Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-05-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-149-458/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-03
Bylos Nr.
AN2-149-458/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00140-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arvydas Daugėla
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-149-458/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00140-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.4; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko funkcijas laikinai atliekančios E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. (G. T.) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto 2019 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-319-2019 už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje (du epizodai) ir 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą, subendrinus nuobaudas, nubaustas galutine 450 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. G. T. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. sausio 4 d. 21.40 val. (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas antra eismo juosta, rikiavosi į trečią eismo juostą, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, privažiavęs apsisukimo vietą, nerodydamas kairiojo posūkio signalo, apsisukinėdamas nesaugiu greičiu, panaudodamas rankinį automobilio stabdį, privertė užblokuoti galinius automobilio ratus, taip priversdamas automobilį slysti šonu. Tokiais savo veiksmais G. T. iš chuliganiškų paskatų, padarydamas kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus (toliau – KET), sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų asmenų saugumui, pažeidė KET 1.1, 82.2 punktus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. T. skundu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 4 d. priimto nutarimo Nr. 30-ANR_N-319-2019 dalį dėl KET 82.2 punkto pažeidimo ir administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje bei 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. T. neigia chuliganiškai vairavęs. Nurodė, jog, prieš kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, įjungė kairiojo posūkio signalą, kai lemputė baigė mirksėti ir posūkio rankenėlė sugrįžo į pirmesnę padėtį, automobilis jau buvo pasiekęs apsisukimo vietą, taip įvyko dėl to, kad atstumas nuo persirikiavimo iki apsisukimo vietos buvo labai trumpas ir automobilio greitis buvo palyginus didelis. Tuo metu į spidometrą nežiūrėjo, bet mano, kad automobilio greitis persirikiavimo metu buvo apie 25–30 km/val., o apsisukimo vietoje apie 20–25 km/val. Dėl šių priežasčių įjungtas kairiojo posūkio signalas veikė, iki automobilis pasiekė apsisukimo vietą, todėl tvirtino, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Skunde nurodė, kad vairuoja pirmus metus ir neturi pakankamos vairavimo patirties, pripažino, kad į apsisukimo vietą įvažiavo šiek tiek didesniu greičiu nei reikėjo. Tą vakarą lijo ir asfalto danga buvo drėgna, apsisukimo vietoje, tik pradėjęs sukti vairą į kairę, pajuto, kad automobilį ant drėgnos dangos sumėtė, G. T. supanikavo ir iš dalies užtraukė rankinį stabdį, dėl to ar kitų priežasčių automobilis labai nežymiai paslydo šonu, bet kitą akimirką baigė manevrą ir ištiesino automobilį priešingos krypties kelio juostoje, o po to buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, kad G. T. jokių chuliganiškų paskatų neturėjo, pažymėta, jog policijos nutarime taip pat nebuvo nurodyta, kuo pasireiškė jo chuliganiškos paskatos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutartimi G. T. skundas tenkintas iš dalies. Pakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-319-2019: nutraukta byla G. T. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, nepadarius eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimo. G. T. padarytas administracinis nusižengimas iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotas į ANK 417 straipsnio 8 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda. Nutarimo dalis dėl G. T. skirtos 60 Eur baudos pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį dėl kelio ženklinimo nesilaikymo palikta nepakeista.

Šalies argumentai

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko funkcijas laikinai atliekanti E. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-319-2019.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. kovo 21 d. priimtoje nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, jog G. T. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Padarytina išvada, kad būtinasis inkriminuoto pažeidimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos – nenustatytas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad chuliganišką vairavimą lemia chuliganiškos paskatos padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus. Įrodymai surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, o tai, anot apelianto, neginčytinai įrodo, kad pažeidėjas įvykdė administracinį nusižengimą. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik transporto priemonę vairuojančiam asmeniui, tačiau ir eismo bei žmonių saugumui. Atkreiptas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokolo skiltyje „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos“ nurodyta: „Su pažeidimu sutinku, gailiuosi.“, t. y. pareiškėjas sąmoningai pripažįsta įvykdęs administracinius nusižengimus ir pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad G. T. veiksmuose buvo chuliganiško vairavimo požymių, iš chuliganiškų paskatų paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, t. y. pateiktame skunde asmuo ir pats neneigia, jog, vairuodamas transporto priemonę, kirto ištisinę liniją, į posūkį įvažiavo nesaugiu, didesniu greičiu negu reikėjo, taip pat neneigia užtraukęs rankinį stabdį, dėl to automobilis slydo šonu. Tai patvirtino ir administracinius nusižengimus užfiksavę policijos pareigūnai, kurių teigimu, net ir esant neintensyviam automobilių srautui, asmens chuliganiškas vairavimas sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Taigi apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog G. T. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį, nusižengimai kvalifikuoti tinkamai, skirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. T. prašo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju G. T. veiksmuose yra visi administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje, sudėčių požymiai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. kovo 21 d. nutartimi G. T. nubaudimą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį dėl ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimo paliko nepakeistą, o Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas savo apeliaciniame skunde šios nutarties dalies neginčija, todėl Klaipėdos apygardos teismas plačiau dėl aptariamo administracinio nusižengimo padarymo nutartyje nebepasisako.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai buvo išskyręs, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį (du epizodai) G. T. buvo pradėta, nes jis 2019 m. sausio 4 d. d. 21.40 val. (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas antra eismo juosta, rikiavosi į trečią eismo juostą, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, privažiavęs apsisukimo vietą, nerodydamas kairiojo posūkio signalo, apsisukinėdamas nesaugiu greičiu, panaudodamas rankinį automobilio stabdį, privertė užblokuoti galinius automobilio ratus, taip priversdamas automobilį slysti šonu. Buvo tvirtinama, jog tokiais savo veiksmais G. T. neva iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojų eismo, savo ir kitų asmenų saugumui, pažeidė KET 1.1, 82.2 punktus. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

Nagrinėjamu atveju dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymo G. T. pripažįsta, jog kirto ištisinę liniją, tačiau nepripažįsta, kad nerodė kairiojo posūkio. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad G. T., važiuodamas antra eismo juosta, rikiavosi į trečią eismo juostą, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau matyti ir tai, jog, sukant į kairę, kairiojo posūkio signalas buvo įjungtas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad aptariamu atveju nėra abejonių, jog G. T. persirikiuodamas kirto ištisinę liniją bei pažeidė KET 3 priedo 1.1 punktą, tačiau nėra pagrindo teigti, jog G. T. pažeidė KET 82.2 punktą (kairiojo posūkio šviesos signalo rodymas) bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir daro išvadą, kad G. T. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje (KET 82.2 punkto pažeidimas), byla buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Kadangi faktas, jog G. T. nepadarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo dėl kairiojo posūkio signalo nerodymo, yra įrodytas bylos medžiagoje esančiais objektyviais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išvengti pasikartojimų, nutartyje dėl šio klausimo plačiau nebepasisako.

Pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl apygardos teismas dėl nagrinėjamo klausimo pasisako išsamiai, detaliai išnagrinėdamas kiekvieną reikšmingą aplinkybę. Administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal minėto ANK straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save priešpriešiais aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo / administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo / administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ).

Apygardos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad bylos medžiagoje esantys duomenys nepagrindžia chuliganiškų paskatų. Atkreiptinas dėmesys, kad chuliganiškas vairavimas yra išskirtas kaip savarankiškas, pavojingesnis nei kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, pažeidimas būtent dėl chuliganiškų paskatų – t. y., kaip jau minėta pirmiau, dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, paprastai – kitus eismo dalyvius, ir taip elgtis arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo.

Pagal ANK administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Todėl tuo atveju, kai nėra bent vieno iš šių požymių, negalima laikyti, kad veika padaryta iš chuliganiškų paskatų. Kaip jau minėta, nustačius objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius jo požymius, t. y. tiesioginę tyčią ir būtinąjį pažeidimo sudėties požymį – motyvą (chuliganiškas paskatas). Nesaugus manevravimas, taip pat ir naudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo veikos paskatų turinį, kontekste. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad G. T. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones; demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Pareigūnai, surašydami protokolą, tik abstrakčiai nurodė, kad G. T. iš chuliganiškų paskatų, padarydamas kelis KET pažeidimus, sukėlė pavojų eismo saugumui – nesaugiu greičiu apsisukinėdamas, panaudodamas rankinį automobilio stabdį, privertė užblokuoti galinius automobilio ratus, taip priversdamas automobilį slysti šonu. Administracinio nusižengimo protokole nėra konkretizuota, kad G. T. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones ir, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog, kaip matyti iš įvykio vaizdo įrašo, vairuota tamsiu paros metu, kelio danga buvo šlapia, ir apsisukant vairuotoją tikrai galėjo sumėtyti, tačiau vaizdo įraše nėra matyti, kad automobilis būtų slydęs šonu, tačiau jeigu ir slydo, tai nežymiai, o po šio manevro automobilio vairuotojas iš karto buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Taigi konstatuotina, kad nebuvo iškilusios realios didelės grėsmės kitiems eismo dalyviams. Kitų automobilių kelyje nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui ir pan., bet ne kiekvieną tokį KET pažeidimą galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Kaip jau minėta, šioje byloje nėra duomenų apie chuliganiškas pažeidėjo paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė – vien tik transporto priemonės vairavimas, atliekant veiksmus, dėl kurių automobilis slysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.), savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Taigi, esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad būtinasis inkriminuoto nusižengimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos – nenustatytas.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog atsiliepime į apeliacinį skundą G. T. taip pat yra pažymėjęs, kad jokių chuliganiškų paskatų jo veiksmuose nebuvo. Ištisinę liniją kirto dėl to, kad staiga pamatė apsisukimo vietą, būtent dėl šios priežasties greitis buvo šiek tiek didesnis negu reikėjo apsisukant, o dėl didesnio greičio ir automobilio sumėtymo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo transporto priemonę stabdė ir rankiniu stabdžiu, ir pedalu. Už visų būtinų atsargumo priemonių nesilaikymą pirmosios instancijos teismas G. T. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, dėl to jis neprieštaravo. Apeliaciniame skunde yra pažymėta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog G. T. su pažeidimu sutinka ir gailisi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. kirtęs ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau nesutiko padaręs kitus administracinius nusižengimus. Administracinio nusižengimo protokolo grafoje „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos“ būtent ir yra pažymėta, kad G. T. sutinka su padarytu pažeidimu, o ne pažeidimais, t. y. nuo sustabdymo momento iki dabar jis pripažįsta padaręs tik Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkto pažeidimą.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad G. T. galėjo padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, nepakanka išvadai apie G. T. kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Aptariamu atveju pažeidėjas nesilaikė KET 4 ir 9 punkte numatytų pareigų. ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už transporto priemonės vairavimą, nesilaikant visų būtinų atsargumo priemonių, todėl apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog asmenys, atlikę tokius veiksmus ir nesilaikę KET 4 ir 9 punktų reikalavimų, atsako pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, numatančią atsakomybę už ANK nenumatytus KET pažeidimus.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko funkcijas laikinai atliekančios E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arvydas Daugėla