Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. (V. D.) ir jo gynėjui advokatui Dmitrijui Fomkinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. (V. D.) gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkino apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį taikant laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) vieneriems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. D. paskirta 15 MGL (750 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. V. D., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2019 m. balandžio 18 d., apie 9.36 val., Vilniaus r., Juodšilių sen., Miškinių k., vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties Baltosios Vokės g. eismo juosta nuo Juodšilių k. pusės ir artėdamas prie nereguliuojamos sankryžos su Miškinių Sodų 2-ąja g., pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, ir 129 punkto reikalavimą, numatantį, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, t. y. keldamas grėsmę eismo saugumui, važiavo leistiną maksimalų 50 km/h greitį viršijančiu apie 92 km/h greičiu, dėl ko vairuojamu automobiliu susidūrė su Baltosios Vokės g. priešingos krypties eismo puse važiavusiu ir sankryžoje į kairę, į Miškinių Sodų 2-ąją g., sukusiu A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai važiuojant ne didesniu kaip leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu jam vairuojamo automobilio nestabdant ir nekeičiant jo judėjimo krypties transporto priemonių susidūrimo būtų išvengta. Eismo įvykio metu automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. M. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat apgadintas jam priklausantis automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens V. D. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

4. Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčijamos nuosprendžiu nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei veikos kvalifikavimas, pilnai sutinkama su sprendimu dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, paskirta baudžiamojo poveikio priemone – nustatyto dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmokos sumokėjimo terminu, tačiau skundžiama nuosprendžio dalis, kuria atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui paskirta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas teise naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vienerių metų laikotarpiui. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrins baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis.

5. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju V. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmė jam nėra skirta, tačiau pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės, su kurių viena yra nesutinkama. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir numatyta BK 68 straipsnyje, paskirtos siekiant teigiamai paveikti kaltininką ir atgrasyti jį nuo nusikalstamų veikų ateityje, būtina, įvertinant V. D. asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, patikrinti, ar pritaikyta apelianto nesutinkama baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržo asmens akivaizdžiai labiau negu reikia minėtiems tikslams pasiekti.

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. D. važiavo leistiną maksimalų 50 km/h greitį viršijančiu greičiu (apie 92 km/h), dėl ko vairuojamu automobiliu susidūrė su priešingos krypties eismo puse važiavusiu ir sankryžoje į kairę sukusiu nukentėjusiuoju, kai važiuojant ne didesniu kaip leistinu maksimaliu greičiu V. D. vairuojamo automobilio nestabdant ir nekeičiant jo judėjimo krypties transporto priemonių susidūrimo būtų išvengta. Nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, nusikaltimo metu buvo blaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, anksčiau administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir greičio viršijimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) bei nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, į šias aplinkybes atsižvelgė. Taigi visos reikšmingos aplinkybės neliko neįvertintos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių kitų naujų aplinkybių ar argumentų, kurie leistų su nagrinėjamu baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimu susijusius duomenis vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas.

7. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė skiriama už sistemingus, šiurkščius KET pažeidimus ar tais atvejais, kai kaltininkas yra apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nekyla ginčo, kad V. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus (priešingu atveju, pastarajam kiltų kur kas griežtesnė atsakomybė), tačiau esminis šio nusikaltimo veiksnys, kaip jau minėta, buvo beveik du kartus viršytas maksimalus leistinas greitis. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. D. turėjo galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą, po nusikalstamos veikos padarė dar du KET pažeidimus, vieną iš jų, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po nusikaltimo. Nors nusižengimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, tačiau jie rodo, kad asmuo nevengia pažeisti įstatymu įtvirtintus draudimus. Svarbu tai, kad V. D. dar anksčiau administracine tvarka kelis kartus buvo baustas dėl KET pažeidimų viršijant leistiną greitį (t. 1, b. l. 121-123). Nors pastarieji pažeidimai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nebegaliojantys, tačiau sprendžiant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą tokie duomenys nėra nereikšmingi, jie charakterizuoja asmenį ir leidžia tiksliau įvertinti, specialiosios teisės atėmimo taikymo tikslingumą ir apimtis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už paskutinį, t. y. 2017 m. rugsėjo 2 d., administracinį nusižengimą apeliantui jau buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui. Ypač svarbu tai, kad tokiu atveju asmeniui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 patvirtintų papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo III skyriaus, nustatančio papildomo vairuotojų mokymo turinį, matyti, kad minėtų mokymų metu vairuotojas privalo su psichologu atlikti savo KET pažeidimo analizę, kurios tikslas suvokti savo nesaugaus vairavimo priežastis, aplinkybes ir galimas pasekmes, suprasti, kaip jų išvengti, taip pat išklausyti specialų psichologo kursą, atlikti kitus praktinio ir teorinio pobūdžio testus. Tai, kad V. D., net ir anksčiau praradęs teisę vairuoti (taigi realiai pajutęs teisinių teisinių pasekmių kylančius nepatogumus ir apsunkinimus), specialių mokymų metu išklausęs kursą bei vertinęs savo pažeidimo galimas grėsmes, keliamą pavojų, vis tiek yra linkęs rizikuoti viršyti maksimalų leistiną greitį, kas šiuo atveju nulėmė nusikalstamos veikos padarymą, sukėlė realius padarinius, rodo bei pagrindžia baudžiamosios poveikio priemonės taikymo tikslingumą.

8. Be kita ko, apelianto pabrėžiama neigiama baudžiamosios poveikio priemonės pasekmė, t. y. galimybė netekti darbo, nėra esminė. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai, taikant valstybės prievartos priemonę, yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonė paskirta netinkamai. Pažymėtina, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas V. D. turi svarbią prevencinę reikšmę, jog tokie atvejai nepasikartotų – lengvabūdišku elgesiu nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui. Laikinos neigiamos finansinės pasekmės galimai netekus darbo, negali atsverti tikslo užtikrinti visuomenės saugumą. Be to, apeliantui paskirta įmoka į nukentėjusiųjų asmenų nuo nusikalstamų veikų fondą pasižymi kitokiais tikslais, neturi tokios prevencinės funkcijos kaip specialiosios teisės atėmimas, todėl tik vienos baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimas neužtikrintų šioms priemonėms BK 67 straipsnio 1 dalyje keliamų tikslų.

9. Tuo pačiu pastebėtina, kad tiesioginėms V. D. pareigoms (fasadų šiltintojo) specialioji teisė vairuoti nėra būtina, todėl jos atėmimas savaime nereiškia, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo neteks darbo. Kaip galima matyti iš darbovietės pateiktos charakteristikos (2 t., b. l. 11), įmonė vertina V. D., apibūdina jį kaip darbštų, komunikabilų, turintį kolektyvo lyderio savybes, gebantį operatyviai priimti sprendimus, rūpintis komandos atliktų darbų kokybe, būtent pastarasis tiesiogiai bendrauja su darbų vadovais, stengiasi išspręsti iškilusias problemas abiem pusėms priimtinu būdu, taip pat jam yra skirtas automobilis, kuriuo vežioja darbuotojus į darbo vietą. Sprendžiant iš tokios charakteristikos, galima pagrįstai manyti, kad įmonė bus suinteresuota darbuotoją, kurį vertina ir kuriuo pasitiki, išlaikyti, kadangi tiesiogines funkcijas pastarasis vykdyti gali, o dėl specialiosios teisės atėmimo negalėjimas atlikti papildomas pareigas (vežioti darbuotojus) truks tik laikinai. Be to, V. D. minėtą darbą surado jau po to, kai padarė nusikalstamą veiką, žinojo apie tai, kad ikiteisminis tyrimas baigtas kaltinamojo akto surašymu, baudžiamoji byla nagrinėjimui išsiųsta į teismą, todėl turėjo apsvarstyti, kad išnagrinėjus bylą jam, be kita ko, gali būti atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones.

10. Neneigdama apeliaciniame skunde akcentuojamų aplinkybių (padarytas neatsargus nusikaltimas, asmuo anksčiau neteistas, pripažįsta savo kaltę ir gailisi, įvykio metu buvo blaivus) reikšmės, teisėjų kolegija pažymi, kad visa tai skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinta nustatant minimalų vienerių metų uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą. Maksimalus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas yra penkeri metai (BK 68 straipsnio 2 dalis), todėl paskirtą terminą byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertinti kaip aiškiai neproporcingą nėra teisinio pagrindo.

11. Tad, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, todėl keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. D. (V. D.) gynėjo advokato Dmitrijaus Fomkino apeliacinį skundą atmesti.