Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta bausmė – areštas 40 parų. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis paskirta E. N. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (šiuo atveju – įgyti šią teisę) – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. N. vengė neblaivumo patikrinimo kai jam, vairavusiam motorinę transporto priemonę, buvo nustatyti neblaivumo požymiai: jis, 2019 m. birželio 17 d., apie 20.25 val., Žemynos gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kai ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdę policijos pareigūnai jam tikrinimo metu nustatė neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakydamas etilo alkoholio koncentracijos iškvėptame ore patikros. Šie E. N. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis mano, jog jam buvo paskirta per griežta arešto bausmė ir nustatytas per ilgas draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones terminas.

5. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017).

6. BK 281¹straipsnis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

7. Skirdamas nuteistajam E. N. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes: į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris didelės žalos ar sunkių pasekmių nesukėlė, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Dar teismas atsižvelgė į tai, kad E. N. nedirba ir turi išieškomų skolų. Apibendrindamas E. N. charakterizuojančius duomenis jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių kontekste (nedirba ir neturi jokios kitos naudingos veiklos, girtuokliauja, tada daro teisės pažeidimus, prasiskolinęs, tėvų išlaikomas, iki šiol neįgijęs vairuotojo pažymėjimo, nors vairuoja transporto priemones), teismas jo asmenybę vertino kaip linkusią į teisės pažeidimų darymą.

8. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas bausmių rūšis bei nurodė motyvus, kuriais remiantis darė išvadą, kad bausmės tikslai E. N. gali būti pasiekti paskyrus arešto bausmę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. N. turimi įsiskolinimai nuo 2003 metų siekia beveik 7000 eurų, jis nedirba, į jau nurodytus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, ir sprendė, kad nėra jokio pagrindo skirti bausmę – baudą, pažymėjo, kad sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas E. N. neatitiktų BK 55 straipsnio reikalavimų, kuris nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

9. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes ir tai, kad E. N. teisiamas pirmą kartą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti jam parenkant ne pačią griežčiausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą, jos dydį nustatant baudžiamojo įstatymo ribose, t. y. 60 parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažino vienu trečdaliu. Be kita ko, iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad nuteistasis šiuo metu nedirba, jis nepateikė jokių duomenų, susijusių su jo užimtumu, todėl spręsti dėl paskirtos bausmės švelninimo, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad motyvų, kuriais remiantis apeliantas vertina, kad paskirta bausmė savo dydžiu ar rūšimi yra per griežta, jis nenurodė.

10. Nuteistasis pateikė medicinos dokumentų išrašus, kuriuose užfiksuota, kad E. N. patyrė traumą buityje, jam nustatyta diagnozė: dešinės lateralinės kulkšnies lūžis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo sveikatos būklė šiuo atveju nesudaro pagrindo švelninti jam skirtos bausmės, kadangi pataisos įstaigose užtikrinamos tokio paties lygio ir kokybės sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis).

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas E. N. pripažindamas kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką jam paskyrė ir dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones trejus metus (ir įgyti šią teisę) (BK 68 straipsnis), bei automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per ilgą draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones terminą.

12. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nustatydamas trejų metų užraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas išsamių argumentų nenurodė. Įstatymų leidėjo pozicija dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise termino griežtėjo, nes BK 68 straipsnio 2 dalis buvo pakeista (2019 m. sausio 11 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2019 m. balandžio 1 d. redakcija), nustatant uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą nuo vienerių iki penkerių metų, o senojoje BK 68 straipsnio 2 dalies redakcijoje maksimalus terminas buvo nustatytas iki trejų metų. Nepagrįsta apelianto nuomonė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jam uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę trumpesniam nei trijų metų terminui. Jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Šiuo atveju nuteistasis neblaivus vairavo automobilį 2019 m. birželio 17 d., galiojant jau naujai įstatymo redakcijai, jis neblaivumą tikrintis atsisakė, todėl nebuvo nustatytas jo apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis. Jis padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, tačiau nedirba, pragyvena iš pašalpų, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, baustas administracine tvarka (nuobaudos negalioja), baustas už alkoholio vartojimo tvarkos pažeidimus, jam nustatytas trejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju nustačius trumpesnį baudžiamojo poveikio priemones terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties. Taip pat pažymėtina, kad teismas nėra saistomas apelianto pozicijos dėl siūlomos bausmės rūšies ar dydžio, ar baudžiamojo poveikio priemonės termino.

13. Pastebėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemonę terminas atitinka BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkį, be to, net už panašaus pobūdžio, tačiau mažesnio pavojingumo, teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalis, yra privalu vairuotojui skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi nuteistajam nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas nevaržo jo teisių daugiau nei to reikalauja siekiami tikslai.

14. Pažymėtina ir tai, kad E. N. pagrįstai paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad transporto priemonė buvo perduota E. N. žinion ir dispozicijon, todėl ji konfiskuota kaip nusikalstamos veikos priemonė. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018).

15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga ir proporcinga padarytam nusikaltimui, baudžiamojo poveikio priemonės paskirtos pagrįstai, todėl nuteistojo E. N. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.