Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1286-598/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-23
Bylos Nr.
1-1286-598/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46631-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Kaltinamasis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1286-598/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46631-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; (S) 1.1.8.1.1;1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2; 1.1.9.2; 2.1.8;1.1.9.8.;2.3.6.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 23 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Renatai Tamašauskienei,dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei,kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokato padėjėjui P. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" autokrautuvo vairuotojas, gyvena ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013 m. rugpjūčio 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 151(1) straipsnio 1dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme; 2) 2016 m. gegužės 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64(1) straipsnį 10 ( dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bausmę atliko 2017 m. balandžio 7 d., teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. kaltinamas tuo, kad 2020 m. lapkričio 25d., apie 14 val. 20 min., važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, prie prekybos centro „ Maksima“, esančioje prie (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę- VW Passat, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0347, 2020 m. lapkričio 25 d. 14 val. 47 min nustatytas 2,43 promilės girtumas, 15val. 17 min nustatytas 2,49 promilės girtumas).

Apklaustas teisiamajame posėdyje R. S. parodė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažįsta. 2020 m. lapkričio 25 d. apie 12.00 val. su I. P. nuvyko jo automobiliu VW Passat į automobilių aikštelę (duomenys neskelbtini), tikslu išgerti. Gėrė dviese, po to prisidėjo trečias iš matymo pažįstamas asmuo. Jis vilkėjo žalios spalvos darbinį kombinezoną. Automobilį į aikštelę aitvairavo jis, aikštelėje užtruko apie valandą, iš automobilio buvo išlipęs vieną kartą, ėjo pirkti alkoholio. Maistą kebabinėje pirko I. P.. I. P. visada sėdėjo keleivio sėdynėje priekyje. Automobilis visada buvo išjungtas, o rakteliai išimti. Nusprendęs, kad nori grįžti namo, paskambino seseriai, ši pranešė tėvams ir visi atvyko jo parvežti, laukė apie pusvalandį. Automobilio užvedęs nebuvo. Per visą laiką išgėrė apie 4-5 0,5 ltr. talpos butelius alkoholio.

Liudytoja R. B., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Datos tiksliai neprisimena laikotarpyje nuo ryto iki pietų dirbo viena. Dėmesį atkreioė vyrai, kurie vartojo alkoholį aikštelėje, automobilyje ir vairavo automobilį. Už vairo buvo vyras žaliu darbiniu kostiumu. Jis vairavo automobilį VW Passat ir atsitrenkė į automobilį VW Sharan raudonos spalvos. Įvykus šiam įvykiui, ji pranešė pareigūnams. Dar neatvykus pareigūnams, atvyko tretieji asmenys, galimai mama. Ji matė, kad už automobilio VW Passat vairo sėdėjo tik vyras dėvintis žalios spalvos kostiumą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja R. B. parodė vietą prie (duomenys neskelbtini), Jonava, ir paaiškino automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo aplinkybes. (b.l. 77-86)

Liudytojas I. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra kaltinamojo bendradarbis. Galimai 2020 m. lapkričio 25 d. dieną, valandos nežino, su kaltinamuoju vartojo alkoholį, dar buvo prisijungęs bendradarbis, kurio vardo ir pavardės neprisimena. Būnant kaltinamojo automobilyje, jis užvestas nebuvo. Iš automobilio jis buvo išėjęs, kad nupirkti alkoholio, degtinės. Jis tą dieną buvo apsirengęs juodais drabužiais, kaip buvo apsirengęs kaltinamasis – neprisimena. Tą dieną su kaltinamuoju išgėrė apie du butelius degtinės. Dėl suvartoto alkoholio, tiksliai neprisimena dienos įvykių. Važiuoti iš aikštelės nenorėjo, todėl R. S. kvietėsi giminaitį. Neprisimena, kad bendrautų su kebabinės barbuotoja, mano, kad automobilių aikštelėje praleido apie tris valandas.

Liudytojas P. L., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020 m. lapkričio pabaigoje, tiksliai datos neprisimena, paskambino kaltinamsis ir paprašė parvairuoti automobilį iš Jonavos (duomenys neskelbtini), nuo kebabinės, nes jis buvo neblaivus. Maždaug apie 13-14 val. su S. nuvyko su į vietą. Automobilį VW Passat rado nuriedėjusį į kitą vietą iš pastatymo vietos, tai nustatė, nes buvo automobilis susilietęs su raudonos spalvos VW markės automobiliu. Kai jie atvažiavo už automobilio vairo niekas nesėdėjo. Kaltinamasis vaikščiojo aikštelėje, bendradarbis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, nepažįstamas asmuo sėdėjo gale. Niekas neaiškino kas ir kaip įvyko. Niekas iš aikštelėje buvusių asmenų nekalbėjo apie vairavimą, visi buvo girti. Rankinis stabdis užtrauktas nebuvo, raktelių nebuvo. Po kurio laiko atvyko pareigūnai ir jie automobilio raktelius rado porankyje.

Liudytoja J. P., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020 m. lapkričio mėnesį dirbo kartu su A. K., gavo pranešimą apie tai, kad girtas važiuotojas bando vairuoti automobilį. Buvo nustatyta liudytoja, kuri nurodė apie neblaivų vairuotoją, nustatyta, kad neblaivus vairuotojas dėvėjom žalią kombinezoną, tokį kombinezoną dėvėjo ir kaltinamasis. Kai jie atvyko į įvykio vietą jau buvo dviejų pagyvenusių asmenų pora, norėjusių nutransportuoti automobilį. Kaltinamojo automobilis lietėsi su raudonos spalvos automobiliu.

Liudytojas A. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020 m. lapkričio 24-25 d. dirbo su J. P. ir gavo pranešimą, kad neblaivus vairuotojas važiuoja automobiliu VW Passat. Nuvyko prie (duomenys neskelbtini). Įykio vietoje, nurodytas automobilis glaudėsi prie raudonos spalvos automobilio. Aiškinantis įvykio aplinkybes bendravo su aplinkiniais ir kebabinės darbuotoja ir nusatė, kad automobilį vairavo vyras dėvėjęs žalios spalvos darbinį kombinezoną, t.y. kaltinamasis. Dėl neblaivumo su kaltinamuoju buvo neįmanoma susikalbėti. Neprisimena ar tuo metu kai atvyko automobilis buvo užvestas, ar ne.

Liudytojas V. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020 m. rudenį, datos neprisimena, paskambino dukra S. L., kad nuvežtų pas P. L., kad šis paimtų R. S. automobilį iš (duomenys neskelbtini), Jonavoje, nes kaltinamasis girtas. Į aikštelę važiavo jis, jo žmona ir P. L.. Aikštelėje pamatė vaikštantį girtą kaltinamąjį, automobilyje sėdėjo du asmenys – vienas priekyje keleivio sėdynėje, kitas gale. Automobilis nebuvo užvetas. Jo nuomone automobilis stovėjo tvarkingai. Atvykus pareigūnams ir pasakius „įvykio vieta“ pastebėjo, kad jo sūnaus automobilis prisiglaudęs prie raudonos spalvos automobilio.

Liudytoja V. S., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2020 m lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslioi datos nepisimena, paskambino žentas P. L., kuris pasakė, kad iš (duomenys neskelbtini), Jonavos reikia parvežti sūnų, nes jis išgėręs. Į (duomenys neskelbtini), išvažiavo ji, jos sutuoktinis, P. L. ir jo sūnus. Kai nuvyko į įvykio vietą sūnus vaikščiojo aplink savo automobilį, jo bendradarbis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, trečio asmens ji neatsimena. Netrukus atvyko pareigūnai. Pastebėjo, kad sūnus automobilis galiniu bamperiu prisiglaudęs prie raudonos spalvos automobilio.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2020 m. lapkričio 25 d. apžiūrėta įvykio vieta - Jonava, (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje matomas dviejų aukštų pastatas. Pastato kairėje pusėje maitinimo įstaiga ant kurios yra iškaba "(duomenys neskelbtini)". Priešais šį pastatą automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi automobiliai. Tarp jų raudonos spalvos automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurio galinę dalį liečiasi juodos spalvos automobilio VW Passat, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinis bamperis. Ant abiejų automobilių apgadinimų nesimato. Automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelės uždarytos, neužrakintos, automobilio langai dalinai atviri. Automobilio durelių ir variklio užvedimo užraktai nepažeisti. Automobilio salone netvarka. Priešais automobilio dešinės pusės keleivio sėdynę ant grindų yra tuščias skaidraus stiklo butelis, ant kurio etiketės užrašyta Stumbro DAINAVA trauktinė, 40 % tūrio. Bultelis 0,5 litro talpos (butelis išimtas). Ant priekinės automobilio panelės sulamdytos folijos gniužulas. Po automobiliu guli tuščias plastikinis butelis su etikete Coca Cola. Ant pastato Jonava, (duomenys neskelbtini), išorės yra vaizdo stebėjimo kamera. ( b.l. 20-22).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatoma, kad 2020 m. lapkričio 25 d. 15 val. 32 min. surašytas neblaivumo aktas, kuriuo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 25 d. 14 val. 47 min. nustatytas 2,43 promilės, 15 val. 17 min nustatytas 2,49 promilės. Neblaivumo aktą R. S. pasirašyti nesutiko.( b.l. 121)

Kitų objektų apžiūros protokolu išklausytas garso failas, gautas iš bendrojo pagalbos centro. Jame užfiksuota informacija, kad 2020 m. lapkričio 25 d. 14:25 val. mobiliu telefonu (numeris nurodytas) paskambinusi moteris, prisistačiusi R. B., praneša apie neblaivų vairuotoją (duomenys neskelbtini), Jonavoje, kuris išvažiuoja automobiliu VW Passat, valst. Nr. LIR, atsitrenkia į kitą automobilį. ( b.l. 34-37)

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš parduotuvės Maxima, (duomenys neskelbtini), Jonava. Vaizdo įrašas faile "Camera25 2020 m. lapkričio 25 d. 14-18-11". Matoma automobilių stovėjimo aikštelė, priešais kebabinės pastatas. Šalia kebabinės, kairėje pusėje stovi šviesios spalvos automobilis, priekiu į aikštelę, toliau juodos spalvos automobilis, universalo tipo, priekiu į aikštelės kraštą ( į bordiurus). Iiš VW Passat keleivio pusės išlipa vaikinas, nueina link rampos, kitas vaikinas išlipa iš vairuotojo sėdynės. Šis vaikinas laukia prie kebabinės lauko, jis su žaliu kapišonu, matosi darbinės kelnės. Prie vaikino prieina vaikinas, kuris išlipo iš keleivio sėdynės. Jie abu eina į automobilį, į vairuotojo sėdynę sėda vaikinas su kapišonu. Vaizdo įrašas pasibaigia. Trunka 3 min 01 s. 2. Pateiktas vaizdo įrašas faile "Camera25 2020 m. lapkričio 25 d. 14-34". Matoma automobilių stovėjimo aikštelė, priešais Kebabinės pastatas. Šalia kebabinės, kairėje pusėje stovi šviesios spalvos automobilis, priekiu į aikštelę, VW Passat, nesimato ( b.l. 61-63)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis nurodė, kad automobilio nevairavo, tik jame buvo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytoja R. B. jį apkalba, nes tarp jo ir liudytojos kilo žodinis konfliktas ir ji apkalba jį. Nustatyta, kad kaltinamasis ir liudytojas I. P. nepadoriai elgėsi prie kebabinės, bet tai nebuvo pagrindas apkalbėti kaltinamąjį, kad šis neblaivus vairavo automobilį. Neginčytinai nustatyta aplinkybė, kad kaltinamojo automobilis buvo pajudėjęs iš vietos ir galiniu bamperiu prisiglaudęs prie VW Sharan raudonos spalvos. Kaltinamojo teiginys, kad jis neketino automobilio vairuoti, nes buvo neblaivus, todėl išsikvietė atrimuosius, abejotinas, kadangi viskas vyko po to kai jo automobilis pajudėjo iš savo pirminės buvimo vietos ir atsitrenkė į VW Sharan. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, nes jam 2020 m. lapkričio 25 d. 14 val. 47 min. nustatytas 2,43 promilės, 15 val. 17 min. nustatytas 2,49 promilės girtumas ir pats kaltinamasis nurodė, kad dėl girtumo gerai neprisimena visų aplinkybių.

Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. S. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju 2020 m. lapkričio 25 d. 15 val. 32 min. surašytas neblaivumo aktas, kuriuo R. S., 2020 m. lapkričio 25 d. 14 val. 47 min. nustatytas 2,43 promilės, 15 val. 17 min nustatytas 2,49 promilės. todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad R. S. buvo nustatytas 2,43 prom. neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. D. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenutatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. R. S. teistas ir šią nusikalstamą veiką padarė esant išnykusiam teistumui (1 t. b. l. 69-70), baustas administracine tvarka (1 t. b. l. 169-172), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2020 m. lapkričio 25 d. pagal LR ANK 209 straipsnio 1 dalį 90 eurų bauda ( b.l. 177-180) dirbantis (1 t. b. l. 181). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. S. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant jos dydį artima minimaliam (BK 49 straipsnio 3 dalis).

BK 75 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taigi, baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju R. S. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis teistas, tačiau teistumas išnykęs, dirba, atsižvelgus į tai, jog bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti R. S. taikant didesnį nei vidurkis – 9 mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kurio metu kaltinamojo atžvilgiu taikytina intensyvi priežiūra. Kaltinamajam taip pat skirtinas įpareigojimas, kuris padės įgyvendinti bausmės paskirtį, o būtent – įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis (ir įgyti) specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones vienerių metų ir šešių mėnesių terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. lapkričio 26 d., tai yra nuo to momento, kai buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (1 t. b. l. 144-146).

Dėl automobilio konfiskavimo

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria buvo padaryta nusikalstama veika, registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, vardu. Automobilio valdytojas R. S. (1 t. b.l. 115). Byloje nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas (finansuotojas) būtų žinojęs ar galėję žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, taip pat nenustatyta ir kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant, būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis vidutinė automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 3110 Eur (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-319/2017, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-436-211/2017).

Kiti su baudžiamąja byla susiję klausimai

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas. Iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės nekeistinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: elektroninė laikmena su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro; elektroninė laikmena su vaizdo įrašu ( Maxima parduotuvės); elektroninė laikmena su "Body" kamerų vaizdo įrašai – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos. R. S. vairuotojo pažymėjimas – išsiųstinas į VĮ „Regitra“. Skaidraus stiklo tuščias butelis - sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 – 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos arešto bausmės vykdymą R. S. atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant R. S. intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose bei R. S. nustatyti šią pareigą: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą - turto konfiskavimą ir išieškoti valstybės naudai automobilio, VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3110 Eur (tris tūkstančius šimtą dešimt eurų).

R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: elektroninę laikmeną su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro; elektroninę laikmeną su vaizdo įrašu (Maxima parduotuvės); elektroninę laikmeną su "Body" kamerų vaizdo įrašais – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. R. S. vairuotojo pažymėjimą – išsiųsti į VĮ „Regitra“. Skaidraus stiklo tuščią butelį - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Banga Bartkienė