- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-3-343/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- E. B., K. K., J. K.
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, G. K., V. K., J. B., M. D., V. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams E. B., K. K., J. K. dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, G. K., V. K., J. B., M. D., V. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM, ieškovė) patikslintame ieškinyje teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovą E. B. (toliau – ir atsakovas) per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užgrobtą valstybinę žemę, esančią už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ribos (pažymėta 2017 m. birželio 20 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr.(duomenys neskelbtini) situacijos schemoje), pašalinant už žemės sklypo ribos, pietryčių pusėje, valstybinėje žemėje, nuo žemės sklypo ribos koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (3,10 m ilgio) ir nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (58,10 m ilgio) pastatytą medinių konstrukcijų su mūro blokelių įtvirtinimais tvorą; šiaurės ir pietryčių pusėje, valstybinėje žemėje, nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (6,10 m ilgio) pastatytą atraminę sienelę, taip pat šiaurės rytų, valstybinėje žemėje, pastatytą stoginę su sandėliuku bei įvažose pastatytus vartus; 2) jei atsakovas per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės, leisti Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti pažeidimus, visas išlaidas išieškant iš atsakovo.
2. Ieškinyje, patikslintame ieškinyje ir dublike nurodė, kad ieškovė 2017 m. gegužės 12 d. gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos užsakymu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SRP projektas“ rengia techninį projektą „Pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas rekonstruojant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvę ir (duomenys neskelbtini) gatvę nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mieste“. Techninio projekto rengėjai Kauno miesto savivaldybės administraciją informavo, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko tvora ir kiti statiniai pastatyti už sklypo ribų valstybinėje žemėje, ir, kad šiuo metu galimai neteisėtai pastatyta tvora su statiniais trukdo projektuojamam pėsčiųjų ir dviračių takui. Kauno miesto savivaldybės administracija gavusi minėtą informaciją kreipėsi į ieškovę su prašymu atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir nustačius pažeidimus imtis priemonių jiems pašalinti. NŽT Kauno miesto skyriaus specialistai atliko minėto žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir 2017 m. birželio 22 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas, paženklintas 2003 m. pagal atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates vietinėje koordinačių sistemoje ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Už šio žemės sklypo ribos, tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės dalyje stovi medinių konstrukcijų su mūro blokelių įtvirtinimais bei išbetonuota pamatine dalimi, tvora. Įvažose pastatyti tokių pačių konstrukcijų vartai ir varteliai. Taip pat šioje valstybinės žemės dalyje stovi stoginė su sandėliuku, aikštelė išklota akmenų grindiniu. Atraminė siena pastatyta valstybinėje žemėje nesilaikant nustatytų žemės sklypo ribų, taip yra užimta valstybinės žemės dalis – 500 kv. m. ploto. Ieškovė 2017 m. liepos 17 d. atsakovui surašė administracinio nusižengimo protokolą. 2017 m. lapkričio 10 d. raštu ieškovė paprašė atsakovą pašalinti statinius – medinių konstrukcijų su mūro blokelių įtvirtinimais bei išbetonuotą pamatine dalimi tvorą, stoginę, atraminę sienelę priešais stoginę, esančią valstybinės žemės dalyje už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos iki 2018 m. kovo 29 d. Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017 m. spalio 12 d. atsakovui surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. spalio 12 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), kuriuo iš statytojo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 12 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti įrengtą atraminę sieną ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovė 2018 m. kovo 30 d. atliko pakartotinį patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. birželio 22 d. žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai nepašalinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime, triplike nurodė, kad 2017 m. birželio 20 d. NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus specialistai, dalyvaujant jo buvusiai sutuoktinei J. B., atliko jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių 24/1913 dalių (0,0778 ha) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą ir surašė 2017 m. birželio 22 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 12 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad atsakovas už jam nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų, valstybinėje žemėje pastatė naują, neypatingą statinį – atraminę sieną ir tvorą ant jos. Taip pat akte nurodyta, kad už sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, šiaurinėje pusėje, valstybinėje žemėje pastatyta betoninė atraminė siena ant kurios pritvirtinta medinių lentelių tvora. Atsakovo nuomone, iš 2017 m. spalio 12 d. savavališkos statybos akto nėra aišku, kurią konkrečiai jo sklypą juosiančios atraminės sienos ir ant jos esančios medinės tvorelės dalį jis yra įpareigotas nugriauti, kadangi šiame akte nurodytas tik apytikslis reikalaujamos nugriauti atraminės sienos ir ant jos esančios medinės tvorelės ilgis. Tuo tarpu iš ieškovės surašyto 2017 m. birželio 22 d. žemės naudojimo patikrinimo akto priedo – situacijos schemos matoma, kad bendras atraminės sienos ir ant jos esančios medinės tvorelės ilgis sklypo šiaurinėje ir šiaurės rytų pusėje yra tik 71,50 m., o tam tikra jos dalis, priešingai nei nurodyta ieškovės ieškinyje, įeina į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, taip neabejotinai sumažindama jo plotą. Nurodė, kad 2017 m. spalio 12 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2018 m. balandžio 11 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui pateikė prašymą pratęsti 2017 m. spalio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminą. Nurodytas prašymas buvo patenkintas ir terminas pratęstas iki 2018 m. liepos 12 d. Kadangi dalis ieškovės ieškinyje nurodytų statinių patenka į valstybinės žemės sklypą, kuris yra nesuformuotas ir įsiterpęs tarp jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir valstybei priklausančio miško, 2018 m. gegužės 14 d. atsakovas su prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, sujungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuomone, pirmiausia turi būti išspręstas klausimas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo prijungimo prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
4. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime nurodė, jog Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos pranešimas, kuriame nurodyta, kad už sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, valstybinėje žemėje pastatyta tvora ir kiti statiniai. Atlikus patikrinimą atsakovui 2017 m. spalio 12 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, 2017 m. spalio 12 d. - privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo iš atsakovo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 12 d. savo lėšomis išardyti įrengtą atraminę sieną ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovo 2018 m. balandžio 10 d. prašymu, 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. liepos 12 d., tačiau atsakovas privalomojo nurodymo nustatytu terminu neįvykdė, todėl Inspekcija 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu „Dėl 2017-10-12 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini) priverstinio vykdymo“ perdavė antstolio M. P. kontorai privalomąjį nurodymą vykdyti priverstinai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užgrobtą valstybinę žemę, esančią už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ribos (pažymėta 2017 m. birželio 20 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos schemoje), pašalinant už žemės sklypo ribos, pietryčių pusėje, valstybinėje žemėje, nuo žemės sklypo ribos koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (3,10 m ilgio) ir nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (58,10 m ilgio) pastatytą medinių konstrukcijų su mūro blokelių įtvirtinimais tvorą; šiaurės ir pietryčių pusėje, valstybinėje žemėje, nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (6,10 m ilgio) pastatytą atraminę sienelę, taip pat šiaurės rytų, valstybinėje žemėje, pastatytą stoginę su sandėliuku bei įvažose pastatytus vartus; tuo atveju, jei atsakovas per teismo nustatytą terminą neatlaisvintų valstybinės žemės, leido Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti pažeidimus, visas išlaidas išieškant iš atsakovo; priteisė valstybės naudai iš atsakovo 119,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Konstatavo, kad byloje kilo ginčas tarp valstybės institucijos ir privataus asmens dėl nuosavybės teisių gynimo ir valstybei priklausančios žemės dalies atlaisvinimo. Nustatė, kad žemė, esanti šalia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), yra specifinis objektas, ieškovės valdomas patikėjimo teise. Ieškovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, nagrinėjamu atveju turi teisę kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu dėl savavališkai užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo.
7. Nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad prašomi nugriauti statiniai yra valstybinės žemės teritorijoje, atsakovas sužinojo tik atlikus patikrinimą. Atsakovas teismui nurodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, prašydamas įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu jo žemės sklypu, tačiau jokių kitų rašytinių įrodymų apie priimtus sprendimus po prašymo pateikimo teismui nepateikė. Teismas nustatė, kad į bylą taip pat nėra pateikta duomenų, jog atsakovas ar ankstesni žemės sklypo savininkai turėjo nuosavybės teisę į žemės dalį, esančią už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų, todėl sprendė, kad atsakovas neturi teisės statyti statinių šioje žemės dalyje (neturi statytojo teisių).
8. Nurodė, kad statant statinius kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype, nagrinėjamu atveju valstybinėje žemėje, turi būti gautas rašytinis savininko ar patikėtinio sutikimas. Pareiga gauti rašytinį savininko ar patikėtinio sutikimą yra įtvirtinta tiek civiliniame kodekse, tiek ir kituose įstatymuose.
9. Sprendė, kad ginčo statiniai yra valstybinėje žemėje, ką teismo posėdžio metu pripažino ir pats atsakovas, tuo pažeidžiant valstybės, kaip turto savininkės, teises. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą pripažino, kad statiniai yra griautini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir nustatyti atsakovui dviejų metų terminą ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų statinių įteisinimui, parengiant būtiną projektinę dokumentaciją (žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą) ir ją suderinant, kadangi tokių statinių statyba, ieškinyje nurodytoje vietoje, yra galima ir neprieštarauja imperatyviems teisės aktams. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pasirinko netinkamą, akivaizdžiai neproporcingą valstybinės žemės patikėtinio teisių gynimo būdą, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Atsakovas teigia, kad jis 2019 m. vasario 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą prie jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prijungiant maždaug 398 m² įsiterpusią valstybinės žemės juostą. Nurodyto prašymo pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. vasario 27 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, kuriuo nusprendė organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
10.2. Ieškovė 2019 m. kovo 4 d. projekto organizatorei Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui išdavė reikalavimus dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kuriuose nurodyta, kad formuojamas ir pertvarkomas žemės sklypas yra adresu (duomenys neskelbtini), ir, kad projekto tikslai yra įsiterpusio valstybinės žemės ploto (apie 0,0236 ha) prijungimas prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Analogiškus reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui 2019 m. kovo 18 d. išdavė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius. Akivaizdu, kad jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo žinoma, jog Kauno miesto savivaldybės administracija yra pradėjusi rengti atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto darbus, tikslu prie jo prijungti įsiterpusią valstybinės žemės juostą, kurioje yra ieškovės išvardinti statiniai, ir kuriuos atsakovas yra įpareigotas nugriauti. Dėl to, šios civilinės bylos nagrinėjimas turėjo būti sustabdytas arba, atmetus ieškovės ieškinį, nustatytas terminas statinių įteisinimui.
10.3. Teismo atsisakymas priimti atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus ne tik, kad neatitinka CPK 177 straipsnio 1 dalies reikalavimų, bet ir turėjo tiesioginės reikšmės skundžiamo sprendimo neteisėtumui. Šie įrodymai teikiami apeliacinės instancijos teismui CPK 314 straipsnio pagrindu.
10.4. Teismas, spręsdamas ginčą dėl statinių teisėtumo, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turėjo nustatyti juridiškai svarbius faktus – kada vyko statinio statyba ir kada ji buvo baigta. Nagrinėjamu atveju teismas šių klausimų nenagrinėjo. Pažymi, kad ieškovė neginčija aplinkybės, jog prašomi nugriauti statiniai buvo pastatyti 2004 metais, kas reiškia, kad jų statybos teisėtumas turėjo būti vertinamas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.
10.5. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė teismui pateiktame ieškinyje, kaip teisinį ieškinio pagrindą nurodė CK 4.98 straipsnį, nesudaro pagrindo išvadai, kad, nagrinėjant šį ginčą, neturi būti taikomas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kaip specialus įstatymas, nustatantis neteisėtai pastatytų statinių pašalinimo arba jų įteisinimo tvarką. Skundžiamame sprendime teismas išvis nenurodo jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu jis atsisakė taikyti minėto įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktą ir nustatyti atsakovui terminą statinių įteisinimui.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti bei neprijungti prie bylos atsakovo prašomų papildomų įrodymų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovė veikdama savo kompetencijos ribose nustatė ir tinkamai užfiksavo, kad atsakovas yra neteisėtai užėmęs apie 500 kv. m valstybinės žemės ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą bei trukdo valstybinės žemės patikėtiniui netrukdomai disponuoti turtu ir jį valdyti. Atsižvelgiant į tai, nei sprendimo vykdymo atidėjimas, nei siekis įsigyti tik dalį užgrobtos valstybinės žemės, negali nulemti sprendimo vykdymo vilkinimo ir pateisinti tolimesnio neteisėto naudojimosi užgrobta žeme.
11.2. Atsakovas yra pradėjęs žemės sklypo formavimo procedūras dėl įsiterpusio sklypo, esančio tarp (duomenys neskelbtini) ir važiuojamosios dalies (gatvės), tačiau ginčo savavališkai pastatyti statiniai patenka už formuojamo įsiterpusio sklypo ribų. Iš atsakovo parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto matyti, kad planuojamas prijungti laisvos įsiterpusios valstybinės žemės plotas sudaro 0,0246 kv. m, kai tuo tarpu neteisėtai užvaldytos žemės dalis sudaro apie 500 kv. m.
11.3. Atsakovo apeliacinės instancijos teismui teikiami dokumentai, ieškovės nuomone, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl prašymo į civilinę bylą atsakove įtraukti J. B.
13. Teisme 2021 m gruodžio 13 d. gautas atsakovo E. B. prašymas į civilinę bylą Nr. e2A-3-343/2021 atsakove įtraukti J. B., prie bylos prijungti pateiktus rašytinius paaiškinimus. Nurodo, kad santuokos metu E. B. su J. B. įgijo nekilnojamąjį turtą (garažus, ūkio pastatą, kiemo rūsį, žemės sklypų dalis, butą), esančius (duomenys neskelbtini), ir čia gyveno nuo 1982 metų. Teigia, kad nuo 2016 m. liepos 2 d. atsakovas E. B., adresu (duomenys neskelbtini), nebegyveno, o šiuo adresu nuo turto įgijimo iki 2019 m. gegužės 8 d. gyveno jo buvusi sutuoktinė. Dėl šios priežasties ieškovės vykdytame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinime atsakovas nedalyvavo, su patikrinimo aktu supažindintas nebuvo, neturėjo galimybės ieškovei pateikti paaiškinimų. Minėtame patikrinime dalyvavo J. B.. Pažymi, kad statiniai ir inžineriniai įrenginiai, kuriuos ieškovė ieškiniu prašo atsakovo E. B. pašalinti, yra kartu pastatyti ir įrengti tuometinės bendraturtės J. B., jai dar esant santuokoje su atsakovu už bendras sutuoktinių lėšas. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šalies tinkamumo civiliniame procese klausimo ir tai nulėmė skundžiamo sprendimo priėmimą, kai byloje neturintis pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) E. B. atsakė kartu ir už kitą statytoją, kuris taip pat turi pareigą atsakyti prieš ieškovę. Tai lėmė atsakovui didesnės naštos perkėlimą nei jam priklausytų.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo teiktus rašytinius paaiškinimus, atmeta jo prašymą į civilinės bylos nagrinėjimą atsakove įtraukti J. B., kadangi tokį prašymą atsakovas galėjo reikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovas apskritai nekėlė klausimo dėl netinkamo atsakovo, t. y., kad šioje byloje atsakove turėtų būti įtraukta jo buvusi sutuoktinė, taip pat, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šalies tinkamumo civiliniame procese klausimo ir tai nulėmė skundžiamo sprendimo priėmimą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tokį prašymą jis pateikė tik apeliacinės instancijos teisme atnaujinus bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad J. B. yra įtraukta į šios bylos nagrinėjimą, jos procesinis statusas – trečiasis asmuo.
Dėl ginčo esmės
15. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo atlaisvinti valstybinę žemę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).
19. Nustatyta, kad atsakovas E. B. buvo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (2019 m. rugsėjo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu visas E. B. nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas atsakovams J. K. ir K. K.). 2017 m. birželio 22 d. buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojamas pažeidžiant žemės sklypo ribas. Už minėto žemės sklypo ribos, tarp posūkio taškų (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės dalyje stovi medinių konstrukcijų su mūro blokelių įtvirtinimas bei išbetonuota pamatine dalimi, tvora. Įvažose pastatyti tokių pačių konstrukcijų vartai ir varteliai. Taip pat šioje valstybinės žemės dalyje stovi stoginė su sandėliuku, aikštelė išklota akmenų grindiniu. Atraminė siena pastatyta valstybinėje žemėje nesilaikant nustatytų žemės sklypo ribų. 2017 m. spalio 12 d. atsakovui surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. spalio 12 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), kuriuo iš statytojo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 12 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti įrengtą atraminę sieną ir sutvarkyti statybvietę. 2017 m. lapkričio 10 d. ieškovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo pareikalavo pašalinti statinius – medinių konstrukcijų su mūro blokelių įtvirtinimais bei išbetonuotą pamatine dalimi tvorą, stoginę, atraminę sienelę priešais stoginę, esančią valstybinės žemės dalyje už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos iki 2018 m. kovo 29 d. Ieškovė 2018 m. kovo 30 d. atliko pakartotinį patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. birželio 22 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai nepašalinti.
20. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą E. B. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užgrobtą valstybinę žemę, esančią už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ribos (pažymėta 2017 m. birželio 20 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos schemoje), pašalinant už žemės sklypo ribos, pietryčių pusėje, valstybinėje žemėje, nuo žemės sklypo ribos koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (3,10 m ilgio) ir nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (58,10 m ilgio) pastatytą medinių konstrukcijų su mūro blokelių įtvirtinimais tvorą; šiaurės ir pietryčių pusėje, valstybinėje žemėje, nuo koordinatės (duomenys neskelbtini) iki koordinatės (duomenys neskelbtini) (6,10 m ilgio) pastatytą atraminę sienelę, taip pat šiaurės rytų, valstybinėje žemėje, pastatytą stoginę su sandėliuku bei įvažose pastatytus vartus; jei atsakovas per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės, leisti Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti pažeidimus, visas išlaidas išieškant iš atsakovo.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, konstatavęs, kad ginčo statiniai yra valstybinėje žemėje, tuo pažeidžiant valstybės, kaip turto savininkės, teises. Apeliantas E. B. (buvęs turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas) apeliaciniame skunde neginčija fakto, kad ieškovės nurodyti jo pastatyti statiniai išeina už jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo ribų ir įsiterpia į nesuformuoto valstybinės žemės sklypo juostą, esančią tarp minėto žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini), tačiau, jo teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčus, pirmiausia privalėjo apsvarstyti ar egzistuoja kokia nors teisinė galimybė spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą negriaunant tokių statinių ir tik nustatęs, kad tokių galimybių nėra, spręsti klausimą ar tokių statinių nugriovimas bus proporcinga priemonė siekiamam tikslui, ir tai įvertinęs priimti sprendimą. Apeliaciniame skunde E. B. nurodė, kad 2019 m. vasario 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą prie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), prijungiant maždaug 398 m² įsiterpusią valstybinės žemės juostą. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nurodytą aplinkybę, buvo sustabdžiusi šios bylos nagrinėjimą iki bus užbaigta arba nutraukta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra. Į bylą pateiktame Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2021 m. rugpjūčio 18 d. rašte nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas nederinamas, nes įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (jame įrengta tvora) ribojasi su parengto (duomenys neskelbtini) dviračių tako projekto riba. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymas patvirtina, kad įsiterpusi valstybinės žemės juosta, kurią prašė buvęs savininkas (atsakovas E. B.) prijungti prie anksčiau jo nuosavybės teise priklausiusio sklypo, neprijungta, todėl atsakovo pastatyti statiniai išeina už jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo ribų ir įsiterpia į nesuformuoto valstybinės žemės sklypo juostą. Įvertinus nustatytų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, įpareigodamas atsakovą E. B. savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užgrobtą valstybinę žemę, esančią už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ribos.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ginčo statiniai yra valstybinėje žemėje, tuo pažeidžiant valstybės, kaip turto savininkės, teises, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
24. Šalys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė.
25. Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 49,76 Eur sumą. Ši suma priteistina iš atsakovo E. B. (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą.
Priteisti valstybei iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 49,76 Eur (keturiasdešimt devynių eurų ir 76 ct) bylinėjimosi išlaidas, minėtą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus nedelsiant mokėjimo kvitą pateikti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.