- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-08
- Bylos Nr.
- eI2-19724-423/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05504-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. I.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Laimai Zajankauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 25S208931 (toliau – ir Ginčo Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl duomenų iš nacionalinio sąrašo išbraukimo bei iš Šengeno informacinės sistemos (SIS) įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (toliau – ir SIS perspėjimas) atšaukimo išspręsti iš naujo.
Pareiškėjas skunde nurodė, teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 26 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą atšaukti SIS perspėjimą (toliau – ir Prašymas). Atsakovas Ginčo Sprendimu Prašymo netenkino. Ginčo Sprendimas yra per griežtas, neproporcingas, prieštaraujantis galiojantiems teisės aktams bei viešajai tvarkai, nepagrįstas, nes jame nenurodytas tikslus pagrindas, nėra motyvų, kodėl SIS perspėjimo įvedimas yra svarbus. Paaiškino, kad atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise, siekdamas neįleisti pareiškėjo į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį. Jokio pažeidimo jis nėra padaręs, nuo pareigūnų nesislėpė. Prieš vykdamas į Lietuvą, jis tikėjo, kad vyksta į teisinę valstybe, kurioje yra aiškus ir tinkamas imigrantams teisinis reglamentavimas, laikomasi teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų, yra garantuojama teisėtų lūkesčių apsauga, laikomasi užsieniečių atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų, kad užsieniečiai įgytas teises išlaikys nustatytą laiką bei galės jas realiai įgyvendinti pagal galiojančius teisės aktus. Teigė, kad pats draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes jame jokie, t. y. netgi bendriausi ir abstrakčiausi, faktai, pagrindžiantys išvadą, kodėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nėra nurodyti, todėl toks sprendimas negalėjo būti priimtas. Prašė teismo įpareigoti atsakovą paaiškinti jo atžvilgiu priimtą sprendimą įtraukti SIS perspėjimą, atsižvelgti į teismų praktiką, kurioje atsakovo sprendimai panašaus pobūdžio bylose pripažinti neteisėtais, neatitinkančiais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), reikalavimų. Atsakovui neatšaukus SIS perspėjimo jis negali Ispanijoje įsidarbinti ir gauti leidimą gyventi, Ginčo Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl naikintinas. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. 24S204318, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo panaikinimo), 2024 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 24S238869 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 mėnesius) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (toliau – ir Sprendimas įtraukti SIS perspėjimą). Pareiškėjas apie Sprendimą dėl leidimo panaikinimo ir Sprendimą įtraukti SIS perspėjimą buvo informuotas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS), tačiau šių sprendimų neskundė. Nagrinėjant Prašymą dėl SIS perspėjimo atšaukimo ir visus su juo susijusius duomenis, naujų aplinkybių, kurios leistų SIS perspėjimą atšaukti, nenustatyta, todėl Ginčo Sprendimu Prašymas nebuvo tenkintas. Prieš priimant Ginčo Sprendimą buvo nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas gyventi) buvo išduotas ketinimo įsidarbinti Lietuvoje, uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), pagrindu. Gavęs Leidimą gyventi pareiškėjas atvyko į Lietuvą, bet darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) nesudarė, apie pasikeitusią situaciją Migracijos departamento neinformavo, nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo, išvyko į Ispaniją ir siekė gauti leidimą laikinai gyventi Ispanijoje. Akivaizdu, kad darbas Lietuvos Respublikoje nebuvo pareiškėjo tikslas. Pareiškėjas nepateikė kitos valstybės išduotos vizos ar kitos valstybės išduoto leidimo laikinai gyventi, negrąžino jam išduoto ir panaikinto Leidimo gyventi, todėl Migracijos departamentas darė išvadą, kad į Ispaniją pareiškėjas nuvyko neteisėtai naudodamasis Leidimu gyventi, kuris išduotas darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Tai rodo asmens piktnaudžiavimą migracijos procedūromis, bandant apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinės teisės normas dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją bei buvimo joje. SIS perspėjimo tikslas užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, todėl nustačius, kad pareiškėjas pažeidė migracijos procedūras ir jomis piktnaudžiavo, buvo įvedant SIS perspėjimas. Ginčo Sprendimas buvo priimtas įvertinus Sprendimo įtraukti SIS perspėjimą pagrindą bei aplinkybes, bei tai, kad naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti SIS perspėjimą nebuvo nustatyta. Paaiškino, kad kita valstybė narė nėra saistoma būtinybe atsižvelgti į SIS perspėjimą. Priešingai, nustačius, kad asmeniui išduotas leidimas gyventi kitoje valstybėje narėje, Migracijos departamentui būtų pagrindas SIS perspėjimą panaikinti. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Migracijos departamentu būtų išdavusi jam leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, o tai lemia išvadą, kad pareiškėjas Ispanijoje gyvena nelegaliai, Šengeno erdvėje yra neteisėtai, ignoruoja Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius asmenų judėjimą per sienas. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje, o tam būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes. Teigė, kad Ginčo Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą reglamentavimą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 25S208931 (Ginčo Sprendimas), kuriuo atsisakyta atšaukti pareiškėjo atžvilgiu įvestą SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nenustačius, kad išnyko pagrindas SIS perspėjimą taikyti.
Pareiškėjas su Ginčo Sprendimu nesutinka iš esmės dėl to, kad jis per griežtas, neproporcingas, prieštaraujantis galiojantiems teisės aktams ir viešajai tvarkai, nepagrįstas, nemotyvuotas SIS perspėjimo įvedimo būtinybe, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pareiškėjo nuomone pats Sprendimas dėl draudimo atvykti negalėjo būti priimtas, nes jame nėra jokių faktų apie jo keliamą grėsmę valstybės saugumui.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, taip pat sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką. Ginčo teisiniams santykiams taikytini ir kiti teisės aktai, tarp jų: 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152 (toliau – ir SIS Reglamentas); Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis.
Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. 24S204318 panaikino jam išduotą leidimą laikinai gyventi (Sprendimas dėl leidimo panaikinimo), galiojantį iki 2026 m. vasario 20 d., nustatęs: kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti Leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (gautas 2024 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad pareiškėjas neįdarbintas, nes pasišalino iš mokymo centro, nustatyta, kad jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse jis nedirba); kad jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; kad darbo sutartis su juo nesudaryta. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo nėra panaikintas ir nėra šios administracinės bylos ginčo dalyku.
Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo Leidimas gyventi buvo panaikintas, Migracijos departamentas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 24S238869 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi į kitų ES valstybių narių ir ES nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (Sprendimas įtraukti SIS perspėjimą). Sprendimas įtraukti SIS perspėjimą nėra panaikintas ir nėra šios administracinės bylos ginčo dalyku.
Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 26 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2508-DA-0068 (Prašymas) dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką panaikinimo, taip pat SIS perspėjimo atšaukimo, nurodydamas, kad jis iš (duomenys neskelbtini) buvo atleistas dar nepradėjęs dirbti dėl neišlaikyto vairavimo egzamino, nors labai stengėsi, kad šiuo metu jis legaliai gyvena Ispanijoje ir siekia gauti leidimą laikinai gyventi, tačiau negali to padaryti dėl įvesto SIS perspėjimo, kad neketino pažeisti jokių taisyklių ar nuostatų, patikino, kad ateityje griežtai laikysis visų taisyklių ir gairių, kad Migracijos departamento Sprendimas įtraukti SIS perspėjimą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis iš SIS sistemos turi būti išbrauktas.
Migracijos departamento procedūras išbraukiant duomenis apie užsienietį iš sąrašo ir (arba) atšaukiant įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS Reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS Reglamento 24 arba 25 straipsnį, nustato Taisyklių 30-33 punktai. Tokių procedūrų pradžiai Migracijos departamente turi būti gautas Taisyklių 28 nurodytos formos ir turinio, motyvuotas užsieniečio prašymas.
Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad šiuo metu legaliai gyvena Ispanijoje.
SIS Reglamento 29 straipsnyje nurodoma, kad kai valstybė narė įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią ilgalaikę vizą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje. Perspėjimą pateikusi valstybė narė apie perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi informuoja išduodančiąją valstybę narę (a punktas); informacija, kuria pasikeista pagal a punktą, turi apimti pakankamą informaciją apie perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pateikimo priežastis (b punktas); išduodančioji valstybė narė, remdamasi perspėjimą pateikusios valstybės narės pateikta informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą (c punktas); išduodančioji valstybė narė, priimdama savo sprendimą, atsižvelgia į perspėjimą pateikusios valstybės narės sprendimo priėmimo priežastis ir, laikydamasi nacionalinės teisės, atsižvelgia į visas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimas valstybių narių teritorijoje (d punktas); per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl konsultacijos gavimo išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei apie savo sprendimą arba, jei per tą laikotarpį išduodančiai valstybei narei sprendimo priimti neįmanoma, pateikia pagrįstą prašymą išimtiniu atveju pratęsti atsakymo pateikimo laikotarpį ne daugiau kaip dar 12 kalendorinių dienų (e punktas); jei išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat ištrina perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (f punktas).
Įgyvendinant SIS Reglamento nuostatas priimtuose nacionalinės teisės aktuose įtvirtinta, kad Migracijos departamentas atšaukti (ištrinti) užsieniečiui SIS perspėjimą gali tada: kai kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą (Taisyklių 32.1 p.); kai duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo (Taisyklių 32.2 p.); kai užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba Taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (Taisyklių 32.3 p.). Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi ar nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią nacionalinę vizą, įspėjimas dėl neįsileidimo ar perspėjimas dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi ištrinamas iš Šengeno informacinės sistemos (Įstatymo 26 str. 7 d.).
Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad SIS perspėjimą įvedusi valstybė konsultuojasi pasikeisdamos informacija su kita valstybe nare, kurios išduotą galiojantį leidimą gyventi trečiosios šalies pilietis turi. Valstybė narė, remdamasi SIS perspėjimą įvedusios valstybės narės pateikta informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ir praneša SIS perspėjimą įvedusiai valstybei apie savo sprendimą. Jei paaiškėja, kad valstybė įvedė SIS perspėjimą dėl, užsieniečio turinčio, susijusios valstybės narės leidimą gyventi, ir toks leidimas paliekamas galioti, SIS perspėjimą įvedusi valstybė SIS perspėjimą privalo ištrinti.
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo Prašymą ir atsižvelgdamas į jame nurodytą aplinkybę apie jo legalų gyvenimą Ispanijoje, kreipėsi dėl konsultacijos į Ispanijos kompetentingą instituciją ir gavo 2025 m. rugsėjo 23 d. atsakymą, kad pareiškėjas A. I. prašė tarptautinės apsaugos, tačiau 2025 m. gegužės 21 d. buvo atsisakyta tokią apsaugą suteikti, o šiuo metu leidimo gyventi Ispanijoje jis neturi. Taigi, pareiškėjas priimant Ginčo Sprendimą neatitiko SIS Reglamento 29 straipsnio f) punkto kriterijaus ir nacionaliniuose teisės aktuose (Įstatymo 26 str. 7 d., Taisyklių 32.1 p.) įtvirtinto reglamentavimo dėl SIS perspėjimo atšaukimo (ištrynimo). Pareiškėjo argumentai, kad jis šiuo metu legaliai gyvena Ispanijoje, nustačius, kad leidimo gyventi Ispanijoje jis neturi, atmestini kaip nepagrįsti.
Prašymo nagrinėjimo Migracijos departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjo pase nėra Šengeno erdvės valstybių sienos kirtimo spaudų, kad pareiškėjas panaikinto Leidimo nėra grąžinęs, todėl darė išvadą, kad Leidimu gyventi jis toliau naudojasi. Šių aplinkybių pareiškėjas byloje neginčijo, jokių naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti SIS perspėjimą nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė.
Pastebėtina, kad SIS perspėjimo įvedimo būtinybės pagrindas ir argumentai yra nurodyti Migracijos departamento Sprendime įtraukti SIS perspėjimą, kuris, kaip ir Sprendimas dėl leidimo panaikinimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl detaliau neanalizuotini, dėl jų plačiau nepasisakoma. Dėl pareiškėjo reikalavime apibrėžto ginčo dalyko nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl įpareigojimo atsakovui paaiškinti Sprendimą įtraukti SIS perspėjimą, nes toks prašymas išeina iš nagrinėjamo ginčo ribų.
Pareiškėjas Ginčo Sprendimo neteisėtumą grindžia motyvais, kad jis per griežtas, neproporcingas, prieštaraujantis galiojantiems teisės aktams ir viešajai tvarkai, nepagrįstas, tačiau jokių konkrečių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Minėti pareiškėjo argumentai, taip pat argumentai, kad jis jokio pažeidimo nėra padaręs, kad nuo pareigūnų nesislėpė, laikytini jo gynybine pozicija, kuri paremta tik samprotavimais, todėl negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti Ginčo Sprendimą neteisėtu. Aplinkybė, kad pareiškėjas ketina įsidarbinti Ispanijoje, nagrinėjamu atveju, nėra teisiškai reikšminga, nes ginčo situacijai taikytini teisės aktai (SIS Reglamentas, Įstatymas, Taisyklės) nenumato, kad ketinimas dirbti kitoje valstybėje narėje gali būti pagrindas išbraukti SIS perspėjimą, kai kita valstybė narė leidimo gyventi tokiam užsieniečiui nėra išdavusi.
Akcentuotina, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 str. 3 d.). Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis pats yra įvykdęs visus teisės aktuose keliamus reikalavimus, taip pat ir teisės aktuose reglamentuojančiuose užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje jam keliamus reikalavimus. Nors pareiškėjas nėra pripažintas, kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, tačiau jo teisė apsigyventi Europos Sąjungos valstybėse negali būti ginama teisės aktų nesilaikymo pagrindu. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
Pareiškėjui neatitikus nei vieno Taisyklių 32 punkte nustatyto pagrindo, leidžiančio panaikinti draudimą atvykti į Šengeno erdvę, Migracijos departamentas pagrįstai netenkino Prašymo atšaukti SIS perspėjimą. Ginčo Sprendimo išvada dėl pagrindų atšaukti SIS perspėjimą nebuvimo, teismo vertinimu, padaryta tinkamai įvertintus individualią pareiškėjo situaciją, visas Prašyme nurodytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus.
Pareiškėjas prašė ginčą spręsti atsižvelgiant į jo nurodytus teismų sprendimus.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 7 straipsnio 1 dalį, vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų; teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT (ABTĮ 15 str. 1 d.). Sprendžiant analogiškas bylas teismai turi vadovautis jau ankstesniais (jei yra) atitinkamų teisės normų turinio, jų taikymo sampratos teismų pateiktais išaiškinimais tik tada, kai bylų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant. Taigi, nagrinėjant klausimą dėl galimo administracinių teismų praktikos išsiskyrimo pareiškėjo nurodomi pirmosios instancijos teismo sprendimai priimti administracinėse bylose Nr. eI2-18542-631/2025 ir Nr. eI2-15855-1064/2025 nėra aktualūs, nes vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantis aukštesnės instancijos administracinis teismas – LVAT, o ne pirmosios instancijos teismas.
Pareiškėjo nurodytoje LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024 buvo nagrinėtas ginčas dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais uždrausta užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir nuspręsta panaikinti laikiną leidimą gyventi dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui bei viešajai tvarkai. Nagrinėjamu atveju Ginčo Sprendimas priimtas dėl atsisakymo atšaukti SIS perspėjimą. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų tik analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o šių kriterijų pareiškėjo nurodyta LVAT nutartis neatitinka (ginčo dalykas nėra analogiškas), todėl į pareiškėjo nurodytą LVAT nutartį nėra pagrindo atsižvelgti.
Pastebėtina ir tai, kad LVAT 2025 m. spalio 29 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2594-822/2025) konstatavo, kad tuo atveju, kai asmeniui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas nustačius, jog užsienietis darbo sutarties su jį kvietusia įmone nesudarė, taip pat į tai, jog pareiškėjas, žinodamas, jog jam leidimas laikinai gyventi, be kita ko, suteikiantis teisę judėti Šengeno erdvėje, buvo išduotas darbo Lietuvos įmonėje pagrindu, darbo sutarties su įmone nesudarė, bet, naudodamasis juo, išvyko į Ispaniją, taip pat žinodamas, kad jam yra uždrausta atvykti ne tik į Lietuvos Respubliką, bet ir į kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritoriją, sąmoningai ir toliau liko Ispanijoje, piktnaudžiaudamas migracijos procedūromis, naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti asmeniui taikomą draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti perspėjimą Šengeno informacinėje sistemoje, nenustačius, vertino, jog atsakovui išnagrinėjus asmens prašymą ir kitus kartu su prašymu pateiktus dokumentus bei informaciją, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir išbraukti jo (pareiškėjo) duomenis iš nacionalinio sąrašo bei atšaukti SIS perspėjimą. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsižvelgti į LVAT praktiką suformuotą 2025 m. spalio 29 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-2594-822/2025), kaip suformuotą analogiško ir iš esmės panašaus pobūdžio byloje.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Ginčo Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat matyti, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Ginčo Sprendimą. Teismas nenustatė pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl atsakovo piktnaudžiavimo savo diskrecijos teise siekiant neįleisti pareiškėjo į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį ar atsakovo suinteresuotumo neišbraukt SIS perspėjimo, taip pat nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų galimų Ginčo Sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas dėl Ginčo Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjo reikalavimą dėl Ginčo Sprendimo panaikinimo atmetus, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo, todėl skundas atmestinas visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.