaudojimą ieškovo reikmėms patvirtinančių įrodymų. Taip pat atsakovui motyvuojant, jog ieškovo apskaitos dokumentai buvo atiduoti policijai ikiteisminio tyrimo metu, ieškovas galėjo išsireikalauti iš policijos ieškovo apskaitos dokumentus, jeigu dalis jų dar buvo negrąžinta, siekdamas patvirtinti atsakovo skolos ieškovui faktą, nes kaip pats ieškovas teisingai nurodo, nėra pirminių apskaitos dokumentų, kurie galėtų patvirtinti aplinkybę apie piniginių lėšų išmokėjimą atsakovui. Konstatuotina, kad ieškovo finansinių dokumentų trūkumo faktas negali lemti atsakovo, kaip buvusio įmonės darbuotojo, o ne vadovo, didesnės atsakomybės, nei ją galima įrodyti objektyvių ir pakankamų įrodymų visuma remiantis bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, kadangi būtent įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės ūkinės veiklos kontrolę ir ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais bei apskaitos dokumentų išsaugojimą (CK 2.87 str. 1 d., Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 12 str. 1 d., 21 str., Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p., Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 2, 6 p., Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 str.), t.y. atsakovui šiuo atveju nėra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Todėl ieškovo argumentai, kad buvusi įmonės (ieškovo) vadovė – atsakovo sutuoktinė, galimai nuslepia tam tikrus reikšmingus šiai bylai buhalterinės apskaitos dokumentus, siekdama apsunkinti ieškovo įrodinėjimą, šioje byloje neturi teisinės reikšmės sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, ieškovo buvusi vadovė J. Č. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-404-891/2015 pripažinta kalta už apgaulingą UAB „Fitransas“ apskaitos tvarkymą, jai taip pat yra skirtos baudos už ieškovo dokumentų neperdavimą ieškovo bankroto administratoriui. Tačiau ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad dėl netinkamo ieškovo dokumentų saugojimo ir jų neperdavimo ieškovo bankroto administratoriui yra atsakingas ir atsakovas.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinės ir proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamo teismo 2016-05-09 sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.