Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam A. M. (A. M.), jo atstovui advokatui Vladislavui Latušinskiui (Vladislav Latušinskij),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. D. (V. D.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Gruzijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (fasadų šiltintoju – brigadininku), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent,

jis 2019 m. balandžio 18 d., apie 09.36 val., Vilniaus rajone, Juodšilių seniūnijoje, Miškinių kaime, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties Baltosios Vokės gatvės eismo juosta nuo Juodšilių kaimo pusės ir artėdamas prie nereguliuojamos sankryžos su Miškinių Sodų 2-ąja gatve, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 127 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, ir 129 punkto reikalavimą, numatantį, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, tai yra, keldamas grėsmę eismo saugumui važiavo leistiną maksimalų 50 km/h greitį viršijančiu apie 92 km/h greičiu, dėl ko vairuojamu automobiliu susidūrė su Baltosios Vokės gatvės priešingos krypties eismo puse važiavusiu ir sankryžoje į kairę, į Miškinių Sodų 2-ąją gatvę, sukusiu A. M. , gimusio (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai važiuojant ne didesniu kaip leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu jam vairuojamo automobilio nestabdant ir nekeičiant jo judėjimo krypties transporto priemonių susidūrimo būtų išvengta. Eismo įvykio metu automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui A. M. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat apgadintas jam priklausantis automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

V. D. teisme kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir parodė, kad važiavo apie 9:00 val. ryto apytiksliai 90 km/h greičiu, kur leistinas greitis – 50 km/h. Buvo daug mašinų. Automobilio „BMW X5“ vairuotojas suko į kairę, o jis to automobilio nepamatė, nes vaizdą jam užstojo autobusiukas, kuris tuo metu važiavo prie stotelės. Patikslino, kad neprisimena, ar minėtas autobusiukas važiavo, ar stovėjo. Jis buvo dešiniame šone, prie kelkraščio, važiavo lėtai. Jis nespėjo sureaguoti ir įvažiavo į automobilio „BMW X5“ šoną. Paaiškino, kad važiuodamas į kalną matė važiuojantį automobilį „BMW X5“, tačiau galvojo, kad pastarasis važiuos tiesiai. Automobilis „BMW X5“, pasuko staigiai, „nupjovė“ kampą. Sutinka, kad dėl jo kaltės nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata ir apgadintas automobilis. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, sutinka sumokėti 900 eurų už nukentėjusiojo atstovo advokato paslaugas. Prašo neatimti teisių, nes praras darbą. Pažada greičio neviršyti, turi dėl ko gyventi – turi mažų vaikų (t. 1, b. l. 181-183, t. 2, b. l. 16).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- V. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio metu kildamas įkalne jis matė, kad priešpriešiais nuo kalno leisdamasis važiuoja automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kėbulas buvo apklijuotas įvairiais spalvotais lipdukais. Tuo metu tarp jų buvo apie 100 metrų atstumas. Kai abi transporto priemonės privažiavo sankryžą su Miškinių Sodų 2-ąja gatve ir tarp transporto priemonių buvo likęs apie 3-4 metrų atstumas, netikėtai automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pasuko į kairę link Miškinių Sodų 2-osios gatvės taip užkirsdamas jam kelią. Kairiojo posūkio manevrą vairuotojas atliko neįjungęs kairiojo posūkio signalo. Dėl tarp transporto priemonių likusio minimalaus atstumo jis nespėjo paspausti stabdžio paminos. Jo vairuojamas automobilis priekine dalimi trenkėsi į automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį dešinės pusės ratą. Nuo smūgio automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio, o jo automobilis buvo apsuktas 180 laipsnių kampu. Išlipęs iš automobilio jis nuskubėjo prie automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, kuris tuo metu dar sėdėjo savo automobilyje. Paklausus, ar jis gyvas, pastarasis atsakė, kad taip. Po to jis paklausė pastarojo, iš kur jis „iššoko“ ar „išlindo“. Vairuotojas teisinosi, kad jam į akis švietė saulė, todėl jis nieko nematęs. Po to automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas išlipo ir telefonu kažkam skambino. Po kiek laiko į įvykio vietą atvažiavo minėto automobilio vairuotojo draugai, kurie tvirtindami, kad dėl eismo įvykio kaltas jis, pradėjo ieškoti įvykio liudytojų. Neatsimena, kas į įvykio vietą iškvietė policiją ir medikus. Atvykę medikai apžiūrėjo automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją ir išvežė jį į ligoninę. Jis iš pradžių jautėsi gerai, jam medikų pagalbos nereikėjo. Tik vėliau jis pasijuto blogai, dėl ko brolis jį nuvežė į Vilniuje esančią „Lazdynų“ ligoninę. Nustačius kūno sumušimus, jis buvo paleistas gydytis ambulatoriškai. Papildė, kad nors jis dirba Lietuvos įmonėje, tačiau šiuo metu jie darbui būna komandiruojami į Švediją. Paprastai jis 2 mėnesius dirba Švedijoje, o po to dvi savaites atostogauja Lietuvoje (t. 1, b. l. 101-103, 104-105);

- nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. balandžio 18 d., apie 09.30 val., Vilniaus rajone, vairuojamu automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Baltosios Vokės gatve nuo Panerių pusės link Juodšilių. Oras buvo geras, saulėta, asfaltuota kelio danga sausa. Priekyje jo ta pačia kryptimi važiavo du sunkvežimiai. Negali metrais nurodyti, kokiu atstumu važiavo nuo priekyje jo važiavusio sunkvežimio. Kadangi važiavo sunkvežimiams iš paskos, be to, prieš Miškinių gyvenvietę, kurioje leistinas greitis 50 km/h, buvo pravažiavęs greičio mažinimo kalnelį, jo važiavimo greitis buvo apie 30-40 km/h. Miškinių gyvenvietėje jam nebuvo tikslo didinti greitį, kadangi sankryžoje su Miškinių Sodų 2-ąja gatve jis ketino sukti į kairę, į minėtą gatvę. Artėdamas prie minėtos sankryžos jis dar sumažino greitį iki 20 km/h. Matė priešinga kryptimi važiuojantį baltos spalvos mikroautobusą, tačiau šis dar buvo toli, kažkur prieš stotelę, žiūrint šios transporto priemonės judėjimo kryptimi. Įvertinęs mikroautobuso greitį ir atstumą iki jo, jis suprato, kad prieš jį spės pasukti. Jau pradėjęs posūkio manevrą jis pamatė, kad mikroautobusas savo judėjimo kryptimi pasitraukė dešiniau, į stotelę. Tada jis pamatė priešinga kelio puse dideliu greičiu į jį lekiantį automobilį „BMW“. Negali tiksliai nurodyti, kokiu atstumu nuo jo automobilio tuo metu buvo jo pastebėtas automobilis „BMW“. Gali tik pasakyti, kad šis savo judėjimo kryptimi jau buvo pravažiavęs stotelę. Tuo momentu jis vairuojamu automobiliu buvo apytiksliai puse korpuso įvažiavęs į priešpriešinio eismo kelio pusę. Nors pamatęs automobilį „BMW“ jis dar paspaudė ant greičio pedalo, tačiau tai nepadėjo, nes minėtas automobilis buvo jau prie pat jo. Netrukus automobilis „BMW“ priekine dalimi trenkėsi į jo automobilio dešinės pusės priekines dureles. Nuo smūgio jo automobilis buvo apsuktas prieš laikrodžio rodyklę ir nulėkė nuo kelio. Po įvykio atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Po medikų apžiūros jis vykti į ligoninę atsisakė. Skausmams sustiprėjus, į ligoninę jį nuvežė žmona. Nustačius jam šonkaulių lūžius, jis buvo paguldytas stacionariam gydymui. Dėl eismo įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalas. Jam išaiškinta teisė dėl patirtos žalos atlyginimo pareikšti civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 49-51). Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas Vladislavas Latušinskis pareiškė, kad nukentėjusysis civilinio ieškinio nereikš, jam buvo atlyginta turtinė ir neturtinė žala. Nei draudimui, nei kaltinamajam pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 182, t. 2, b. l. 14);

- liudytojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. balandžio 18 d., apie 09.30 val., Vilniaus r., vairuodamas automobilį „Toyota Yaris“, važiavo Baltosios Vokės gatve, kryptimi nuo Vaidotų tilto link Juodšilių kaimo. Maždaug 20 metrų atstumu priekyje jo, ta pačia kryptimi važiavo visureigis „BMW X5“, kurio kėbulas buvo išdažytas įvairiomis spalvomis. Dažnai važinėdamas šiuo keliu matydavo, kad šis visureigis „BMW X5“ stovėdavo prie posūkio į Miškinių Sodų gatvę esančio namo su garažais, kur paprastai būdavo daug automobilių. Privažiavę nereguliuojamą pėsčiųjų perėją su greičio mažinimo kalneliu, esančią apie 50-100 metrų atstumu prieš Baltosios Vokės – Miškinių Sodų gatvių sankryžą, jis ir priekyje važiavęs automobilis „BMW X5“ sumažino greitį iki maždaug 40 km/h. Pravažiavus perėją, nei jis, nei automobilio „BMW X5“ vairuotojas greičio nedidino. Jis numatė, kad minėtas automobilis „BMW X5“ minėtoje sankryžoje suks į kairę. Privažiavęs prie Baltosios Vokės – Miškinių Sodų gatvių sankryžos, automobilio „BMW X5“ vairuotojas, kaip jis ir manė, pradėjo atlikinėti manevrą į kairę. Neprisimena, ar tuo metu buvo įjungtas šio automobilio kairiojo posūkio signalas. Taip pat nematė ir negali pasakyti, ar tuo metu priešpriešiais važiavo kokios nors transporto priemonės ir kokiu atstumu jos buvo nuo sankryžos. Kelio matomumą jam užstojo gana aukštas visureigis „BMW X5“. Kitą momentą, kai visureigis visu korpusu įvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, jis pamatė, kaip į jo dešinį šoną atsitrenkė mėlynos spalvos automobilis „BMW 530“, važiavęs Baltosios Vokės gatve nuo Juodšilių pusės. Smūgis buvo labai stiprus. Matė, kad jo metu net pakilo automobilio „BMW 530“ galinė dalis. Nurodyti automobilio “BMW 530“ greičio negali net apytiksliai, nes matė jį labai trumpą laiką, tik akimirką prieš susidūrimą su visureigiu. Transporto priemonių susidūrimas įvyko priešpriešinėje kelio pusėje, labai arti jo automobilio. Po to jis pavažiavo šiek tiek į priekį ir sustojo prie dešinio kelkraščio. Nuėjęs į įvykio vietą pamatė, kad visureigis „BMW X5“ po susidūrimo stovi įvažiavęs į griovį, o mėlynos spalvos automobilis „BMW 530“ stovėjo pusiaukelėje, pusiau kelkraštyje. Tuo metu abiejų automobilių vairuotojai jau buvo išlipę. Nei vienas iš jų jam nebuvo pažįstamas. Įvykio vietoje buvo susirinkę ir kitų žmonių. Viso, kaip jam atrodo, buvo penki vyrai. Iš kažkur pribėgo ir viena moteris. Susidarė įspūdis, kad kai kurie iš susirinkusių pažinojo visureigio „BMW X5“ vairuotoją. Galimai tai buvo žmonės iš šalia esančio Miškinių Sodų gatvės garažo, prie kurio jis anksčiau ir matydavo visureigį „BMW X5“. Pastarieji dėl eismo įvykio pradėjo kaltinti mėlynos spalvos automobilio „BMW 530“ vairuotoją, nes jis prieš įvykį lenkė. Jis pats šio teiginio nei patvirtinti, nei paneigti negali, nes, kaip minėjo, matomumas priekyje buvo ribotas. Vienam iš susirinkusių vyrų pasakius, kad automobilio „BMW 530“ vairuotojas nieko nelenkė ir prieš įvykį važiavo savo juosta, įvykio vietoje buvusi moteris puolė pastarąjį su kumščiais. Maždaug už 2-3 minučių įvykio vietoje sustojo visureigis „Volvo XC 90“. Pasikalbėjęs su įvykio vietoje buvusiais žmonėmis, šio automobilio vairuotojas taip pat pradėjo dėl įvykio kaltinti mėlynos spalvos automobilio „BMW 530“ vairuotoją, nors pats į įvykio vietą atvažiavo vėliau ir nieko matyti negalėjo. Kadangi skubėjo į darbą, jis paliko savo telefono numerį automobilio „BMW 530“ vairuotojui ir išvažiavo (t. 1, b. l. 86-88);

- kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad specialistas pateikė išvadą, jog A. M. eismo įvykio metu patyrė dešinės pusės IX-X-XI šonkaulių lūžius. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 60-61);

- eismo įvykio schema (t. 1, b. l. 7);

- eismo įvykio vietos nuotraukomis, (t. 1, b. l. 9-21);

- tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad pasitikslinus per tinklalapį „Maps.lt“ (www.maps.lt), nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra Vilniaus r., Juodšilių sen., Miškinių k., Baltosios-Vokės – Miškinių sodų 2-oji sankryža (t. 1, b. l. 22);

- papildomais duomenimis, kuriuose užfiksuoti automobilių „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (t. 1, b. l. 23);

- Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-1155 (19), kuriame nurodyta, kad:

1. automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė Baltosios Vokės g. ir Miškinių Sodų 2-osios g. važiuojamųjų dalių sankirtos dešiniame krašte, žiūrint link Eišiškių pl., eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotų slydimo žymių pradžios zonoje;

2. šio susidūrimo eiga buvo tokia: automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas smailiu kampu iš kairės į dešinę, žiūrint vairuotojo važiavimo kryptimi prieš įvykį, Baltosios Vokės ir Miškinių Sodų 2-osios gatvių važiuojamųjų dalių sankirtos dešiniajame krašte, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotų slydimo žymių pradžios zonoje, priekine dalimi per visą plotį susidūrė su kairiojo posūkio kreive apie 24 km/h greičiu važiavusiu automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 92 km/h greičiu atsitrenkdamas į jo dešinį šoną sparno galinės dalies ir durelių srityje, susidūrimo pradžios momentu tarp automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės plokštumos ir automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono esant nedideliam smailiam kampui atviram link Baltosios Vokės gatvės važiuojamosios dalies kairiojo krašto. Dėl smūgio automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo bloškiamas automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo kryptimi, sukosi pagal laikrodžio rodyklę ir galine dalimi persislinko į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Susidūrimo metu automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slinkdamas į priekį, sukosi pagal laikrodžio rodyklę ir sustojo skersai Baltosios Vokės g. važiuojamosios dalies, kaip buvo užfiksuotas po eismo įvykio;

3. prieš pat eismo įvykį automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiavo apie 24 km/h greičiu, o automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas - apie 92 km/h greičiu;

4. automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai - Baltosios Vokės g. ruože, kuriame leistinas maksimalus greitis 50 km/h, keldamas grėsmę eismo saugumui važiavo apie 92 km/h greičiu, dėl ko susidūrė su priešpriešais važiavusio ir į kairę pasukusio vairuotojo automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kada automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, ir nei stabdant nei keičiant judėjimo krypties, automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų atlaisvinęs automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo juostą ir šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas prieš pasukdamas į kairę, eismo įvykio vietoje esančiomis kelio sąlygomis (nuokalnė ar kelio vingis į dešinę, kurio šalikelė apaugusi medžiais) turėjo objektyvią galimybę pamatyti priešpriešiais artėjusį automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas keldamas grėsmę eismo saugumui važiavo ženkliai viršydamas leistiną maksimalų 50 km/h greitį, tai jo veiksmai – pasuko į kairę, kada tai daryti buvo nesaugu – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu;

5. tuo momentu, kada automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui tyrimo metu nustatytu apie 24 km/h greičiu darant kairiojo posūkio manevrą, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant nustatytu apie 92 km/h greičiu nuo susidūrimo vietos buvo apie 26 m atstumu;

6. jeigu automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas tuo momentu, kada automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui darant kairio posūkio manevrą, pradėjo užtverinėti automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo juostą, būtų važiavęs ne didesniu kaip leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu, tai šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs - automobiliui „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui nei stabdant nei keičiant judėjimo krypties 50 km/h greičiu priartėjus ties susidūrimo vieta, automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui darant kairį posūkį link Miškinių Sodų 2-sios g. tyrimo metu nustatytu apie 24 km/h greičiu, būtų pilnai atlaisvinęs automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo juostą, nuvažiuodamas į padėtį, kuri pavaizduota tiriamosios dalies 10 pav. (t. 1, b. l. 34-43);

- pinigų priėmimo kvitu, iš kurio matyti, kad A. M. atstovui advokatui Vladislavui Latušinskiui už atstovavimo paslaugas sumokėjo 900 Eur (t. 1, b. l. 180);

- banko išrašu, iš kurio matyti, kad V. D. pervedė 900 Eur į nukentėjusiojo A. M. sąskaitą už advokato paslaugas (t. 2, b. l. 1);

- V. M. prašymu dėl laidavimo ir prie jo pridėtais priedais (t. 2, b. l. 2-10), iš kurių matyti, kad V. M. yra neteista (t. 2, b. l. 3), bausta administracine tvarka 4 kartus už smulkius KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 5-7), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 8), teigiamai charakterizuojama UAB (duomenys neskelbtini) personalo skyriaus vadovės (t. 2, b. l. 9), jos darbo užmokestis - 1 218,45 Eur (t. 2, b. l. 10);

- V. D. charakteristika, iš kurios matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus jis yra charakterizuojamas teigiamai. Jo pareigos - fasadų šiltinimas. Jam skirtas įmonės automobilis, kuriuo jis vežioja darbuotojus į darbo vietą (t. 2, b. l. 11).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. D. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo toje vietoje leistiną 50 km/h greitį ir važiavo apie 92 km/h greičiu, tuo pažeidė KET 127, 129 punkto reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. M. sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. D. teisme pripažino padaręs nusikaltimą. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama V. D. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. D. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, o jį perduoti draugės V. M. atsakomybėn pagal laidavimą.

Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir neprašo, kad būtų taikomas užstatas.

Byloje yra pateiktas laiduotojos V. M. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei (t. 2, b. l. 2-10).

Laiduotoja V. M. sutinka laiduoti už kaltinamąjį V. D. ir nurodė, kad yra su pastaruoju juos sieja partnerystės santykiai, jie kalbėjo apie įvykį, kaltinamasis suprato, kad blogai pasielgė. Ji kaltinamajam yra autoritetas ir gali teigiamai paveikti jo elgesį, tiki, kad kaltinamasis daugiau įstatymų nepažeidinės, teigiamai jį charakterizavo.

Atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas ir aptartas aplinkybes teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad V. D. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą (t. 1, b. l. 115-117), visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, visiškai atlygino padarytą žalą (t. 2, b. l. 14), nors per pastaruosius metus baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius pažeidimus (t. 1, b. l. 121-123), yra dirbantis (t. 1, b. l. 181) ir darbe charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 11), laiduotoja V. M. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, ir mano, kad kaltinamasis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį perduodant jį pagal laidavimą V. M. atsakomybei dviejų metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, galima pasitikėti V. M. kaip laiduotoja, nes ji yra neteista (t. 2, b. l. 3), bausta administracine tvarka, tačiau už smulkius KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 5-7), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 8), teigiamai charakterizuojama UAB (duomenys neskelbtini) personalo skyriaus vadovės (t. 2, b. l. 9), jos darbo užmokestis - 1 218,45 Eur per mėnesį (t. 2, b. l. 10), dėl to teismas neturi pagrindo ja netikėti ir mano, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų

BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, tačiau įvertinus tai, kad jis anksčiau (2015-2017 m.) buvo 3 kartus baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, nors paskirtas baudas yra sumokėjęs, tačiau tai neatgrasė jo nuo naujų teisės pažeidimų darymo, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, praeityje, kaip minėta, buvo administracine tvarka baustas už KET pažeidimus (įskaitant ir už greičio viršijimą), todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas minimalus – 1 metai.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau atsižvelgiant į galimybes teigiamai paveikti kaltinamąjį ir atgrasyti jį nuo nusikalstamų veikų ateityje bei poveikio priemonių suderinamumą, jam skirtina ir BK 71 straipsnyje numatyta­ poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondą. BK 71 straipsnis nustato, kad teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Parenkant konkretų jos dydį, atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybę, turtinę padėtį ir kitas aplinkybes ir įmokos dydis nustatytinas artimas minimaliam - 15 MGL (750 Eur), bei nustatytinas jos sumokėjimo terminas – 1 (vieneri) metai. Teismo vertinimu, įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas suteiks kaltinamajam galimybę suvokti atsakomybę už savo elgesį ir motyvuos jį ateityje nenusikalsti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. D. (V. D.) pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti V. D. (V. D.) pagal laidavimą laiduotojai V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti V. D. (V. D.) naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus, kurios terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. D. (V. D.) paskirti 15 MGL (750 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. D. (V. D.), kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.