- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-21
- Bylos Nr.
- 2A-208-450/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-21064-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- S. V.
- Ieškovas
- L. V.
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Zitos Smirnovienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 20944,07 Lt materialinei žalai kompensuoti, 5 procentų metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2010-11-08, apie 11 val. nuvažiavo į savo sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pasisamdė traktorių tam, kad pravalyti kelią. Apie 11.30 val. stovint prie didelio akmens, pajuto stiprų smūgį į nugarą, nugriuvo ant akmens ir susimušė galvą, veidą ir petį. Kai atsistojo, pamatė vyriškį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) name, suprato, kad tai jis trenkė į nugarą. Atsakovas S. V. apklausos metu prisipažino sudavęs. Valstybinės teismo medicinos ekspertizės Vilniaus skyrius pateikė išvadą, kad jam buvo sumuštas veidas iš dešinės, kliba 3-ias dantis ir kt. Už medicininę apžiūrą sumokėjo 23,50 Lt. Po sumušimo negalėjo be skausmo pajudinti rankos, todėl nuvyko į Centro polikliniką, kur gydytoja paskyrė gydymą, išrašė nedarbingumo pažymėjimą nuo 2010-11-11 iki 2010-11-15. Medikamentams išleido 125,57 Lt. Dėl klibančio 3-io viršutinio metalo keramikos danties iš dešinės nuvyko į odontologijos centrą UAB „Denticija“. Po panoraminės rentgeno nuotraukos padarymo, kuri kainavo 60 Lt, buvo sudarytas gydymo planas. Dantis, kurį išmušė S. V., laikė kitus viršutinio žandikaulio dantis, po įvykio neįmanoma pritvirtinti dantų protezo. Pagal gydymo planą, išlaidos chirurginei gydymo daliai sudaro 10435 Lt, protezavimo 10300 Lt. Ieškovas nurodo, kad turi mažas pajamas, negali apmokėti gydymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo S. V. 2709,07 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-12-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,27 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2010-11-08 atsakovas prieš ieškovą pavartojo fizinę prievartą, dėl ko ieškovas nukrito ant akmens. Fizinės prievartos prieš ieškovą panaudojimo fakto atsakovas neneigia, tačiau teigia, kad ieškovas tik atsirėmė rankomis į akmenį, ir ant jo nenukrito. Teismas nurodė, kad Atsakovo nurodomą įvykio versiją paneigia nuoseklūs ieškovo ir liudytojo A. V. paaiškinimai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-11-09 specialisto išvada Nr. G4276/10 (01), kurioje nurodoma, kad L. V. padarytas sumušimas su nubrozdinimu veido dešinėje, poodinė kraujosruva dešiniajame žaste, paveikus kietais bukais daiktais, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku, t. y. 2010-11-08, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialistas nustatė veido sumušimą, o tai objektyviai paneigia atsakovo paaiškinimus, kad ieškovas tik atsirėmė rankomis į akmenį ir patvirtina ieškovo paaiškinimus, kad dėl pavartotos fizinės prievartos jis nugriuvo ant akmens. Atsakovo veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta ieškovo sveikata, todėl konstatavo, kad tokie veiksmai yra neteisėti ir kyla atsakovo civilinė atsakomybė už šiais veiksmais padarytą žalą ieškovui. Atsakovo argumentai, kad žala ieškovui padaryta dėl būtinosios ginties nepagrįsti, nes atsakovas, gindamas sodų bendrijoje esančią tvarką nuo jos pažeidimo (akmens, ribojančio eismą, pašalinimo), akivaizdžiai panaudojo neadekvačias ir neproporcingas gynybos priemones, pasikėsino į svarbesnę vertybę – žmogaus sveikatą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovas turi atlyginti ieškovui padarytą dėl sveikatos sutrikdymo turtinę žalą – sumokėtus 23,50 Lt už specialisto išvadą, 125,57 Lt išlaidas medikamentams. Atmetė ieškovo reikalavimą dėl 47,62 Lt negauto darbo užmokesčio priteisimo, nes ieškovo pateikta pažyma nepatvirtina, kokio dydžio ligos pašalpa ieškovui išmokėta ir ar ji faktiškai nekompensavo darbo užmokesčio. Ieškovas taip pat reikalavo priteisti iš atsakovo 20735 Lt būsimų išlaidų dantų gydymui atlyginimo. Ieškovas, apklausiamas policijoje, nurodė, kad jam buvo sumuštas veidas, dantys. 2010-11-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistės išvadoje, apžiūrint ieškovą, nustatyta, kad kliba 3-ias viršutinis metalo keramikos dantis iš dešinės. Darė išvadą, kad pasekmė – danties klibėjimas – kilo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. ieškovo atžvilgiu pavartotos fizinės prievartos, kurios pasekoje ieškovas nukrito veidu ant akmens. Todėl atsakovas privalo atlyginti šio danties gydymo išlaidas. Ieškovas reikalavo priteisti UAB „Denticija“ 2010-11-23 rašte nurodytas būsimas išlaidas, kurios susiję su visų ieškovo odontologinių susirgimų gydymu, o ne tik su įvykio metu padaryto pakenkimo vienam dančiui gydymu. Pagal gydymo planą būtų protezuojami dantys, kuriems joks poveikis įvykio metu nebuvo ir negalėjo būti daromas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovo bendra dantų būklė nėra gera, o įgyvendinus gydymo planą, ji ženkliai pagerėtų, taigi ieškovo prašomos žalos priteisimas ne tik atstatytų ieškovą į padėtį, buvusią prieš įvykį, bet ir į žymiai geresnę padėtį, t. y. ieškovas nepagrįstai praturėtų. Todėl teismas darė išvadą, kad prašomos priteisti gydymo išlaidos (visa apimtimi) nėra susijusios priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmais. Nurodė, kad įvykio metu buvo padarytas neigiamas poveikis ieškovo sveikatai, nes 3-ias viršutinis metalo keramikos dantis iš dešinės ėmė klibėti. Iš 2011-09-14 išrašo iš medicininių dokumentų, ieškovo paaiškinimų matyti, kad šiuo metu dantis yra iškritęs. Todėl vertino, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų padaryta žala yra susijusi su šio danties gydymu, t. y. vieno implanto implantavimu. Iš UAB „Denticija“ duomenų matyti, kad vieno implanto implantavimas kainuoja 2500 Lt. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokia kaina neatitinka vidutinių rinkos kainų. Iš atsakovo priteisė 2500 Lt būsimų danties gydymo išlaidų. Taip pat iš atsakovo priteisė 60 Lt išlaidos panoraminės rentgeno nuotraukos darymui. Taip pat priteisė 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. V. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovas neteisėtai ir savavališkai siekė nuridenti ant kelio esantį akmenį. Šiuo akmeniu kelias buvo užtvertas sodininkų bendrijos sprendimu. Siekdamas sutrukdyti šį neteisėtą veiksmą, atsakovas buvo priverstas imtis priemonių, įmanomų toje situacijoje. Nurodė, kad jo veiksmai - siekis apginti visuomenės, šiuo atveju sodininkų bendrijos narių interesus, tuo pačiu užkirsti kelią galimai žalai atsirasti.
2. Teismo sprendime rėmėsi atsakovo parodymais, kuriuose jis neneigė stumtelėjęs ieškovą, trukdantį prieiti prie traktoriaus, tačiau teismas atmetė teiginius, kad ieškovas ne nukrito ant akmens, o tik atsirėmė į jį rankomis. Nurodė, kad teismas suteikė įrodomąją galią vieniems įrodymams ir be pagrindo neatsižvelgė į kitus. Liudytojas A. V. parodė, kad jis buvo už 15-20 metrų iki įvykio vietos, atsižvelgiant į keliuko plotį, pastarasis negalėjo matyti kas įvyko už traktoriaus. Teismo specialisto išvadoje neužfiksuota jokių sumušimo žymių dėl spyrio, kurį patvirtino liudytojas. Atsakovo žmona patvirtino, kad įvykio vietoje A. V. nebuvo, jis pasirodė vėliau, po įvykio.
3. Teismo medicinos specialistas nustatė sumušimą L. V. veido dešinėje. Tačiau ieškovas buvo apžiūrėtas praėjus daugiau kaip parai po įvykio. Tikėtina, kad per tą laiką ieškovas galėjo susižaloti kitoje vietoje, tačiau tą faktą panaudojo prieš atsakovą. Nurodė, kad Išvadoje nekalbama apie klibantį dantį. L. V. serga parodontoze, todėl vėlesnis danties iškritimas natūrali tokios ligos pasekmė. Nurodė, kad nebuvo pagrindo sieti veido sumušimo su danties iškritimu ir vėlesniu jo gydymu- implanto implantavimu. Nurodė, kad atsakovo veiksmuose nėra pagrindo taikyti jam civilinę atsakomybę. Nurodė, kad jis dėl būtinosios ginties visuomenės interesais turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 str. 1 ir 7 d. pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad visi veiksmai, susiję su visuomenės interesu turi būti atliekami tam kompetentingų organizacijų. Abejoja ar atsakovo veiksmus galima sieti su viešu interesu. Nurodė, kad teismas tinkamai ir teisėtai tyrė, vertino įrodymus analizuojant atsakovo veiksmų neteisėtumą. Specialisto išvadoje nurodomas danties klibėjimas bei kiti sužalojimai padaryti ieškovui. Liudytojas A. V. davė parodymus nieko neverčiamas, prisiekęs teisme ir jo parodymų teisingumu abejoti nėra pagrindo. Nurodė, kad aplinkybė dėl ieškovo medicininės apžiūros kitą dieną po įvykio paaiškinama tuo, kad ieškovas buvo sumuštas 2010-11-8, apie 11.30 val., po įvykio visi dalyviai buvo pristatyti į policiją. Paaiškinimų surašymas užtruko iki 16 val. Ieškovui atvažiavus atlikti medicininę apžiūrą, specialisto darbo laikas pasibaigė, todėl pakartotinai ieškovas nuvyko į apžiūrą 2010-11-9 ryte. Jokių įrodymų, kad ieškovas būtų susižalojęs kitur, atsakovas nepateikia. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas serga parodontoze. Pažymėjo, kad atsakovo veiksmai negali būti traktuojami kaip būtinoji gintis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010-11-08 apie 11.30 val. ieškovas L. V. nuvažiavo į sodo sklypą, esantį sodų bendrijoje „Pragiedruliai“, (duomenys neskelbtini), kur statosi namą, kad pašalintų akmenį nuo bendro naudojimo keliuko, kuris trukdo privažiuoti ieškovui prie namo. Tam tikslui jis pasamdė traktorių. Jam esant vietoje, bei stovint prie akmens, iš (duomenys neskelbtini) namo išbėgęs kaimynas, atsakovas S. V., sudavė vieną smūgį, dėl ko ieškovas pargriuvo. Buvo iškviesta policija. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, bendro naudojimo keliukas iš tiesų yra s/b „Pragiedruliai“ priklausanti Mileišiškių sodų 1-oji gatvė. Vilniaus sodininkų bendrijos „Pragiedruliai“ 2010-06-02 Valdybos posėdžio protokolas Nr. 17 patvirtina, kad apsaugant šimtametę pušį nuo galimų žalojimų, nutarta uždaryti sodų sklypų Nr. 222 ir Nr. 301 ribose autotransporto važiavimą, paliekant praėjimą pėstiesiems. Pavesta organizuoti pravažiavimo uždarymą, įrengiant atitinkamus ženklus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo dėl Mileišiškių sodų 1-oji gatvėje esančio akmens, kuris užtveria gatvę, ne vieną kartą buvo kilę konfliktai. Vilniaus apskrities vyriausias policijos komisariato kelių policijos valdybos rašte patvirtinama, kad tokia užtvėrimo priemonė yra veiksminga, bei pasiūlyta pušį aptverti apsauginiais stulpeliais bei gatvė turi būti paženklinta vertikaliuoju ženklinimu. Esant sodininkų bendrijos nutarimui uždaryti pravažiavimą gatve atitinkamoje vietoje, bei pravažiavimą užtvėrus akmeniu, tokiu būdu padarius automobilių pravažiavimą neįmanomu, tam pritarius Kelių policijos valdybai, atsakovas, kai vienas iš sodų bendrijos narių, turėjo teisę ir pareigą ginant viešą interesą, jo supratimu saugoti sodų bendrijoje nustatytą tvarką nuo galimų pažeidimų, tačiau bet kokiu atveju, atsakovui supratus būtinumą ginti sodininkų bendrijos interesus, jo pasirinktos gynimo priemonės nebuvo adekvačios ir proporcingos, nes atsakovas pasikėsino į asmens sveikatą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo veiksmus, kuriuos jis iš esmės pripažįsta [atsiliepime į pareikštą ieškinį [b.l. 41 nurodo, kad jis „stumtelėjo tai padaryti trukdantį L. V., kuris nukrito ant akmens“...], negalima laikyti būtinąja gintimi.
Teisėjų kolegija atmeta atsakovo skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas (atsakovas) nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.
Pirmos instancijos teismas teisingai, remiantis rašytiniai įrodymais, padarė išvadą, kad 2010-11-08 atsakovas prieš ieškovą pavartojo fizinę prievartą, dėl ko ieškovas nukrito ant akmens ir jam buvo padarytas sumušimas su nubrozdinimu veido dešinėje, poodinė kraujosruva dešiniajame žaste, paveikus kietais bukais daiktais, galimai nurodytu laiku, sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikimas. Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovas buvo apžiūrėtas praėjus daugiau kaip parai po įvykio ir tikėtina, kad per tą laiką ieškovas galėjo susižaloti kitoje vietoje, kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Kaip teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovas dėl objektyvių priežasčių buvo apžiūrėtas medicinos specialisto kitą dieną po įvykio. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą teisingai padarė išvadą dėl to, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui danties gydymo išlaidas. 2010-11-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas išvadoje nurodė, kad kliba trečias viršutinis metalo keramikos dantis iš dešinės, ieškovas apie tokį sveikatos surikdymą nurodė pirminiame pareiškime policijoje, todėl teismas teisingai padarė išvadą, kad danties klibėjimas kilo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų- ieškovo atžvilgiu pavartoto smurto.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisakys, kadangi jie neturi reikšmės vertinant priimto sprendimo teisėtumą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo [LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą plikti nepakeistą.