- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-14
- Bylos Nr.
- e2A-1749-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20541-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- J. A.
- Ieškovas
- BUAB „BPC Servisas“
- Kategorijos
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „BPC Servisas“ ieškinį atsakovui J. A. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „BPC Servisas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. A. 23 342,16 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-04-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4129-232/2014 iškėlė UAB „BPC Servisas“ bankroto bylą. Atsakovas J. A. bankroto bylos iškėlimo dieną buvo bendrovės direktorius, jam Vilniaus apygardos teismo 2014-04-25 nutartimi nustatyta pareiga per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Atsakovas šios pareigos tinkamai ir laiku nevykdė, todėl jam buvo paskirta 5 000 Lt bauda, kuri vėliau, perdavus bendrovės dokumentus, panaikinta. Atsakovas 2014-05-15 bankroto administratoriui perdavė keletą pagrindinių bendrovės dokumentų, paskutiniai atsakovo perduoti dokumentai yra iki 2014-04-30 laikotarpio imtinai. Atsakovas taip pat pateikė pasirašytą bendrovės balansą, sudarytą 2014-05-06 duomenimis, ir 2014-05-06 debitorių sąrašą, kuriuose nurodyta, kad bendrovės gautinas sumas sudaro 6 670,29 Lt išankstiniai apmokėjimai tiekėjams ir 20 229 Lt per vienerius metus gautinos sumos. Atsakovas 2014-05-06 bendrovės balanse nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovės turėti pinigai ir pinigų ekvivalentai lygūs 7 Lt. Nustatyta, kad tai yra lėšos, esančios Danske Bank A/S Lietuvos filiale atidarytoje bendrovės banko sąskaitoje. Jokių kitų lėšų atsakovas ieškovo administratoriui nepateikė. Tačiau administratoriui patikrinus iš atsakovo perimtus bendrovės dokumentus paaiškėjo, kad 2014-01-01 – 2014-04-30 laikotarpio buhalterinių registrų duomenimis 2014-04-30 pinigų likutis kasoje buvo net 23 227,22 Lt (6.727,07 Eur). Nors 2014-05-06 balanse nurodyta, kad bendrovės atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys yra lygūs 6 670 Lt, tačiau iš žiniaraščio “Sąskaitų apyvarta“ matyti, kad 2014-04-30 bendrovės išankstiniai apmokėjimai tiekėjams sudarė net 64 038,88 Lt (18 546,94 Eur). Taigi, 2014-04-30 Bendrovės išankstiniai apmokėjimai tiekėjams buvo 57 368,59 Lt (16 615,09 Eur) didesni nei nurodyta atsakovo pateiktuose 2014-05-06 finansiniuose dokumentuose. Nors nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2014-04-25, atsakovas jokių bendrovės dokumentų apie 2014-04-30 – 2014-05-06 vykdytą bendrovės veiklą, buhalterines operacijas ar turto pokyčius nepateikė, kadangi akivaizdu, jog bendrovė veiklos 2014-04-30 – 2014-05-06 nevykdė ir negalėjo vykdyti, dėl ko galėjo sumažėti bendrovės turtas, darytina išvada, kad atsakovas bendrovės administratoriui neperdavė (nuslėpė) 80 595,81 Lt (23 342,16 Eur) vertės turto, faktiškai priklausiusio bendrovei bankroto bylos iškėlimo dieną, todėl padarė tokio dydžio žalą, kurią privalo atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas J. A. prašė ieškinį atmesti ir priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškiniu pateikti dokumentai neįrodo esminių civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovo teiginiai apie 23 227,22 Lt (6 727,07 Eur) pinigų likutį kasoje ir 64 038,88 Lt (18 546,94 Eur) išankstinius apmokėjimus tiekėjams, pagrįsti vien prielaidomis.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisti iš atsakovo J. A. ieškovo bankrutavusios BPC servisas, UAB, naudai 23 342,16 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-06-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip UAB „BPC servisas“, vadovas privalėjo užtikrinti bendrovės turto išsaugojimą, jo nepraradimą, taip pat užtikrinti, kad įmonės išlaidos būtų pagrįstos tokias išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad žiniaraščio „Sąskaitos 2721 apyvarta“ Kasa LTL už laikotarpį 2014-01-04 – 2014-04-30 teisingumą patvirtina vėliau į bylą ieškovo pateikti kasos išlaidų orderiai; 2012-04-25 su UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ sudaryta sutartimi šalys buvo apsibrėžusios atsakomybės ribas, nusistačiusios, kad dokumentai teikiami iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 10 dienos (3.3., 4.1. p.p.); buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos UAB „BPC servisas“ buvo teikiamos tik iki 2014-04-30; buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2014-04-30 – 2014-05-06 ieškovo atstovui nei vienu iš Dokumentų priėmimo – perdavimo aktų (2014-05-15 Nr. 1 ir 2014-07-09 Nr. 2) neperduoti; 2014-05-06 Debitorinių įsiskolinimų sąraše nėra Sąskaitos 2021 apyvartoje 2014-04-30 nurodytų apskaitytų išankstinių apmokėjimų tiekėjams UAB „Klaipėdos baldų prekyba“ ir OOO Wneshevroservis (bendra suma 57.368,59 Lt arba 16.615,09 Eur); Sąskaitos 443 apyvartoje šios įmonės taip pat nenurodytos, todėl teismas darė išvadą, kad šios įmonės nebuvo UAB „BPS servisas“ kreditoriais, kas galėtų sumažinti Sąskaitos 2021 apyvartoje apskaitytas jų skolas; ieškovo pateiktų banko sąskaitų išrašai sąlygojo teismo išvadą, kad piniginių įplaukų 2014-04-30 – 2014-05-06 laikotarpiu sąskaitose nebuvo; atsakovui darbo užmokestis 2013-2014 metais buvo išmokėtas reguliariai, o 2014 m. balandžio mėnesį ieškovas atsakovui buvo skolingas tik 60,47 Lt. Teismo vertinimu, 2014-04-30 nustatytas likutis yra teisingas ir atsakovo pateiktais dokumentais negali būti nuginčytas, nes pateikti dokumentai buvo tvarkomi nesilaikant su buhalterine įmone nustatytų įsipareigojimų, be to, nebuvo perduoti įstatymų nustatyta tvarka bankroto administratoriui. Teismas nurodė, jog atsakovas, būdamas įmonės vadovu, ginčo laikotarpiu teismui nepateikė 23 227,22 Lt ir 57 368,59 Lt sumas pagrindžiančių dokumentų. Vadovaudamasis kasacinės instancijos teismo praktika, teismas darė išvadą, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, tinkamai neužtikrino įmonės buhalterinių dokumentų tvarkymo po 2014-04-30, kas turėtų būti vertinama kaip žalos bendrovei padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012). Byloje nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose, kuriems panaudoti dokumentai iki 2014-04-30, nurodytas sumas, todėl atsakovui tenka atsakomybė pateikti šių duomenų pasikeitimą po 2014-04-30, t. y. už laikotarpį nuo 2014-04-30 iki 2014-05-06 pagrindžiančius dokumentus, nes jie bankroto administratoriui nebuvo perduoti. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovo kaltė preziumuojama (CK6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją (kaltės nebuvimą), siekiant išvengti atsakomybės, turi bendrovės vadovas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-758-330/2015). Atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė, todėl teismas ieškovo reikalavimą pripažino pagrįstu ir tenkintinu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. A. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad:
Teismas įrodymus tyrė ir vertino šališkai, rėmėsi tik ieškovo formalia pozicija. Ieškovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei. Teismas neindividualizavo atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų. Teismas tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, neva tinkamai neužtikrino įmonės buhalterinių dokumentų tvarkymo po 2014-04-30, kas teismo buvo vertinama kaip žalos bendrovei padarymas. Pagal teismų formuojamą teismų praktiką neteisėtais veiksmais negalima laikyti vien pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą nevykdymo. Tokiu atveju neteisėtais veiksmais gali būti laikomas tik įmonės turto pasisavinimas, iššvaistymas ir pan., tačiau tokios aplinkybės šioje byloje nebuvo nustatytos ir konstatuotos. Taip pat šioje byloje ieškovas jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrindė savo pozicijos, kad jo reikalaujamas turtas realiai įmonėje buvo įmonės bankroto bylos iškėlimo metu ir kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) lėmė turto netekimą - jo neišsaugojimą ar pasisavinimą. Pagal CK nuostatas atlyginami turi būti tik padaryti, o ne spėjami nuostoliai. Ieškovas jokiais realiais ir patikimais įrodymais nepatvirtino įmonei realiai padarytos žalos fakto ir dydžio. Teismas tariamą žalą konstatavo pagrinde remiantis vien buhalterinės apskaitos registrais, balanso duomenimis, suteikiant šiems dokumentams išskirtinę įrodomąją vertę. Tačiau šiuose registruose esantys duomenys turi būti pagrįsti ir vertinami kartu su kitais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, kurių pagrindu buvo atlikti atitinkami įrašai įmonės finansinėje apskaitoje bei buvo suformuoti žiniaraščiuose esantys duomenys. Tik įvertinus pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų visumą, gali būti sprendžiama, ar ieškovo nurodomose registruose esantys duomenys yra teisingi ir ar jie patvirtina įmonei padarytos žalo faktą (CPK 185 str.). Skundžiamu sprendimu šioje byloje nepagrįstai konstatuota, jog neva 2014-04-30 įmonės pinigų likutis kasoje tariamai buvo net 6 727,07 EUR (t. y. 23 227,22 Lt), kuriuos neva atsakovas turėjo perduoti bankroto administratoriui. Tokios teismo išvados neatitinka byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad visos įmonės lėšos buvo panaudotos iš darbo teisinių santykių susidariusioms skoloms padengti. Byloje nebuvo nustatyta, kad toks lėšų, dengiant darbo santykių eigoje susidariusį įsiskolinimą, išmokėjimas yra neteisėtas ar pažeidžia kitų pirmosios eilės kreditorių interesus, todėl skundžiamu sprendimu nepagrįstai teismas konstatavo, kad neva įmonei buvo padaryta žala bei nepagrįstai įpareigojo atsakovą šias lėšas grąžinti ieškovui.Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad neva 2014-04-30 bendrovės išankstiniai apmokėjimai tiekėjams (2021 eil.) sudarė net 64 038,88 Lt, t. y. neva buvo 57 368,59 Lt (arba 16 615,09 EUR) didesni nei nurodyta pateiktame 2014-05-06 balanse bei debitorių sąraše. Šios teismo išvados yra pagrinde grindžiamos subjektyvia ieškovo pozicija bei jau minėtais suvestiniais apskaitos duomenimis, nepagrįstai akcentuojant tai, kad neva atsakovas nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu šis debitorių įsiskolinimas sumažėjo laikotarpiu nuo 2014-04-30 iki 2014-05-06. Ieškovo pateiktuose žiniaraščiuose, kuriais išimtinai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, esantys įrašai yra susisteminti, suformuoti automatiniu būdu pagal esančius kitus buhalterinės apskaitos duomenis, kurie gali būti įrašyti per klaidą arba nepataisyti pasikeitus aplinkybėms ir pan. Nors visi apskaitos dokumentai buvo perduoti ieškovui, tačiau bylos nagrinėjimo metu jokiais pirminiais apskaitos dokumentais ieškovas nepagrindė savo teiginių, jog 2014-04-30 įmonė realiai debitorinių įsiskolinimų turėjo daugiau, nei tai buvo nurodyta bankroto administratoriui 2014-05-06 pateiktame debitorių sąraše.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „BPC Servisas“ prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas šioje byloje pateiktus įrodymus vertino tinkamai ir teisingai, tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, o apeliantas nepateikė jokių konkrečių argumentų, dėl kurių teismo išvadas būtų galima vertinti priešingai. Atsakovas ne tik neperduoda turto ir su juo susijusių dokumentų (galimai ir sąmoningai juos slėpdamas), bet ir vengia konkrečiai ir aiškiai nurodyti aplinkybes apie neperdavimo priežastis, o po to savo atsikirtimus grindžia vien jam pareikšto reikalavimo neįrodytumu ir neigia ieškinį savo neteisėtų veiksmų pasekmėje sukurta sau naudinga situacija. Ieškovas į bylą nepateikė visų pirminių buhalterinių dokumentų, kurie pagrįstų su ieškiniu pateiktų buhalterinių registrų (žiniaraščių) duomenis ieškinio reikalavimų dalyje dėl išankstinių apmokėjimų tiekėjams, nes reikalingų dokumentų jam neperdavė pats atsakovas. Nepaisant to, suvestiniai buhalteriniai registrai, kuriais rėmėsi ieškovas, taip pat yra įrodymai, ir vertinant aplinkybių bei įrodymų byloje visumą, ypač tai, kad pats atsakovas šiuos buhalterinius registrus administratoriui perdavė, jie laikytini teisingais, kol neįrodyta priešingai. Atsakovas nepaneigė ieškovo argumentų dėl netinkamo pareigų vykdymo. Nors atsakovas neigia ieškovo teisę remtis buhalteriniais registrais, tačiau pats savo atsikirtimus įrodinėja beveik išimtinai buhalteriniais registrais, kurių duomenys skyrėsi nuo ieškovo pateiktų, kadangi kaip nurodė teismas, jie nebuvo parengti laikantis su buhalterine įmone nustatytų įsipareigojimų, nebuvo įstatymų nustatyta tvarka perduoti ieškovo bankroto administratoriui, todėl teismais pagrįstai atsakovo buhalterinių registrų nevertino kaip paneigiančių ieškovo įrodymus. Nors teismas nuosekliai neišvardino atsakovo neteisėtų veiksmų, vien tai nedaro teismo išvadų nepagrįstomis, kadangi ieškinys pareikštas CK 2.87 str. 7 dalies pagrindu (šios normos taikymą sąlygoja ir kituose teisės aktuose įtvirtintų pareigų pažeidimas – Buhalterinės apskaitos įstatyme, Įmonių finansinės apskaitos įstatyme, Įmonių bankroto įstatyme) ir aplinkybės dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo įrodinėjamos ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Ieškovas įrodė, kad atsakovas savo pareigų tinkamai nevykdė – jo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas ieškovo bankroto iškėlimo dienos balanse neteisingai nurodė turto vertę nepagrįstai sumažindamas/turto nenurodydamas, todėl viso turto administratoriui neperdavė, neperdavė visų ieškovo buhalterinių dokumentų. Dėl visų šių aplinkybių, priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas pateikė pakankamai įrodymų. Esant nustatytam faktui apie turto buvimą ir paaiškėjus, kad jo faktiškai nebėra, konkretūs neteisėti veiksmai, nulėmę turto likimą, ne visais atvejais gali būti nustatyti, juo labiau, kad neteisėtus veiksmus atliekantis asmuo paprastai siekia juos nuslėpti. Tačiau jau pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, leidžia daryti išvadą, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, kas dėl to leidžia konstatuoti neteisėtus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-391-178/2015). Ieškovo reikalaujamas turtas (likutis kasoje ir išankstiniai apmokėjimai tiekėjams) 2014-04-30 datai buvo nurodyti paties apelianto administratoriui perduotuose dokumentuose. Apeliantas niekada ir neginčijo, kad tokius duomenis administratoriui perdavė ir neįrodė, kad 23 342,16 Eur turto ieškovas 2014-04-30 realiai neturėjo, kaip ir neįrodė, kad per laikotarpį nuo 2014-04-30 iki 2014-05-06 buvo įvykdytos kokios nors teisėtos ūkinės operacijos, kurios pagrįstų turto šiai sumai sumažėjimą. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013, kadangi priteisdamas nurodyto dydžio žalą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi net ne balansu, o ieškovo buhalteriniais registrais, pirminiais buhalteriniais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais, taip pat liudytojos paaiškinimais. Byloje būtent yra kvestionuojamas atsakovo sudaryto 2014-05-06 balanso duomenų teisingumas, o ne atvirkščiai. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas jokiais realiais ir patikimais įrodymais nepatvirtino įmonei realiai padarytos žalos fakto ir dydžio. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo nurodytas 23 227,22 Lt (6 727,07 Eur) kasos likutis yra teisingas, atsakovo nenuginčytas, negalėjo būti atsakovo teisėtai pasisavintas, todėl turėjo būti išsaugotas ir perduotas bankroto administratoriui. Taip pat byloje įrodytas ne tik realus ieškovo turėtas turtas išankstinių apmokėjimų dalyje, bet ir realus žalos padarymas. Atsakovas nepaneigė savo paties ieškovo perduotų duomenų apie įmonės turėtą turtą 2014-04-30, neįrodė teisėto jo sumažėjimo 23 342,16 Eur suma, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad neperduodamas šio turto, atsakovas padarė ieškovui atitinkamo dydžio žalą. Atsakovas ginčo laikotarpiu buvo ieškovo direktorius, taigi būtent jis buvo atsakingas už vadovui nustatytų pareigų tinkamą vykdymą. Atsakovo žalos atlyginimo prievolė kyla dėl viso turto ir visų dokumentų neperdavimo įmonės administratoriui. Jei atsakovas būtų veikęs kaip reikalauja įstatymai, rūpestingai valdęs įmonę, organizavęs tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, turto ir dokumentų išsaugojimą, perdavęs visą ieškovo turtą ir visus dokumentus ieškovo bankroto administratoriui, jokie neigiami padariniai nebūtų atsiradę. Taigi tarp jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovo padarytos žalos ieškovui grindė tuo, kad atsakovas, kaip buvęs ieškovo bendrovės vadovas, tinkamai neužtikrino įmonės buhalterinių dokumentų tvarkymo po 2014-04-30, ir tai įvertino kaip žalos padarymą įmonei. Kadangi ieškinyje nurodyta, jog pinigų likutis kasoje laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-04-06 buvo 23 227,22 Lt, ieškovas teigia, kad atsakovas turėjo šį pinigų likutį perduoti bankroto administratoriui, šių lėšų neperdavimas padarė žalą bendrovei. Šiuo pagrindu grindžiant ieškinį, atsakovo pareiga, nesutinkant su ieškiniu, buvo įrodyti, kad 2014-05-06 balanse nurodyta 6670 Lt suma atitiko kitus bendrovės finansinius dokumentu, t.y. kasos pinigų likutis 2014-05-06 d. turėjo būti ne 23 227,22 Lt, o 6670 Lt .
Atsakovas įrodinėjo aplinkybę, jog 2014-05-06 pinigų likučio kasoje neturėjo būti tokiai sumai, kokią nurodė administratorius, t.y. 6 727,07 EUR (t. y. 23 227,22 Lt), pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo teikiamus įrodymus apie tai, kad pinigų likutis sudarė 7 Lt., motyvuodamas tuo, kad atsakovo pateikti dokumentai buvo tvarkomi nesilaikant su buhalterine įmone nustatytų įsipareigojimų, jie nebuvo perduoti administratoriui. Teismo motyvai nėra pakankami, tačiau šį pirmosios instancijos teismo pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo dėl to, kad byloje nebuvo įvertinti visi teikti įrodymai.
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovas, teigdamas, jog 2014-05-06 balanse bei debitorių sąraše esantys duomenys neteisingi, remiasi buhalterinės apskaitos registrais ( žiniaraščiais „ Sąskaitos 2721 apyvarta Kasa LTL ir „ Sąskaitų apyvarta“), nurodo, kad šie duomenys turi būti patikrinti remiantis pirminiais buhalterinės apskaitos duomenimis, nurodo, kad esant buhalterinės apskaitos klaidoms ar netikslumams, registruose esantys duomenys gali neatitikti tikrovės, realios įmonės turto apimties ir vertės. Atsakovas nenurodo, kad buvo padarytos klaidos buhalterinės apskaitos registruose, tačiau teigia, kad ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kokiems konkretiems tiekėjams ir kada buvo atlikti išankstiniai mokėjimai, ar sumos nėra grąžintos tiekėjų, ar nurašytos kaip baudos už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ir pnš. Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo nurodytas atsiliepime į ieškinį aplinkybes, pateikė įrodymus, jog išankstiniai mokėjimai buvo užskaityti 2014-04-30 UAB „Klaipėdos baldų prekyba“ ir OOO“ Wneshevroservis“ bendrai 57 368,59 Lt arba 16 615,09 Eur sumai. 2016-05-06 debitorinių įsiskolinimų sąraše šie debitoriai neapskaityti, jų skolos atitinka 2014-04-30 duomenis. Pateikė įrodymus, kad buhalterines paslaugas ieškovui teikusi UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ teikė šias paslaugas iki 2014-04-30, už laikotarpį nuo 2014-04-30 iki 2014-05-06 dokumentai nebuvo perduoti. Tuo buvo paneigtas atsakovo paaiškinimas, kad UAB „Vilniaus buhalterių grupė“ rengė 2014-05-06 balansą bei debitorių sąrašą. Byloje nustatyta, kad ieškovo turto sumažėjimas įvyko per 6 dienas, t.y. nuo 2014-04-30 iki 2014-05-06. Pateikti tai patvirtinančius dokumentus buvo atsakovo pareiga, nes atsakovas nenurodė, kada ir kokius pirminės buhalterinės apskaitos dokumentus už šį laikotarpį jis perdavė ieškovo administratoriui ir kada. Ieškovas pateikė byloje kasos išlaidų orderius už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-04-30, viso 15 kasos išlaidų orderių, tuo įrodydamas, kokios buhalteriniame registre esančios sumos yra pagrįstos jam perduotais dokumentais. Atsakovas paaiškino apie tai, kad registruose galėjo būti padaryta klaida, ieškovui pateikus pirminės buhalterinės apskaitos dokumentus, atsakovas turėjo pareigą nurodyti, kokie iš šių dokumentų buvo neapskaityti ir dėl to daroma nepagrįsta išvada, jog turėjo būti perduotas didesnis pinigų likutis kasoje, t.y. 23227,22 Lt ( 6727,07 Eur), o ne 7 Lt. Atsakovui nepateikus įrodymų, jog išankstiniai mokėjimai klientams sumažėjo dėl įvykdytų sutartinių įsipareigojimų, ar kitokiu pagrindu, darytina išvada, kad atsakovo pareiga buvo įrodyti, jog ieškovas turi reikalavimo teises į tiekėjus UAB „Klaipėdos baldų prekyba“ ir OOO“ Wneshevroservis“ bendrai 57 368,59 Lt arba 16 615,09 Eur sumai, tai patvirtinančių dokumentų neperdavimas ieškovui, nenurodymas, dėl kokios priežasties įrašai apie išankstinus mokėjimus ir kaip turėjo būti pakeisti, tačiau jie pakeisti nebuvo, leidžia daryti išvadą, kad ir šioje dalyje bendrovės turtas yra sumažėjęs dėl to, kad buvęs bendrovės vadovas neišsaugojo reikalavimo teises pagrindžiančių dokumentų ir dėl to ieškovui yra atsiradę nuostoliai.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.