- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-1184-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05586-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- P. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas P. A. 2013-02-18 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos turtinę 6 000 Lt bei 864,06 Lt ir neturtinę 30 000 Lt žalą; iš atsakovo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės – 46 853,52 Lt negautą darbo užmokestį; iš atsakovo Valstybinės teismo psichiatrijos – 388,57 Lt negautą darbo užmokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartimi ieškinį dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo buvo atsisakyta priimti, nes ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.); ieškovui buvo išaiškinta, kad darbo ginčams dėl darbo užmokesčio priteisimo yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Kitoje dalyje ieškinys buvo priimtas, nes atitiko CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus.
Šalies argumentai
2013-04-12 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo P. A. patikslintas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Patikslintu ieškiniu ieškovas P. A. prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 61 106,15 Lt turtinę žalą, 30 000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro: 6 000 Lt, sumokėti advokatui už teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; dėl atleidimo iš darbo negautas 46 853,52 Lt darbo užmokestis Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje; dėl atleidimo iš darbo negautas 7 388,57 Lt darbo užmokestis Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje; iš jo neteisėtai išieškota 300 Lt suma bei vykdymo išlaidos, iš viso 864,06 Lt.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi patikslintą ieškinį atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas, patikslintame ieškinyje pakartotinai prašydamas priteisti jam negautą darbo užmokestį, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl individualaus darbo ginčo įstatymų nustatyta tvarka jis kreipėsi į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kad ginčas šioje institucijoje buvo išnagrinėtas ir priimtas koks nors sprendimas dėl individualaus darbo ginčo, todėl ieškovo patikslintas ieškinys šioje dalyje nebuvo priimtas. Taip pat teismas nurodė, kad likusioje dalyje (dėl 30 000 Lt neturtinės žalos ir 6 864,06 Lt turtinės žalos atlyginimo) ieškovo P. A. ieškinys jau yra priimtas, yra iškelta civilinė byla, todėl vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 5 p. nėra pagrindo priimti patikslintą ieškinį ir šioje dalyje, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Ieškovas P. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį ir laikyti patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo pareikštu tinkamai bei prijungti jį prie bylos. Ieškovas pažymi, kad 2013-04-12 ieškovas patikslino ieškinį, padidindamas jo sumą dėl turtinės žalos, kuri apima negautą darbo užmokestį, kurį ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ir neteisėto nuteisimo. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 str. numato, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginti. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Taip pat ieškovas nurodo šio įstatymo 4 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad atlyginama reali turtinė žala, t. y. turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos (negautas darbo užmokestis ar kitos darbinės pajamos atskaičius mokesčius ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas; pašalpos; pensijos), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, taip pat neturtinė žala, apskaičiuota šio straipsnio nustatyta tvarka. Ieškovas tvirtina, kad šiuo atveju 2013-04-12 patikslinto ieškinio pagrindas kildinamas ne iš darbo teisę reguliuojančių įstatymų pažeidimo, o iš neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ir neteisėto nuteisimo. Taip pat ieškinyje nėra keliamas darbdavio kaltės klausimas, nes tiek VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, tiek Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba priėmė įsakymus dėl ieškovo atleidimo iš darbo, vadovaujantis įsiteisėjusiu 2011-02-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Minėti įsakymai priimti teisėtai. Ieškovas pažymi, kad pagal CK 6.272 str. žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pasak apelianto, negauto darbo užmokesčio žala kildinama iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų ir neteisėto nuteisimo, o ne iš darbdavio kaltės. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Vilniaus apygardos prokuratūra savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir iš dalies tenkintinas. Atsakovas pažymi, kad patikslintu ieškiniu apeliantas performulavo ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti iš valstybės neturtinę žalą, kurią sudaro jo negautos su darbo santykiais susijusios pajamos. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, atsakovas tvirtina, kad patikslintame ieškinyje suformuluotas reikalavimas neturi būti nagrinėjamas išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Atsakovas nesutinka su atskirojo skundo reikalavimu prijungti patikslintą ieškinį prie bylos ir laikyti jį pareikštu tinkamai. Pažymi, kad ieškinio priėmimo klausimas yra išimtinai pirmosios instancijos teismo kompetencijos klausimas.
Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad patikslintas ieškinys turėjo būti priimtas pirmosios instancijos teisme. Atsakovas pažymi, kad ieškovas nereiškia reikalavimo negautą darbo užmokestį atlyginti iš darbdavio, o atsiradusią žalą kildina iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str. 1 d.), todėl nagrinėjamu atveju ginčas neturi būti sprendžiamas ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 61 106,15 Lt turtinę žalą, 30 000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro: 6 000 Lt, sumokėti advokatui už teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; dėl atleidimo iš darbo negautas 46 853,52 Lt darbo užmokestis Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje; dėl atleidimo iš darbo negautas 7 388,57 Lt darbo užmokestis Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje; iš jo neteisėtai išieškota 300 Lt suma bei vykdymo išlaidos, iš viso 864,06 Lt.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, nes ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad buvo laikytasi ikiteisminės ginčo nagrinėjamo tvarkos. Ieškovas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir tvirtina, kad jis nereiškia reikalavimo negautą darbo užmokestį atlyginti iš darbdavio, o atsiradusią žalą kildina iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju ginčas neturi būti sprendžiamas ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.
LR Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-244/2003, 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Teismas, spręsdamas pateikto skundo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 str. 2 d. nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių CPK 137 str. 2 d. numatytų pagrindų, kada teismas atsisako priimti ieškinį, yra, kai suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka reglamentuojama LR Darbo kodekso (LR DK) 285 - 304 straipsniuose. Šio kodekso 286 str. nustatyta, jog individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas (Akto redakcija 2012-06-26, XI-21217, žin. 80-4138, galiojanti nuo 2013-01-01). Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 287 str. 1 p). Individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo (DK 285 str.). Pastebėtina, kad individualaus darbo ginčo šalys yra darbuotojas ir darbdavys. Taigi darbo ginčų komisija yra privaloma pirminė institucija, nagrinėjanti individualius darbo ginčus, kylančius tarp darbuotojo ir darbdavio.
Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad pirminiu ieškiniu ieškovas prašė priteisti negautą darbo užmokestį iš VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ ir Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos, tačiau patikslintu ieškiniu ieškovas performulavo savo ieškinio reikalavimus ir prašo iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti turtinę žalą, kurią sudaro jo negautos su darbo santykiais susijusios pajamos. Ieškovas pažymėjo, kad ši žala atsirado dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų. Pastebėtina, kad patikslintu ieškiniu ieškovas nebereiškia reikalavimo negautą darbo užmokestį priteisti iš darbdavio. Priešingai, ieškovas sutinka, kad tiek VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, tiek Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba priėmė teisėtus įsakymus dėl ieškovo atleidimo iš darbo, vadovaujantis įsiteisėjusiu 2011-02-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokio pobūdžio reikalavimas turi būti nagrinėjamas išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepatenka į DK 299 str. reglamentavimo sritį.
Pažymėtina, kad valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų.
Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, kad ieškinio priėmimo klausimas priklauso išimtinai pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl apelianto prašymas priimti patikslintą ieškinį ir prijungti jį prie bylos atmestinas, o patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, todėl yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį dalyje, kuria ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo buvo nutarta atsisakyti priimti, panaikinti ir toje dalyje patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties dalį, kuria ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo buvo nutarta atsisakyti priimti, šioje dalyje patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.