- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2S-1778-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11951-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Suinteresuotas asmuo
- S. P., G. B., Vaikų gerovės centras „Pastogė“
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Egidijus Milašius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys byloje S. P., G. B., Vaikų gerovės centras „Pastogė“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų apsaugos skyrius (toliau – pareiškėjas) prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus: V. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš jų motinos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir tėvo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Prašyme nurodė, kad 2021 m. liepos 8 d. apie 18.30 val. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – ir LSMU) Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatyti mažamečiai vaikai: V. P., A. P. ir T. P. dėl galimo fizinio smurto artimoje aplinkoje. T. P. medikams teigė, kad jį mušė tėvas S. P. gumine vandens žarna, vaikas skundėsi kaklo ir kairiojo šono skausmu. Medikų apžiūros metu buvo pastebėta kaktos srityje guzas, kaklo srityje hematoma su šašu, ant kairės menties trys pailgos hematomos, ant kairiojo šono dvi pailgos hematomos su šašais, ant dešiniojo šono dvi pailgos hematomos, kairės kojos srityje didelė 10x15 hematoma, dešinės kojos šlaunies srityje pailga hematoma. Medikai ant A. P. kūno pastebėjo dešinės rankos srityje gyjantį 0,5 cm randą bei 0,5 cm diametro šviežesnę žaizdelę, kairės rankos srityje geltonos spalvos hematomą, kaklo srityje dvi vertikalias hematomas, abiejų kojų srityje įvairaus senumo hematomas. V. P. medikams teigė, kad ją mušė tėvas, sudavė su vandens žarna per galvą, rankas bei nugarą. Medikų apžiūros metu pastebėta dešinio žasto srityje horizontalaus dydžio sumušimo žymė ir besiformuojanti hematoma, dešinės rankos antro piršto distalinėje dalyje sena pjautinė žaizda, kairėje žasto srityje dryžio formos hematoma, kairės alkūnės vidinėje pusėje horizontalaus dryžio formos hematoma, kairės plaštakos antro ir krumplių patinimas, nugaroje kairiajame šone nuo smūgio pailgos daugybinės hematomos, kairiajame šlaunikaulyje dryžio formos hematoma, kairio blauzdikaulio srityje hematoma ir nubrozdinimai. Pagal šį faktą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22824-21. S. P. pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį. Įtariamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš namų adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Vaikų motina G. B. pareiškėjui bei policijos darbuotojams nežinoma, S. P. teigimu motina nuo vaikų auklėjimo priežiūros bei išlaikymo yra nusišalinusi, vaikais nesirūpina ir nesidomi. G. B. deklaravus gyvenamąją vietą prie Kėdainių raj. savivaldybės. Vadovaujantis Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo Kauno mieste tvarkos aprašu S. P. šeimai nuo 2018 m. liepos 20 d. buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, kuris tęsiasi iki dabar. Socialiniai darbuotojai identifikavo pagrindines šeimos problemas: tėvui kyla sunkumų savarankiškai patenkinti vaikų poreikius, rūpintis jų auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti tėvo pareigas, savarankiškai funkcionuoti. S. P. neužtikrina vaikų asmens higienos, nuolat buvo motyvuotas susitvarkyti šeimos namus, jo šeimai yra skirta socialinio darbuotojo padėjėjo pagalba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei turimą informaciją, darytina išvada, kad S. P. ir G. B. nesirūpina savo vaikais, daro vaikams žalą, psichologiškai ir fiziškai smurtauja prieš vaikus, juos traumuoja. Nepilnamečiai vaikai yra likę be įstatyminio atstovo. Pareiškėjo sprendimu vaikai laikinai apgyvendinti Vaikų gerovės centre „Pastogė“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, leido paimti nepilnamečius vaikus: V. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš jų motinos G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir tėvo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų motina yra G. B., tėvas – S. P.. Išklausius nepilnametės V. P. nuomonę dalyvaujant psichologui dėl šiuo metu susidariusios situacijos, mergaitė teisme nurodė, jog šiuo metu gyvena „Pastogėje“ bet nori namo, kur gyvena tik su tėčiu. „Pastogėje“ gyvena dėl to, kad tėtis mušė ją ir brolį su „šlanga“. Mušė dėl to, kad grįžo per vėlai. Tėtis mušė daug kartų per pirštus, per nugarą, ji jautėsi labai blogai, skaudėjo. Apie tai pasakė socialinei darbuotojai, kuri iškvietė greitąją pagalbą, juos nuvežė į ligoninę. Tėtis yra mušęs ir daugiau kartų, labai daug. Muša tėtis su diržu, su „šlanga“. Dėl to ji jaučiasi labai blogai. Gyvendama „Pastogėje“ pasiilgo tėčio, nes jis yra geras. Išklausius nepilnamečio T. P. nuomonę dalyvaujant psichologui dėl šiuo metu susidariusios situacijos, berniukas teisme nurodė, jog jis gyvena šiuo metu vaiko gerovės centre „Pastogė“ dėl to, kad tėtis jį mušė su šlanga, per keletą vietų, jam labai skaudėjo. Tėtis mušė jį tik vieną kartą, po to atsiprašė. Tėtis mušė, nes jis grįžo vėlai naktį namo. Namuose tėtis daro valgyti, maisto jam užtenka. Tėtis yra geras. Nori gyventi su tėčiu. Išklausius nepilnametės A. P. nuomonę dalyvaujant psichologui dėl šiuo metu susidariusios situacijos, mergaitė teisme nurodė, jog gyveno tik su tėčiu. Dabar su tėčiu gyventi negali, nes tėtis muša T. ir V. Mušė dėl to, kad jie išėjo į lauką ir naktį tik grįžo. Tėtis mušė daug kartų. Dar tėtis yra mušęs su diržu visus juos. Mušė dėl to, kad neklauso. Daug kartų tėtis mušė T., nežino kodėl taip darė. V. tėtis mušė dar daugiau kartų, nes ji neklauso. „Pastogėje“ jai linksma, ji turi draugų, žaislų. „Pastogėje“ gyventi geriau, nes niekas nemuša. Tėčio nepasiilgo. Tėtis rūpinasi jų drabužiais, maistu. Tėtis yra piktas, dažnai pyksta, kad jie neklauso, tada muša diržu. Bet dažniau būna tėtis geras.
5. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad vaikų tėvui pareikšti įtariamai dėl smurto prieš vaikus, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiams. Bylos duomenimis, vaikų tėvas S. P. smurtavo prieš savo mažamečius vaikus. Tėvui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šeima vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2016 m. dėl nuolat pasikartojančios vaikų nepriežiūros.
6. Teismas padarė išvadą, kad vaikų tėvas S. P. netinkamai rūpinasi vaikų gerove, stokoja tėvystės įgūdžių, taiko netinkamus auklėjimo būdus. Vaikų tėvas agresyviai elgėsi su vaikais, keldamas realų pavojų fiziniam ir psichiniam jų saugumui, sveikatai ar gyvybei. Vaikų motinos buvimo vieta nežinoma, ji su vaikais kartu negyvena, juos palikusi ir nesirūpina, kiek žinoma su jais nebendrauja jokiomis priemonėmis, todėl ir vaikams negali užtikrinti saugios aplinkos. Teismo vertinimu, nors vaikų tėvas ir neprieštarauja specialistų rekomenduojamiems kursams ir programoms dėl jo elgesio modelio kaitos, tačiau šiuo atveju kol kas neįžvelgė aspektų, kurie teismui suponuotų išvadą, kad šis 2021 m. liepos 9 d. atvejis, pasireiškęs smurto protrūkiu, būtų atsitiktinis ir vienkartinis. Medikų nustatyti sužalojimai ant vaikų kūnų bei vaikų nurodytos aplinkybės jų nuomonės išklausymo metu teisme, rodo, jog vaikai smurtą patiria ne pirmą kartą. Todėl teismas sprendė, kad siekiant apginti nepilnamečių (šiuo atveju mažamečių) vaikų interesus, jų teisę į saugią aplinką, tinkamą gyvenseną, būtina šiuo metu atskirti juos nuo tėvų, kurie nededa pakankamų pastangų kurti vaikų gerovę taip, kad būtų užtikrinta saugi vaikams aplinka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. P., atstovaujamas advokato Egidijaus Milašiaus, prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio nuostatas ir, leidęs paimti iš tėvų visus tris vaikus, per daug suvaržė bei susiaurino pačių tėvų galimybes teisėtai įgyvendinti teises ir pareigas auklėjant savo nepilnamečius vaikus, lavinant ir ugdant juos, rūpinantis jų sveikata, įskaitant ir psichinę sveikatą.
7.2. Nors visi trys vaikai ir apklausiami nurodė, kad tėtis yra geras (V. P. ir T. P.) ar dažniau yra geras (A. P.), o T. P. pareiškė, kad jis nori gyventi su tėčiu, teismas neatsižvelgė į geriausius vaikų interesus išsaugoti šeimos santykius tarp tėvų ir vaikų, puoselėti tarpusavio meilę, artimumą, savumą, giminiškumą, nežiūrint užplūdusių laikinų negandų bei sunkumų, kurie irgi grūdina bei stiprina šeimą.
7.3. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad valstybės globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose ir atskyrė tris nepilnamečius tėvus nuo tėvo. Vaikų išplėšimas nuo tėvų akivaizdžiai nepridėjo jiems psichinio saugumo ir dar didesniu mastu gali sukelti grėsmę jų sveikatai, psichinei būklei, kėsintis apsunkinti šeimyninius santykius tarp tėvų ir trijų nepilnamečių vaikų, kuriuos pastaruoju metu augino ir jais rūpinosi vien tik tėvas. Jau apie pusantro mėnesio trunkantis vaikų atskyrimas nuo tėvų, teismui nutartyje konstatavus, kad vaikų grąžinimas tėvams neatitiktų vaikų interesų dėl per didelių rizikos veiksnių, nes tėvai neužtikrina vaikams saugios aplinkos įstatyme nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui ir gali sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ar grėsti jų gyvybei, viršija CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.
7.4. Teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino aplinkybes, jog vaikai, praleidę daugiau kaip mėnesį laiko vaikų gerovės centre „Pastogė“ jaučiasi blogai, ilgisi namų, nori gyventi pas tėtį, todėl patiria stresą, baimes, nerimą. Būdami atskirti nuo šeimos ir kad centre „Pastogė“ vaikams suteikti žaislai ir kitos gėrybės, vaikams negali atstoti šeimos ir tėvų artimos prigimtinės meilės ir šilumos.
7.5. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 36⁵ straipsnio 1 dalies ir CK 3.254 straipsnio 3 punkto nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad S. P. netinkamai rūpinasi vaikų gerove, stokoja tėvystės įgūdžių, taiko netinkamus auklėjimo būdus, elgiasi agresyviai su vaikais, keldamas realų pavojų fiziniam ir psichiniam jų saugumui, sveikatai ar gyvybei. Teismas, pažeidęs CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl įrodymų tyrimo, nevertino, kad visas abejotinas išvadas ir duomenis apie netinkamą vaikų priežiūrą, tėvo padarytus pažeidimus pareiškėjas surinko paėmęs vaikus iš tėvų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. Remiantis informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 2IGP-1388 (2021 m. liepos 9 d.) V. P. pasakė, kad ją ir brolį tėtis sumušė su šlanga per nugarą, kad tai buvo pirmą kartą, kad su tėčiu sutaria gerai, kad namuose nieko netrūksta, kad tėtis jais rūpinasi. Iš to vaikų apsaugos skyrius padarė išvadą, kad mergaitė galimai patyrė fizinį smurtą iš savo tėvo, atrodo nelabai prižiūrėta. Kad tėtis smurtą prieš jos sesę V. P. ir brolį T. P. naudojo pirmą kartą patvirtino kita dukra A. P. informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 2IGP-1389 (2021 m. liepos 9 d.), kuri taip pat nurodė, kad namuose turi katę, kuri labai kandžiojasi, taigi yra jos įkandimo žymių. T. P. taip pat informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 2IGP-1387 (2021 m. liepos 9 d.) taip pat nurodė kaip ir jo sesutės, jog tėtis už neklausymą jį ir sesę V. sumušė pirmą kartą, kad jis pats užsigauna kieme. Akte taip pat buvo įrašyta, kad vaikas myli tėtį, bendrauja nenoriai, matomos mušimo žymės. Akte vaiko situacija buvo įvertinta, kad galimai patyrė fizinį smurtą iš savo tėvo. V. P. vaiko laikino apgyvendinimo akte, taip pat tarnybiniame pranešime buvo nurodytas visų vaikų laikino apgyvendinimo pagrindas, kad vaikų situacijos vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai, kas reiškė pagal vaikų apsaugos skyrių, kad smurtauta buvo prieš visus tris vaikus. Vaikų apsaugos skyrius į bylos medžiagą taip pat pateikė vaikų medicinos dokumentų išrašus tai pačiai 2021 m. liepos 9 d., kuriuose buvo fiksuota vaikų sveikatos būklė, sumušimai, nukritimai, nepatikslinta veikla. Tačiau šių sumušimų kilmė ir pobūdis, jų vertinimas teismo medicinos požiūriu civilinėje byloje Nr. eS2-19357-1107/2021 teismo nebuvo vertinti. Tėvo S. P. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiams dar nėra įrodyta, nes ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22824-21 yra nebaigtas. Todėl vaikų apsaugos skyriaus konstatuotas kilęs realus pavojus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ir jų 2021 m. liepos 9 d. laikinas apgyvendinimas Vaikų gerovės centre „Pastogė“ ir po 12 dienų sekęs prašymas teismui dėl leidimo paimti visus tris vaikus, prieštaravo CK 3.254 straipsnio pagrindams, nes grėsmė vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai, buvo tik galima, tiksliai ir aiškiai nenustatyta. Teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 3.254 straipsnio 3 punkto pagrindo šioje situacijoje, nes vaikų apsaugos skyrius netaikė
būtinų taikyti teisės pagrindų kartu su CK 3.254 straipsniu, kurie turėjo būti privalomi pagal VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalies nuostatas, esant jungiamai sąlygai „ir jeigu“: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų apsaugos skyrius prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartį. Atsiliepime nurodo šiuos esminius motyvus:
8.1. Šeima Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2016 metų, buvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų auginančius vaikus apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos, nuolat besikartojančios vaikų nepriežiūros. Kauno miesto socialinių paslaugų centras S. P. šeimai nuo 2018 m. liepos 20 d. teikia socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar)atkūrimo paslaugas, kurios vyksta iki šiol, kadangi S. P. vaikus augina vienas, motina G. B. nuo vaikų auginimo, auklėjimo priežiūros nusišalinusi. Socialinių paslaugų teikimo metu Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotojai pastebėjo, kad tėvui kyla sunkumų savarankiškai patenkinti vaikų poreikius, rūpintis jų auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo pareigas, savarankiškai funkcionuoti. Buvo pastebėta, kad S. P. neužtikrina vaikų higienos, nuolat buvo motyvuojamas susitvarkyti šeimos namus, yra skirta socialinio darbuotojo pagalba, tačiau S. P. į siūlomą pagalbą nereagavo, pagalbos nepriėmė, Socialinių paslaugų centras nuolat gaudavo pranešimus iš ugdymo įstaigų dėl vaikų netinkamos higienos. Darytina išvada, kad tėvas neužtikrina savo vaikų teisės į tokias sąlygas, kurios būtinos vaikų vystymuisi. Šios teisės įtvirtintos VTAPĮ 1 punkte - vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Socialinio darbo metu stebint šeimą pastebėta, kad tėvas neužtikrina sistemingo vaikų ugdymo, nepriėmė specialistų pagalbos, vaikus auklėjo savo suvokimo ribose, netenkino ar aplaidžiai tenkino savo vaikų būtinuosius poreikius ir galimai trikdė jų normalią raidą.
8.2. 2021 m. liepos 8 d. apie 18 val. 30 min. į LSMUL Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatyti mažamečiai vaikai: V. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. P., gim. (duomenys neskelbtini), dėl galimo fizinio smurto artimoje aplinkoje. Vaikai medikams teigė, kad juos mušė tėvas S. P. gumine vandens žarna. Vaikai apgyvendinti Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Teismo posėdžio metu, dalyvaujant psichologui, buvo išklausyti nepilnamečiai vaikai, kurie patvirtino, kad tėvas juos mušė, vaikų tėvui pareikšti įtariamai dėl smurto prieš vaikus, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiams, tėvui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog vaikų tėvas S. P. netinkamai rūpinasi vaikų gerove, stokoja tėvystės įgūdžių, taiko netinkamus auklėjimo būdus. Vaikų tėvas agresyviai elgėsi su vaikais, keldamas realų pavojų fiziniam ir psichiniam jų saugumui, sveikatai ar gyvybei. Vaikų motinos buvimo vieta nežinoma, ji su vaikais kartu negyvena, juos palikusi ir nesirūpina, kiek žinoma su jais nebendrauja jokiomis priemonėmis, todėl ir vaikams negali užtikrinti saugios aplinkos.
8.3. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ socialiniai darbuotojai pradžioje pastebėjo vaikų nuotaikų kaitą, pyktį ir liūdesį, baimę sumišusią su įtampa, epizodiškai pasireiškia fiziologinės organizmo reakcijos, kurios gali būti būdingos vaikams patyrusiems smurtą. 2021 m. rugpjūčio 18 d. atvejo nagrinėjimo posėdžio metu Vaikų gerovės centro „Pastogė“ socialinė darbuotoja informavo, kad vaikams sekasi gerai, specialistai pastebi, kad gerėja vaikų socialiniai įgūdžiai, ko anksčiau nebuvo, trūko higienos. Vaikai ramesni, gauna intensyvias psichologo paslaugas, specialistai buvo pastebėję, kad T. naktimis krūpčiodavo, dabar vaikas miega ramiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaikų apsaugos skyriaus prašymas išduoti leidimą paimti mažamečius vaikus iš jų įstatyminio atstovo.
11. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, situaciją turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir VTAPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 33 punktas).
12. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 36⁵ straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir per 3 darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 darbo dienas, turi kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis). Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
13. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius užpildo Informacijos apie gautą pranešimą formą, atlieka VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir nustatę vaiko teisių pažeidimus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketą (7 punktas, 7.3 papunktis, 15 punktas). Nustačius, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymą dėl to, kad <...> gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Tarnyba nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdama imasi VTAPĮ 36⁵ straipsnyje numatytų veiksmų (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis). Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 36¹ straipsnio 3 dalis). Vertinant vaiko apsaugos poreikį turi būti įvertinti rizikos veiksniai, numatyti Aprašo 30.1-30.11 papunkčiuose. Aprašo 31 punkte numatyta, kad vertinant vaiko situaciją, bent vienos 31.1-31.10 papunktyje numatytos sąlygos, kuri iš esmės yra padidėjusios ar didelės rizikos veiksnys, buvimas lemia vaiko apsaugos poreikio nustatymą. Vaiko apsaugos poreikis nustatomas tuo atveju, jei, nustačius bent vieną iš Aprašo 30 punkte nurodytų rizikos veiksnių, nėra nustatomas apsaugos veiksnys (37 punktas). Pažymėtina, kad jei vertinant vaiko situaciją, vaikui kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, dėl kurio būtina vaiką paimti iš jam nesaugios aplinkos, ar yra CK 3.254 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius apgyvendina vaiką saugioje aplinkoje VTAPĮ 43 straipsnyje nustatyta tvarka, užpildo Vaiko laikino apgyvendinimo aktą (16 punktas). VTAPĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šio įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje ir 36³ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais vaikas, paimtas iš jam nesaugios aplinkos, negali būti perduotas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jis laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje CK 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatyta prioriteto tvarka.
14. Apelianto teigimu, nebuvo pagrindų, numatytų CK 3.254 straipsnyje, Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai teikti prašymą teismui dėl leidimo paimti visus tris vaikus, nes grėsmė vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai, buvo tik galima, tiksliai ir aiškiai nenustatyta.
15. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. liepos 8 d. apie 18.30 val. į LSMU Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatyti mažamečiai vaikai: V. P., A. P. ir T. P. dėl galimo fizinio smurto artimoje aplinkoje. Vaikai medikams teigė, kad juos mušė tėvas S. P. gumine vandens žarna. Vaikai apgyvendinti Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Pagal šį faktą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22824-21. S. P. pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Įtariamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš namų adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Vaikų motina G. B. pareiškėjui bei policijos darbuotojams nežinoma, S. P. teigimu motina nuo vaikų auklėjimo priežiūros bei išlaikymo yra nusišalinusi, vaikais nesirūpina ir nesidomi. G. B. deklaravus gyvenamąją vietą prie (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo Kauno mieste tvarkos aprašu S. P. šeimai nuo 2018 m. liepos 20 d. buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, kuris tęsiasi iki dabar. Šeima vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2016 m. dėl nuolat pasikartojančios vaikų nepriežiūros. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, dalyvaujant psichologui, buvo išklausyti nepilnamečiai vaikai, kurie patvirtino, kad tėvas juos mušė. Nepilnametė V. P., kuri yra vyriausia iš vaikų, jai yra 9 metai, apklausiama teismo posėdyje dalyvaujant psichologei nurodė, kad tėtis yra mušęs ir daugiau kartų, labai daug, muša tėtis su diržu, su „šlanga“. Iš 2021 m. liepos 9 d. Medicinos dokumentų išrašų/siuntimų nustatyta, kad nustatyti sužalojimai ant vaikų kūnų yra padaryti ir anksčiau (pvz. sena pjautinė žaizda, abi kojos pilnos hematomų įvairaus senumo). Šios nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad vaikai smurtą patiria ne pirmą kartą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog vaikų tėvas S. P. netinkamai rūpinasi vaikų gerove, stokoja tėvystės įgūdžių, taiko netinkamus auklėjimo būdus, agresyviai elgėsi su vaikais, keldamas realų pavojų fiziniam ir psichiniam jų saugumui, sveikatai ar gyvybei.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje įrodytas pagrindo paimti mažamečius vaikus iš jų įstatyminių atstovų pagal įstatymą, įtvirtinto CK 3.254 straipsnio 3 punkte, egzistavimas. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties nėra pagrindo naikinti, todėl ji paliktina nepakeista.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.