Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei R. B., išvadą duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, taip pat pagal atsakovo D. D. priešieškinį atsakovei R. B., ieškovui V. K., išvadą duodančios institucijos - Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovė R. B. buvo pareiškusi ieškinį, prašydama nustatyti, kad V. K. nėra E. K. tėvas. Prašė nustatyti, kad D. D. yra E. K. tėvas, bei priteisti iš D. D. išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. 2016-12-06 nutartimi ieškovės R. B. ieškinys atsakovams V. K., D. D. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatyto, išlaikymo nepilnamečiui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, paliktas nenagrinėtu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pripažino, kad V. K. nėra E. K. tėvas (Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).Pripažino, kad D. D. yra E. K. biologinis tėvas.Pakeitė E. K. pavardę iš „K.“ į „D.“.Nepilnametės E. K. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu D. D..Priteisė iš R. B. išlaikymą nepilnametei dukrai E. K. (D.) po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui (2016-07-21) iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo pavedė vykdyti skubiai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

D. D. nuo mergaitės gimimo žinojo, kad jis yra biologinis vaiko tėvas, tačiau nesugebėjo pagrįsti, kodėl nesiekė įteisinti savo tėvystės. Teismas nenustatinėjo, kodėl 7 m. jis nesiekė nuginčyti E. K. tėvystės. Ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo taikomas 1 metų terminas nuo sužinojimo dienos. Atsakovas žinomas apie tėvystės, 7 metus leido susiformuoti itin artimiems, glaudiems šeiminiams ryšiams tarp ieškovo ir mergaitės. Priešieškinis privalėjo būti atmestas taikant ieškinio senatį;

šiuo atveju svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Apeliantas nuo gimimo vaiką laikė dukra, augino, auklėjo, rūpinosi ir išlaikė, mergaitė paimta iš R. B. dėl socialinės grėsmės pavojaus, ieškovas siekė perimti jos globą. Net žinodamas, kad mergaitė ne biologinė ieškovo dukra, V. K. laiko save jos tėvu ir įsipareigoja toliau vykdyti tėvo pareigas. Iki šiol mergaitė augo su ieškovu, su kuriuo gyvena draugė Rasa ir jos panašaus amžiaus kaip E., dukra. Mergaitės puikiai sutarė. Ieškovo sugyventinė rūpinosi visais E. poreikiais, auklėjimu, mokslais. Mergaite nuo gimimo rūpinosi ir ieškovas, todėl jis turi pakankamai įgūdžių ir noro auginti E. kaip dukrą. Per 7 metus trūkusius tėvo ir dukros santykius susiformavęs ryšys tarp V. K. ir E. K. yra dvasiškai, emociškai itin artimas ir glaudus. V. K. yra socialinis, psichologinis E. tėvas;

Biologinis mergaitės tėvas D. D. neturi pakankamai įgūdžių tinkamam vaiko auginimui, jo priežiūrai, auklėjimui. Jis niekada neaugino E., vaiko gyvenimas su D. D. turėtų būti nuolat prižiūrimas vaiko teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų. Jurbarko rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad jiems kyla pagrįstų abejonių, ar D. D. galėtų užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą. Emocinis ir dvasinis ryšys yra svarbesnis nei biologinis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl ieškinio senaties taikymo

Apeliantas nurodo, jog vaiko tėvystė negali būti nuginčyta, nes praleistas 1 metų ieškinio senaties terminas (CK 3.152 str. 1 d.).

CK 1.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o šios straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Byloje nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo keliamas ieškinio senaties taikymo klausimas, t. y. apeliantas neprašė taikyti ieškinio senatį. Argumentus dėl ieškinio senaties taikymo apeliantas nurodė tik apeliaciniame skunde, t. y. priėmus jam nepalankų sprendimą. CPK 306 straipsnyje numatyta, kad <...> apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Be to, pažymėtina, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, jog tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo

Apeliacinio skundo esmė – kam suteikti teisę auginti vaiką, ar apeliantui, pripažinusiam tėvystę ir įrašytam tėvu vaiko gimimo įraše (liudijime), ar biologiniam vaiko tėvui.

Nustatyta, kad tiek apeliantas, tiek atsakovas D. D. (biologinis vaiko tėvas) siekia būti E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu ir ją auginti. Vaiko mama R. B. nusišalinusi nuo vaiko auginimo ir auklėjimo.

Pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinį atmetė ir tenkino atsakovo D. D. priešieškinį, t. y. pripažino D. D. E. tėvu ir jam suteikė galimybę auginti ir auklėti savo dukrą E..

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

EŽTT yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08), par. 65). Sprendžiant apie vaiko interesą žinoti savo kilmę, paminėtina, kad EŽTT sprendimu ypač sureikšmino vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis (kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę), netgi šiam to nepageidaujant (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 30955/12). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

Nustatyta, kad tiek apeliantas, tiek D. D. siekia būti E. tėvu, ją auginti bei ja rūpintis. Abu turi galimybę ją auginti ir ja rūpintis. E. bendrauja su D. D. ir jo mama (močiute), lankosi jų gyvenamojoje vietoje, praleidžia kartu laiką. E. reiškia norą gyventi su D. D., nors nėra byloje duomenų, kad D. D. būtų kalbėjęs su ja apie tai, t. y. mergaitė nuoširdžiai ilgisi D. D. ir nori būti su juo. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir spręsti, kad pripažinimas, jog D. D. yra E. tėvas ir suteikimas galimybės jiems gyventi kartu, gali prieštarauti vaiko interesams. Priešingai, toks sprendimas leis vaikui ateityje išvengti abejonių dėl savo kilmės, tapatybės ir užtikrins stabilesnę emocinę būseną. Tuo pačiu pažymėtina, kad teisėjų kolegija, neturi abejonių dėl apelianto itin gerų norų būti E. tėvu ir ją auginti, tačiau, šiuo atveju, kaip jau minėta, geriau atitinkantis vaiko interesus sprendimas yra pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.