- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-697-565/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05586-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos
- Ieškovas
- P. A.
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 61 106,15 Lt turtinei ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovas nurodė, kad 2010-10-22 jam buvo įteiktas įtarimas dėl BK 225 str. l d. (kyšininkavimas) nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011-02-04 nuosprendžiu pripažino ieškovą kaltu pagal BK 225 str. l d. Panevėžio apygardos teismas 2012-05-16 išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, paliko galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nuosprendį. To pasekoje 2012-05-25 ieškovas buvo atleistas iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Bendrosios psichiatrijos skyriaus vedėjo pareigų, taip pat nuo 2012-06-06 negalėjo atlikti teismo psichiatro eksperto pareigų Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos direktorius, vadovaudamasis Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2012-04-30 panaikino ieškovui išduotą licenciją verstis medicinos praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2012-12-11 patenkino ieškovo kasacinį skundą , panaikino Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo 201205-16 nutartį ir bylą nutraukė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad buvo pažeistas BPK 159 str., ir Operatyvinės veiklos įstatymas taikant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus (NVIV), prieš ieškovą buvo padaryta provokacija. Ieškovo teigimu, specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų neteisėti veiksmai pasireiškė nepagrįstu ir neteisėtu ikiteisminio tyrimo pradėjimu, prokuratūros – ikiteisminio tyrimo nenutraukimu, o apylinkės ir apygardos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, pažeidė baudžiamojo proceso normas, ieškovo teisę į teisingą teismą, teisę į gynybą. Dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovui buvo pareikšti įtarimai, jis atiduotas teismui ir nuteistas, tai turėjo įtakos darbo ir sveikatos praradimui, reputacijai, ieškovas patyrė turtinę žalą, nes negavo darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-04 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, ieškovui 61 106,15 Lt turtinei žalai ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 3 000 Lt išlaidas už advokato pagalbą.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje 2010-10-21 ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 str. 2 d., 227 str. 2 d. 2010-10-22 ieškovui buvo įteiktas įtarimas dėl BK 225 str. 2 d. (kyšininkavimas) nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Ieškovas buvo įtariamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio – spalio mėn., būdamas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Bendrosios psichiatrijos skyriaus vedėju, už savo neteisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus – paciento A. U. gydymą vadovaujamame skyriuje pažeidžiant ligonių laikymo ligoninėje trukmę, per kelis kartus savo naudai iš A. U., tiesiogiai reikalaudamas bei provokuodamas duoti ne mažiau kaip 800 Lt kyšį, iš jos tiesiogiai priėmė kyšį. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011-02-04 nuosprendžiu ieškovą pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 225 str. l d. ir jį nuteisė teisės verstis gydytojo praktika bei dirbti vadovaujantį darbą viešosiose įstaigose atėmimu trejiems metams ir šešeriems mėnesiams. Nuosprendžiu taip pat konfiskuotas ieškovo turtas už 300 lr ir iš ieškovo priteista 57,40 Lt proceso išlaidų valstybei. Panevėžio apygardos teismas 2012-05-16 nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius, vadovaudamasis Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nuosprendžiu, 2012-05-25 įsakymu Nr.133 atleido ieškovą iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Bendrosios psichiatrijos skyriaus vedėjo pareigų. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos direktorius 2012-06-06 įsakymu Nr.13P-44 atleido ieškovą iš darbo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos direktoriaus 2012-05-30 įsakymu Nr.T1-670 buvo panaikinta ieškovui išduota licencija verstis medicinos praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-12-11 nutartimi panaikino Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo 2012-05-16 nutartį bei baudžiamąją bylą ieškovo atžvilgiu nutraukė. 2012-12-21 ir 2013-01-02 ieškovas buvo grąžintas į darbą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ir Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje. Vykdomieji dokumentai dėl 300 Lt vertės ieškovo turto konfiskavimo ir dėl 57,60 Lt. proceso išlaidų išieškojimo iš ieškovo buvo pateikti vykdyti antstoliams ir buvo įvykdyti.
Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 str. 2 d., 227 str. 2 d. ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas 2010-10-21, gavus iš A. U. žodžiu informaciją apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str. 2 d. požymius. Iš baudžiamosios bylos Nr.1-16-762/2011 medžiagos matyti, kad iki 2010-10-21, 11.55 val. ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas atliko tokius procesinius veiksmus: 2010-10-21 STT Panevėžio valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausias specialistas šios valdybos viršininkui pateikė tarnybinį pranešimą, kad iš A. U. gauta informacija apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str. 2 d., požymius; 2010-10-21 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras paveda STT Panevėžio valdybai atlikti ikiteisminį tyrimą; 2010-10-21 STT Panevėžio valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas pateikė Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriui pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą; Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras 2010-10-21 pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui prašymą leisti asmeniui atlikti NVIV, veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės ir slaptą sekimą; Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas 2010-10-21 priima nutartį, kuria leidžia prieš ieškovą atlikti slaptus veiksmus. Visi šie procesiniai veiksmai pagal dokumentuose nurodytą datą turėjo būti atlikti iki 2010-10-21, 11.55 val., nes 2010-10-21, 11.55 val. buvo pradėtas A. U. supažindinimas su NVIV nustatytomis ribomis. Visus šiuos procesinius veiksmus atliko net trijų institucijų pareigūnai (teisėjas), visi procesiniai dokumentai atspausdinti ir yra nemažos apimties, todėl teismui kylo rimtų abejonių, kad baudžiamojoje byloje aukščiau minėti procesiniai dokumentai galėjo būti parengti ir procesiniai veiksmai atlikti per tokį trumpą laiką (faktiškai per kelias valandas).
Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog yra rimtų abejonių, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai 2010-10-21 iš A. U. buvo gavę objektyvią 2010-10-21 tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją apie galimai nusikalstamą veiką. Negalima nustatyti A. U. 2010-10-21 STT Panevėžio valdybos operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiajam specialistui pateiktos žodinės informacijos turinio bei informacijos gavimo būdo. Todėl teismas padarė išvadą, kad nebuvo pakankamai duomenų ikiteisminiam tyrimui prieš ieškovą pradėti ir pagrįstai įtarti, kad ieškovas galėjo padaryti nusikalstamas veikas, ir kad ir tolimesnį pareigūnų procesiniai veiksmai ieškovo baudžiamojoje byloje buvo neteisėti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-12-11 nutartyje konstatavo, kad ieškovo baudžiamojoje byloje NVIV panaudojimas pripažįstamas neteisėtu ir jo metu surinkti duomenys negali būti panaudojami kaip įrodymai teisme kaltinant ieškovą kyšininkavimu 2010-10-22, nes ne ieškovas provokavo A. U. duoti kyšį, o NVIV dalyvis, veikęs pagal teisėsaugos institucijų užduotį, provokavo ieškovą priimti kyšį. Kadangi kitų įrodymų dėl 2010-10-21 paimto kyšio baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta, šioje dalyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamąją bylą nutraukė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog ieškovas 2010-08-13 iš A. U. priėmė 200 Lt kyšį, o 2010-09-14 provokavo ir reikalavo duoti 500 Lt kyšį bei paėmė 100 Lt kyšį, byloje nėra, todėl baudžiamąją bylą ir dėl šios dalies nutraukė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, panaikindamas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo 2012-05-16 nutartį, padarė išvadą, kad apylinkės ir apygardos teismai netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, netinkamai motyvavo savo priimtus sprendimus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų bei teismų veiksmų neteisėtumą kaip būtiną sąlygą civilinei atsakomybei kilti. Iš byloje surinktų įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad nebuvo pakankamo pagrindo ikiteisminiam tyrimui prieš ieškovą pradėti, ikiteisminį tyrimą kontroliavę prokurorai netinkamai atliko savo funkcijas, nesant patikimų duomenų apie padarytas nusikalstamas veikas baudžiamosios bylos nenutraukė, o perdavė ją teismui, apylinkės ir apygardos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, netinkamai taikė baudžiamojo proceso kodekso normas, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, netinkamai motyvavo savo priimtus sprendimus, ko pasekoje priėmė neteisėtus sprendimus.
Iki atleidimo iš užimamų pareigų ieškovo vidutinis darbo užmokestis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo 6 693,36 Lt per mėnesį, ieškovas atleistas iš darbo 201-05-25, o grąžintas į darbą 2012-12-21, todėl negavo 46 853,52 Lt darbo užmokesčio. Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje ieškovo vidutinis darbo užmokestis sudarė 1 055,51 Lt, ieškovas atleistas iš darbo 2012-06-06, o grąžintas į darbą 2013-01-02, todėl negavo 7 388,57 Lt darbo užmokesčio. Iš ieškovo buvo neteisėtu pagrindu išieškota iš viso su išieškojimo išlaidomis 864,06 Lt. Viso iš Lietuvos valstybės teismas priteisė ieškovui 61 106,15 Lt turtinei žalai atlyginti.
Teismas sutiko, kad dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismų veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nuo baudžiamosios bylos iškėlimo ieškovui iki jo išteisinimo paėjo beveik du metai, ieškovas beveik septynis mėnesius nedirbo, t.y. neturėjo pragyvenimo šaltinio, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-04 sprendimo, kuriuo prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovo naudai buvo priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-12-11 nutartyje neteisėtais pripažino tik tam tikrus veiksmus ir tik tam tiktus įrodymus, t.y. neteisėtais pripažino NVIV realizavimą ir jo metu surinktus duomenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra išvados, kad visas ikiteisminis tyrimas yra neteisėtas. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai visą baudžiamąjį procesą vertino kaip neteisėtą.
Pagal BPK 171 str. 1 d., jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga gauna skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme metu neginčijo A. U. kreipimosi į STT Panevėžio valdybą fakto, nepateikė jokių įrodymų, prašymų, susijusių su A. U. kreipimosi metu pateikta informacija. Tokiu būdu tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, turinys, nebuvo šalių ginčo objektu. Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, kuri buvo pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat atsispindi ir kituose ikiteisminio tyrimo metu surinktuose dokumentuose. Ieškovas nepateikė ir byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kurie leistų ginčyti tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, turinį. Taigi, iš A. U. gauta informacija pagal BPK 171 str. 1 d. buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-11 nutartimi ieškovo atžvilgiu buvo nutraukta, išvados, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai, nėra, nutartyje abejonės keltos ne dėl informacijos apie galimas nusikalstamas veikas gavimo fakto, o dėl NVIV realizavimo.
Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai nustatė neteisėtų veiksmų apimtis, t.y. viso baudžiamojo proceso neteisėtumą.
2. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neteisėtų veiksmų apimtį vertino itin plačiai, priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka CK 1.5 str. įtvirtintų principų.
3. Šioje byloje ieškovas buvo pareiškęs du materialinius teisinius reikalavimus: dėl turtinės žalos atlyginimo ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmasis reikalavimas buvo tenkintas visiškai, todėl pripažintina, kad patenkinta 50 procentų viso ieškinio; reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą patenkintas iš dalies - ieškovo prašyta priteisti 30 000 Lt, teismo priteista 10 000 Lt, t. y. patenkinta 33 procentų šio reikalavimo. Todėl teismas nukrypo nuo CPK 93 str. 2 d. ir nepagrįstai nemažino priteistinų proceso išlaidų sumos.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prisidėjo prie apeliacinio skundo.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apygardos prokuratūra su apeliaciniu skundu sutiko.
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-12-11 nutartyje konstatavo, kad STT Panevėžio valdybos pareigūnai, pradėdami taikyti NVIV, pažeidė BK 159 str. ir Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad NVIV panaudojimas pripažįstamas neteisėtu ir jo metu surinkti duomenys negali būti panaudojami kaip įrodymai kaltinant ieškovą, nes ne ieškovas provokavo A. U. duoti kyšį, o NVIV dalyvis, veikęs pagal teisėsaugos institucijų užduotį, provokavo ieškovą paimti kyšį. Kasacinis teismas nagrinėjo NVIV metu užfiksuotų pokalbių turinį ir pagal tai padarė išvadą, kad buvo padaryta provokacija, tai yra NVIV dalyvis pažeidė draudimą provokuoti daryti nusikaltimą. Ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras, susipažinęs su NVIV metu užfiksuotų pokalbių turiniu, pivalėjo ikiteisminį tyrimą nutraukti.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad kasacinio teismo nutartyje nėra išvados, jog visas ikiteisminis tyrimas yra neteisėtas. Atsakovas klaidina teismą, nes ikiteisminis tyrimas nėra skaidomas į atskiras sudedamąsias dalis. Jei ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurio pasekoje neteisėtai buvo surinkta kaltinančioji medžiaga, pripažįstama neteisėtu, tai daro visą ikiteisminį tyrimą neteisėtą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ikiteisminio tyrimo pradžios detales apibūdino tokias žodžiais, kaip „kyla abejonių“, „labiausia neįtikėtina“. Vilniaus apylinkės teismas taip pat padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti nebuvo taip, kaip teigia atsakovas. Atsakovas turėjo procesinę teisę ir galimybę kviesti į bylos nagrinėjimą asmenis A. U., K. B., kurių veiksmai buvo nagrinėjami šioje byloje dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo aplinkybių, tačiau atsakovas tuo nepasinaudojo.
2. Nuo baudžiamos bylos iškėlimo iki baudžiamosios bylos nutraukimo (2010-10-21 iki 2012-12-11 ieškovas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, depresiją, pažeminimą, parado nepriekaištingą reputaciją, taip pat tai patyrė ir ieškovo šeimos nariai. Apie ieškovui pareikštus įtarimus greitai sužinojo jo aplinkos žmonės, pacientų artimieji, Rokiškio psichiatrijos ligoninės administracija, kaimynai ir pažįstami. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ieškovas buvo atliestas iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Bendrosios psichiatrijos skyriaus vedėjo pareigų, panaikinta ieškovo licencija verstis medicinos praktika, taip pat ieškovas buvo atleistas iš teismo psichiatro eksperto pareigų Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje. Septynis mėnesius ieškovas negalėjo dirbti savo darbo, kurį dirbo jau 30 metų. Ieškovas išgyveno stresą dėl finansinių sunkumų, nes negavo darbo užmokesčio. Todėl teismo priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati patirtai neturtinei žalai.
3. Ieškinio suma buvo 91 106, 15 Lt, teismas tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė 71 106, 15 Lt, t.y. ieškinys patenkintas 78 procentais, o ne 33 procentais, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nebuvo pakankamai duomenų ikiteisminiam tyrimui prieš ieškovą pradėti ir pagrįstai įtarti, kad ieškovas galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Šią išvadą teismas padarė ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus apie atliktus veiksmus nuo A. U. žodinės informacijos apie galimą ieškovo nusiklastamą veiką gavimo 2010-10-21 iki A. U. supažindinimo su NVIV nustatytomis ribomis 2010-10-21, 11.55 val., ir realią galimybę atlikti šiuos veiksmus per kelias valandas. O būtent: 2010-10-21 STT Panevėžio valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausias specialistas šios valdybos viršininkui pateikia tarnybinį pranešimą, kad iš A. U. gauta informacija apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 str. 2 d., požymius; 2010-10-21 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras paveda STT Panevėžio valdybai atlikti ikiteisminį tyrimą; 2010-10-21 STT Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas pateikia Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriui pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą; 2010-10-21 Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras pateikia Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui prašymą leisti asmeniui atlikti NVIV, veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės ir slaptą sekimą; 2010-10-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas priima nutartį, kuria leidžia prieš ieškovą atlikti slaptus veiksmus; visi šie procesiniai veiksmai turėjo būti atlikti iki 2010-10-21, 11.55 val., nes 2010-10-21, 11.55 val. buvo pradėtas A. U. supažindinimas su NVIV nustatytomis ribomis; procesinius veiksmus atliko net trijų institucijų pareigūnai ir teisėjas, procesiniai dokumentai yra atspausdinti ir yra nemažos apimties; negalima nustatyti A. U. 2010-10-21 STT Panevėžio valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiajam specialistui pateiktos žodinės informacijos turinio bei informacijos gavimo būdo, nes Panevėžio apygardos teisme apklausus STT Panevėžio valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus specialistą šios aplinkybės nebuvo nustatytos. Pažymėtina, kad abejonių dėl galimybės per kelias valandas pagal A. U. pranešimą atlikti procesinius veiksmus, reikalingus NVIV parengti ir vykdyti, kilo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai ieškovo kasacinį skundą. Lietuvos Aukčiausiojo Teismo 2012-12-11 nutartyje nurodyta, kad labiausiai neįtikėtina, jog per 20 minučių A. U. buvo įmanoma pasiekti Rokiškį ir įeiti į gydytojo kabinetą.
Atsakovas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kurie leistų paneigti aukščiau nurodytą pirmosios instancijos teismo išvadą.
Nesant pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė neteisėtų veiksmų apimtį, t.y. viso proceso neteisėtumą, nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos ieškovui priteisimo, nes apeliacinis skundas dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies yra grindžiamas tik mažesne neteisėtų veiksmų apimtimi.
Jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir išlaidos už advokato pagalbą, šalims paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., CPK 98 str. 1 d.). Ieškovas buvo pareiškęs 91 106,15 Lt turtinį reikalavimą, teismas priteisė ieškovui 61 106,15 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t.y. buvo patenkinta 78 procentai ieškinio reikalavimų. Ieškovas pateikė įrodymus apie 3 000 Lt išlaidas už advokato padėjėjo teisnę pagalbą. Todėl iš atsakovo ieškovai naudai šios išlaidos priteistinos atsižvelgiant į šią proporciją, t.y. 2 340 Lt.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo keistina dėl netinkamo civilino proceso normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pritaikymo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, ieškovo P. A. naudai priteistas išlaidas byloje dalyvavusio advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sumažinti iki 2 340 Lt.