- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- 2A-387-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00170-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- uždarąjai akcinei bendrovei „Ingrida ir Ko“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko) ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. 2022-06-20 patikslintą ieškinį atsakovui E. B., trečiajam asmeniui uždarąjai akcinei bendrovei „Ingrida ir Ko“ dėl negrąžintų daiktų arba piniginės kompensacijos už juos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą grąžinti 6 medinius brusus (toliau – tašas), kurių vertė 393,30 Eur, o jeigu natūra grąžinti neįmanoma – priteisti iš atsakovo 393,30 Eur, priteisti iš atsakovo 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 10 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ingrida ir Ko“ pardavė atsakovui patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur vienoje iš jų buvo likę ieškovui priklausantys 6 mediniai tašai. Tačiau atsakovas negrąžina daiktų. Teismo posėdžių metu ieškovas nurodė, kad 2019-07-12 pastebėjo, kad tašai yra dingę. Ieškovas tašus iš pradžių sandėliavo V. V. individualios įmonės „Vygis“ patalpose, kurių nuosavybė 2018 m. sausio mėnesio pabaigoje perėjo UAB „Ingrida ir Ko“. Tašus nusipirko kaip fizinis asmuo, įsigijimo dokumentų neturi.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad patalpose tašai buvo, bet pilki, susisukę, 5-10 metų amžiaus. Atsakovas ragino juos pasiimti, įspėjo, kad jeigu to nepadarys – išmes į šiukšlyną. Tašus sunaikino kaip statybines atliekas. Juos geriausiu atveju buvo galima panaudoti kaip malkas. Ieškovas jokių daiktų po patalpų įsigijimo neprašė pasaugoti, jokių draugiškų santykių nebuvo. Ieškovas galėjo ir be atsakovo sutikimo pasiimti visus daiktus.
5. Trečiasis asmuo UAB „Ingrida ir Ko“, kurią atstovauja direktorius V. V., sutiko su ieškiniu.
6. Nurodė, kad atsakovas byloje turi būti tik E. B. todėl, kad sutartyje nenurodyta, kad UAB „Ingrida ir Ko“ turi saugoti ar iškraustyti. Tašai nebuvo utilizuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 100 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei – 13 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidas.
8. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovo nurodomas medinių tašų kiekis apskritai egzistavo ir, kad jie priklausė ieškovui, tačiau šalys skirtingai supranta tašų vertę – ieškovas juos įvertina 393,30 Eur, o atsakovas nurodo, kad dėl prastos jų būklės, tašus geriausiu atveju buvo galima panaudoti kaip malkas, tačiau ne kaip statybinę medieną.
9. Kadangi faktiškai nėra galimybės įpareigoti atsakovą grąžinti 6 medinius tašus, šiems neišlikus (vindikacinis reikalavimas), todėl teismas nagrinėjo kitą alternatyvų reikalavimą – priteisti iš atsakovo 393,30 Eur kompensaciją.
10. Nurodė, kad UAB „Ingrida ir Ko“ iki 2019 m. gegužės 24 d. išsikėlė iš ginčo patalpų neinformavusi atsakovo, jog patalpose yra ieškovo daiktai (tai 2021 m. sausio 27 d. nutartyje, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-64-308/2021) užfiksuota šalių pripažinta aplinkybė), t. y. atsakovas ieškovo sąmoningai buvo suklaidintas, nes tokiais veiksmais V. V., tiek kaip UAB „Ingrida ir Ko“ direktorius, tiek kaip fizinis asmuo parodė, kad visi reikalingi daiktai jau yra pasiimti ir patalpos yra užleistos valdyti ir naudotis naujajam savininkui E. B.. Ginčo patalpų 2019 m. gegužės 10 d. Pirkimo-pardavimo Sutartyje ieškovo daiktai (tašai ir kiti) nebuvo paminėti, pirkėjas (atsakovas) įsigijo patalpas savo reikmėms su teise jas naudoti savo nuožiūra, be apsunkinimo svetimais daiktais.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, kuris yra verslininkas, nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kad pasirūpintų jam svarbių ir reikalingų daiktų (jeigu laikyti, kad iš tiesų daiktai jam buvo reikalingi ir juos ketino iškraustyti ir pasiimti sau) teisiniu statusu sudarant 2019 m. gegužės 10 d. Sutartį, aktyviais veiksmais nepasirūpino daiktais ir vykdydamas 2019 m. gegužės 10 d. Sutartį, tikslu, kad tie daiktai nebūtų prarasti.
12. Teismas, išanalizavęs tris įmanomus teisinius pagrindus, kuriais galėjo būti tenkinamas ieškinys: vindikacinio ieškinio, pasaugos teisinių santykių bei turtinės žalos atlyginimo (deliktinės civilinės atsakomybės taikymo), nustatė, kad nė vienu iš jų ieškinys negali būti tenkinamas.
13. Teismas ieškinį atmetė neįrodžius, kad atsakovas materialiai turi atsakyti už 6 medinius tašus, kurių ieškovo apskaičiuota vertė 393,30 Eur, kurių ieškovas faktiškai neteko savo valia ir veiksmais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir išspręsti giną iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo tašai buvo utilizuoti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesakė, kad juos utilizavo – juos išnešė į kitas patalpas ir vėliau į kiemą, nors jie nebuvo beverčiai. Pagal CK 6.843 straipsnio 2 dalį daikto saugotojas (atsakovas) turėjo ieškovą įspėti, tačiau to nepadarė ir visaip trukdė juos pasiimti.
14.2. Teismas netinkamai aiškino CK 6.830 straipsnį, nes pagal bylos įrodymus matyti, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl neatlygintino daiktų saugojimo. Teismas juos vertinant turėjo vadovautis tikimybės pusiausvyros principu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
15.1. Ieškovas netinkamai nurodo atsakovo teiginius, nes teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovo nurodyto skerspjūvio, ilgio ir nurodytos kokybės tašų atsakovo žinioje niekad nebuvo, medžio atliekos buvo utilizuotos (išmestos).
15.2. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendime padarytų išvadų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir padarytų išvadų
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas suformuluotu ieškinio reikalavimu prašė įpareigoti atsakovą grąžinti 6 vnt. tašas 393,30 Eur vertės, o jeigu natūra grąžinti daiktų neįmanoma – priteisti iš atsakovo jų vertės atlyginimą pinigais.
18. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 10d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Ingrida ir Ko“, pagal kurią atsakovas iš minėtos bendrovės įsigijo dalį buitinio korpuso ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini). Taigi, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo ir atsakovo nesiejo jokie sutartiniai prievoliniai santykiai.
19. Apylinkės teismas įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinį ir jame nurodytą faktinį pagrindą ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o taip pat ieškovo teismo posėdžiuose duotus paaiškinimus ir atsakovo atsikirtimus pagrįstai pripažino, kad ieškovas savo teises gina reikšdamas vindikacinį ieškinį atsakovui dėl daiktų išreikalavimo iš atsakovo neteisėto valdymo.
20. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 19 punktą).
21. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tokiu būdu, ieškovui teko pareiga įrodyti, kad 6 vienetai medinių tašų yra natūroje, juos neteisėtai valdo atsakovas bei, kad ieškovui priklausę daiktai, buvo prarasti be ieškovo valios. Kai rodo bylos duomenys ir tą nustatė apylinkės teismas, kad 6 mediniai tašai buvo palikti parduotose patalpose, kurias pagal 2019m. gegužės 19d. pirkimo-pardavimo sutartį iš UAB „Ingrida ir Ko“ įsigijo atsakovas. Šioje sutartyje buvo numatyta sąlyga pardavėjui išsikraustyti iš ginčo patalpų iki 2019m. gegužės 24d., tačiau šiame sandoryje nebuvo numatyta nuostata, kad parduotose patalpose gali būti neribotą laiką ieškovui priklausantys daiktai. Nustatyta ir tai, kad ieškovas žinojo jam priklausančių daiktų buvimo vietą, tačiau šių daiktų nepasiėmė. Byloje neįrodyta, kad ieškovui pasiimti daiktus – medinius tašus būtų trukdę kiti asmenys ir, kad pats ieškovas būtų aktyviais veiksmais siekęs atgauti daiktus. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė būtinųjų vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygų: savininkas daiktų (medinių tašų) valdymo teisę prarado savo valia (pasyviu elgesiu, jų neatsiimdamas, nesant kliūčių tai padaryti), medinių tašų atsakovas nevaldo (jau yra išvežęs utilizuoti kartu su kitomis atliekomis), medinių tašų nėra natūra (jie yra utilizuoti) ( CK 4. 95 straipsnis).
22. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą netinkamai aiškino CK 6.830 straipsnį, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai nenustatė, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl neatlygintino daiktų saugojimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu.
23. Pažymėtina, kad pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje (CK 6.830 straipsnio 1 dalis). Pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo (6.830 straipsnio 4 dalis). Taigi, pasauga kaip sandoris yra dvišalis, jam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tam, jog nagrinėjamu atveju būtų galima konstatuoti šalis siejus pasaugos santykius, nepakanka nustatyti, kad mediniai tašai buvo likę parduotose patalpose, o būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog: 1) mediniai tašai buvo perduoti atsakovui saugoti; 2) buvo atsakovo įsipareigojimas juos išsaugoti ir grąžinti išsaugotus. Pagal bylos duomenis atsakovas neigia buvus žodinį susitarimą dėl ieškovui priklausančių daiktų saugojimo. Kitais leistinais įrodymais toks žodinis susitarimas byloje nėra patvirtintas. Todėl pagristai pirmosios instancijos teismas konstatavo aplinkybę, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo susiklostę teisiniai neatlygintinės pasaugos santykiai.
24. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
25. Pagal skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje visapusiškai ir išsamiai įvertino šalių nurodytus argumentus, pateiktus bylai reikšmingus įrodymus, analizavo teismų praktikoje suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles dėl savininko teisių gynimo būdo pareiškus vindikacinį ieškinį ir išvadas byloje padarė remdamasis būtent byloje ištirtais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pranašumą būtų suteikęs tik vienam kuriam įrodymui, nevertindamas kitų byloje esančių įrodymų. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingas išvadas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
26. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas priteisti bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme neprašo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.