- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-1690-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26789-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- O. M., T. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys byloje – O. M., T. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis R. V. kreipėsi į teismą, prašydamas skirti suinteresuotam asmeniui O. M. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą dieną, išieškotojo T. J. naudai. Nurodė, jog vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2YT-31781-1090/2019 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo skolininkė O. M. (buvusi pavardė – J.) įsipareigojo per 3 mėnesių laikotarpį imtis visų veiksmų, kad prievolės Luminor Bank AS būtų užtikrintos papildomai, dėl ko būtų panaikinta suinteresuoto asmens T. J. prievolė bankui, bei informuoti T. J. apie jo prievolės bankui panaikinimo eigą ir momentą. Pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. antstolio kontoroje buvo gautas suinteresuoto asmens T. J. pranešimas, kuriame nurodyta, jog O. M. nevykdo prievolės pagal teismo sprendimą, iki šiol banko paskola yra būtent T. J. vardu. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-20-128-17757.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo O. M. pateikė atsiliepimą, kuriame su antstolio pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2019 m. spalio 1 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino O. M. ir T. J. prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 4 d., ko pasekoje, O. M. nedelsdama ėmėsi veiksmų prisiimtam įsipareigojimui vykdyti. Pažymėjo, jog šiuo tikslu ne kartą lankėsi banko skyriuje, pateikė prašymą dėl prievolių panaikinimo T. J. atžvilgiu, tačiau gavo Luminor Bank AS 2019 m. gruodžio 17 d. atsakymą Nr. K2.15-L305/2981 Dėl banko interesų po T. J. ir O. J. santuokos nutraukimo, kuriame nurodyta, kad bankas laikosi pozicijos, jog klientai ir po santuokos nutraukimo likusius įsipareigojimus vykdytų solidariai, nekeičiant minėtų sutarties sąlygų. Suinteresuotas asmuo O. M. papildomai nurodė, jog pagal Kreditavimo sutartį Nr. BY 14/06/08VY yra įkeistas ne tik gyvenamasis namas, kuriame gyvena ir jų nepilnametė dukra, tačiau ir dar vienas nekilnojamasis objektas – butas, todėl bendra įkeisto turto vertė viršija kredito likutį. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti konstatuojama, jog suinteresuotas asmuo O. M. vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau šio įsipareigojimo tinkamas įvykdymas kartu priklauso ir nuo trečiojo asmens valios, todėl atsakomybės taikymas už tokio pobūdžio aplinkybes yra neproporcingas, taigi, nėra pagrindo tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi nutarė antstolio R. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo patenkinti ir skirti suinteresuotam asmeniui O. M. 5,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-31781-1090/2019, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo įvykdymo, išieškotojo T. J. naudai.
4. Teismas nurodė, jog sprendimas, kuriuo skolininkė įsipareigojo per tris mėnesius imtis visų veiksmų, kad prievolės Luminor Bank AS būtų užtikrintos papildomai, dėl ko būtų panaikinta suinteresuoto asmens T. J. prievolė bankui, bei informuoti T. J. apie jo prievolės bankui panaikinimo eigą ir momentą, yra įsiteisėjęs (2019 m. lapkričio 4 d.), todėl turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 16 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-20-128-17757, teismas nustatė, kad teismo procesinis sprendimas nėra įvykdytas. Jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių skolininkė per nustatytą trijų mėnesių terminą neįvykdė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, byloje nėra.
5. Teismas atmetė, kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens O. M. argumentus, kad teismo nustatytų įpareigojimų ji negali įvykdyti dėl valstybėje paskelbto karantino režimo. Pažymėjo, kad karantino režimas pirmą kartą Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas 2020 m. kovo 16 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo Nr. 207). Taigi, iki nurodytos datos skolininkė turėjo maždaug 4 mėnesių laikotarpį geranoriškai įvykdyti teismo sprendimu numatytus įpareigojimus. Jokių duomenų, kad skolininkė nuolat dėjo pastangas įvykdyti teismo sprendimą, tačiau dėl objektyvių aplinkybių jo negalėjo įvykdyti per nustatytą trijų mėnesių terminą, byloje nėra.
6. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas surašytas 2020 m. rugsėjo 16 d., teismas O. M. skyrė 5,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą, kurio pagrindu išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. vykdomasis raštas, vykdomas antstolio R. V., išieškotojo T. J. naudai, nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki sprendimo įvykdymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Suinteresuotas asmuo O. M. pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1764-807/2021 panaikinti bei antstolio R. V. prašymą skirti suinteresuotam asmeniui O. M. baudą už kiekvieną uždelstą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo dieną, išieškotojo T. J. naudai atmesti. Nurodė, kad:
7.1. skundžiama nutartis priimta pažeidžiant procesines normas, reglamentuojančias baudos už teismo sprendimo neįvykdymą skyrimo pagrindus, o taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Apeliantės teigimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad O. M. nevykdė teismo sprendimo, t .y. nesiėmė veiksmų, nurodytų teismo sprendime; teismo sprendimo realus įvykdymas akivaizdžiai susijęs su sąlyga, nepriklausančia tik nuo O. M. valios ir veiksmų, sprendimą dėl kreditavimo santykių modifikavimo priima bankas; šioje byloje nenustatyta esminė sąlyga taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatytas pasekmes – O. M. kaltė;
7.2. pirmosios instancijos teismo nutartis motyvuota išskirtinai formaliai, tačiau šios kategorijos bylose neužtenka formaliai konstatuoti fakto, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas. Pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo teismo sprendimo, už kurio nevykdymą O. M. buvo skirta bauda, specifikos, pačios prievolės specifikos ir tos aplinkybės, kad teismo sprendimu nustatytos prievolės įvykdymas nepriklauso tik nuo O. M. valios ir veiksmų;
7.3. pirmiausia būtina įvertinti, ar O. M. ėmėsi veiksmų, nurodytų teismo sprendime, o tada jau vertinti, dėl kokių priežasčių T. J. prievolės bankui nebuvo panaikintos. Nurodė, kad O. M. pateikė į bylą įrodymus, kad iš karto po to, kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, ji nedelsdama ėmėsi veiksmų prisiimtam įsipareigojimui vykdyti, šiuo tikslu ji buvo ne kartą nuvykusi į banko skyrių, pateikė prašymą dėl prievolių panaikinimo T. J. atžvilgiu sąlygų, tačiau gavo Luminor banko 2019 m. gruodžio 17 d. atsakymą Nr. K2.15-L305/2981 Dėl banko interesų po T. J. ir O. J. santuokos nutraukimo, kuriame nurodė, kad Luminor Bank AB (toliau - Bankas) laikosi pozicijos, kad klientai ir po santuokos nutraukimo likusius įsipareigojimus pagal 2014 m. birželio 20 d. Kreditavimo sutartį Nr. BY 14/06/08VY vykdytų solidariai, nekeičiant minėtų sutarčių sąlygų. Jei, užtikrinant įsipareigojimų vykdymą, Banko naudai buvo įkeistas turtas, toks įkeitimas išlieka iki įsipareigojimų įvykdymo. Šis teismui pateiktas rašytinis įrodymas paminėtas skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismo nevertintas ir dėl jo net nepasisakyta nutarties motyvuojamoje dalyje. Teismui pateiktas banko atsakymas, kuriame nurodoma, kad bankas apskritai nesutinka modifikuoti O. M. ir T. J. prievolę bankui. Pažymėjo, kad apie nurodytas aplinkybes buvo informuotas T. J. atstovas advokatas, tai patvirtina į bylą pateiktas suinteresuotų asmenų atstovų susirašinėjimas;
7.4. nutraukdamos santuoką bendru sutarimu, šalys patvirtino, jog prievolės kreditoriui AB Luminor Bank, padalijimas įtakoja tik šalių vidinius santykius, todėl šalys pagal 2014 m. birželio 20 d. Kredito sutartį Nr. BK14/06/08VY toliau išlieka solidariai atsakingos iki tol, kol pasibaigs T. J. prievolė aptartomis sąlygomis. Tokiu būdu, T. J., net ir reikalaudamas į sutartį įtraukti aukščiau nurodytus O. M. įsipareigojimus, aiškiai suprato, kad jų įvykdymas nepriklauso tik nuo T. J. ir O. M. valios;
7.5. kreditavimo sąlygos, o taip pat ir galimybė modifikuoti kreditavimo santykius Lietuvoje veikiančiuose bankuose priklauso nuo asmenų turtinės padėties, gaunamų pajamų. O. M. pagal 2014 m. birželio 20 d. Kreditavimo sutartį Nr. BY 14/06/08VY yra įkeitusi ne tik gyvenamąjį namą, kuriame gyvena jos ir T. J. nepilnametė dukra S. J., bet ir dar vieną nekilnojamojo turto objektą – jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. 2020 m. kovo mėnesį Lietuvoje paskelbus karantiną buvo tiesiogiai sustabdyta O. M. pagal verslo liudijimą vykdoma veikla – sporto ir sveikatinimo užsiėmimai, kuri yra pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis. Apribojimai šiai veiklai galutinai dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos nėra panaikinti ir šiuo metu. Į bylą taip pat yra pateikti įrodymai, kad 2020 m. balandžio mėnesį O. M. sudarė kitą santuoką. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos sutuoktinis per pandemiją prarado darbą, šiuo metu yra bedarbis, jos pačios veikla yra apribota dėl karantino, todėl galimybės pasiūlyti bankui jam priimtinas prievolių užtikrinimo priemones šiuo metu yra objektyviai vertinant ne tik ribotos, bet ir nelabai realios.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo T. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė suinteresuoto asmens O. M. atskirojo skundo netenkinti, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį ir priteisti iš apeliantės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
8.1. pirmos instancijos teismas teisingai ir išsamiai išnagrinėjo antstolio prašymą, objektyviai įvertindamas visus įrodymus ir teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad teismas skyrė net žodinį teismo posėdį, kad išklausytų tiesiogiai byloje dalyvaujančius asmenis, o ypač apeliantę;
8.2. apeliantės argumentas, kad teismas nevertino antstolio surašyto Sprendimo neįvykdymo akto pagrįstumo, nors turėjo tai šioje byloje padaryti, yra visiškai nepagrįstas. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus neįvykdymą, o ne dėl antstolio veiksmų, surašant aktą, teisėtumo. Skolininkė neskundė antstolio veiksmų, neginčijo akto, todėl pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio prašymą neturėjo kvestionuoti antstolio surašyto akto pagrįstumo ir teisėtumo;
8.3. teismas pagrįstai atmetė skolininkės atsikirtimus, susijusius su tuo, jog įsipareigojimų ji neva ta negalėjo įvykdyti dėl karantino režimo taikytų apribojimų. Karantino režimas pirmą kartą Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas 2020 m. kovo 16 d. Iki nurodytos datos skolininkė turėjo maždaug 4 mėnesių laikotarpį geranoriškai įvykdyti teismo sprendimu numatytus įpareigojimus;
8.4. jokių duomenų, kad skolininkė nuolat dėjo pastangas įvykdyti teismo sprendimą, tačiau dėl objektyvių aplinkybių jo negalėjo įvykdyti per nustatytą trijų mėnesių terminą, byloje nėra. Byloje nėra jokių įrodymų, kad skolininkė per visą laikotarpį nuo teismo sprendinio įsiteisėjimo dienos iki pat akto surašymo dienos būtų bankui teikusi papildomas užtikrinimo priemones ir siekusi įvykdyti teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą;
8.5. skolininkė akivaizdžiai klaidino teismą, teigdama apie tariamą jos ir sutuoktinio finansinės padėties pablogėjimą ir su tuo tariamai susijusį negalėjimą įvykdyti savo prisiimtų prievolių. Iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų bazės akivaizdžiai matyti, kad apeliantė nuo 2019 metų spalio mėnesio (nuo teismo sprendimo priėmimo dienos) įsigijo - nupirko 4 nekilnojamojo turto objektus ir šiuo metu turi viso 12 nekilnojamojo turto objektų, kuriuos gali panaudoti kreditinių įsipareigojimų papildomam užtikrinimui;
8.6. apeliantė neįrodė jokių pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo ar panaikinimo pagrindų, todėl atskirasis skundas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkino antstolio prašymą dėl baudos skyrimo, yra pagrįsta ir teisėta.
12. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimu suinteresuotas asmuo O. M. buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos, imtis visų veiksmų, kad prievolės Luminor Bank AS būtų užtikrintos papildomai, dėl ko būtų panaikinta suinteresuoto asmens T. J. prievolė bankui, bei informuoti T. J. apie jo prievolės bankui panaikinimo eigą ir momentą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-31781-1090/2019).
13. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0128/20/00999 medžiagos nustatyta, kad antstolio R. V. kontoroje 2020 m. liepos 24 d. buvo gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. vykdomasis raštas Nr. e2YT-31781-1090/2019 dėl 2019 m. lapkričio 4 d. įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu skolininkei O. M. nustatytų įpareigojimų priverstinio vykdymo. 2020 m. liepos 27 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-20-128-14436, antstolis įpareigojo O. M. nedelsiant nuo šio raginimo gavimo dienos vykdyti 2019 m. spalio 1 d. teismo sprendimo 9 punkto nuostatas, pagal kurias, O. M. įsipareigojo per 3 mėnesių laikotarpį imtis visų veiksmų, kad prievolės Luminor Bank AS būtų užtikrintos papildomai, dėl ko būtų panaikinta suinteresuoto asmens T. J. prievolė bankui, bei informuoti T. J. apie jo prievolės bankui panaikinimo eigą ir momentą. Suinteresuotam asmeniui O. M. antstolio raginimas įvykdyti sprendimą buvo įteiktas 2020 m. liepos 31 d. 2020 m. rugsėjo 16 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-20-128-17757 ir kreipėsi į teismą, prašydamas skirti suinteresuotam asmeniui O. M. baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą dieną, išieškotojo T. J. naudai.
14. Pirmosios instancijos teismas antstolio prašymą patenkino. Teismas sprendė, kad skolininkė nenurodė jokių duomenų, kad nuolat dėjo pastangas įvykdyti teismo sprendimą, tačiau dėl objektyvių aplinkybių jo negalėjo įvykdyti per nustatytą trijų mėnesių terminą. Teismas atmetė, kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens O. M. argumentus, kad teismo nustatytų įpareigojimų ji negali įvykdyti dėl valstybėje paskelbto karantino režimo, pažymėdamas, kad karantino režimas pirmą kartą Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas 2020 m. kovo 16 d., todėl iki nurodytos datos skolininkė turėjo 4 mėnesių laikotarpį geranoriškai įvykdyti teismo sprendimu numatytus įpareigojimus.
15. Apeliantė kvestionuoja skundžiamą pirmosios instancijos nutartį, teigdama, jog: nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad O. M. nesiėmė veiksmų, siekdama įvykdyti teismo sprendimą; teismas neįvertino, kad teismo sprendimo realus įvykdymas akivaizdžiai susijęs su sąlyga, nepriklausančia tik nuo O. M. valios ir veiksmų, nes sprendimą dėl kreditavimo santykių modifikavimo priima bankas; šioje byloje nenustatyta esminė sąlyga taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatytas pasekmes – O. M. kaltė.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, – atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 straipsniai).
17. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).
18. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui; sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje; teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad teismo sprendimo realus įvykdymas akivaizdžiai susijęs su sąlyga, nepriklausančia tik nuo O. M. valios ir veiksmų, nes sprendimą dėl kreditavimo santykių modifikavimo priima bankas. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad, siekdama įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ji kreipėsi į banką, tačiau bankas keisti sutarties nesutiko.
20. Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pagal šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, apeliantė įsipareigojo imtis visų veiksmų, kad prievolės bankui būtų užtikrintos papildomai, dėl ko būtų panaikinta T. J. per tris mėnesius ne nuo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta šalių 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo priimtas tik 2019 m. spalio 1 d., o įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 4 d. Taigi, apeliantė nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d., kuomet buvo pasirašyta sutartis, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, turėjo pakankamai laiko (daugiau nei du mėnesius) kreiptis į kredito įstaigą, siekiant išsiaiškinti galimybes įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, o gavus neigiamą atsakymą ieškoti kitų sprendimo būdų (keisti sutarties sąlygas ar kt.), tačiau to nepadarė. Pirmą kartą į kredito įstaigą dėl sutarties sąlygų pakeitimo apeliantė kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 17 d., t. y. jau praleidusi terminą, per kurį privalėjo įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus ir apeliantės skunde išdėstytas aplinkybės dėl jos pastangų įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skolininkė neįrodė, jog dėjo visas pastangas įvykdyti teismo sprendimą, tačiau dėl objektyvių aplinkybių jo negalėjo įvykdyti per nustatytą trijų mėnesių terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik vieno kreipimosi į kredito įstaigą ir susirašinėjimo su advokatu, neteikiant jokių kitų pasiūlymų kaip būtų galima išspręsti susidariusią situaciją, nepakanka.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl jos finansinės padėties ir galimybių pasiūlyti bankui jam priimtinas prievolių užtikrinimo priemones negali pateisinti įsipareigojimų nevykdymo. Apeliantė, prisiimdama teismo sprendime įtvirtintą pareigą, turėjo numatyti ir įvertinti savo finansines aplinkybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri patvirtinta teismo sprendimu, taip pat neapibrėžė sąlygų, atleidžiančių jas nuo atsakomybės.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2020 m. liepos 10 d. vykdomasis dokumentas yra vykdytinas, tačiau iki šiol nėra įvykdytas, skolininkės prievolė, nustatyta teismo sprendimu, yra asmeninė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai išsprendė klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo skolininkei (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.