Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. S. ir jos atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, atsakovo T. S. atstovui advokato padėjėjui Tomui Damuliui, išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. S. patikslintą ieškinį atsakovui T. S., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės I. S. atstovas, advokato padėjėjas Edvardas Bandariavičius, teismo posėdyje ieškinį palaikė. Nurodė, jog atsakovas uždirba virš 5000 Lt, jo pajamos yra tris kartus didesnės nei ieškovės, todėl gali skirt savo vaiko išlaikymui 160-170 svarų (800 Lt) sumą. Prašo pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.

Atsakovas T. S. į teismo posėdį neatvyko, bylą veda per atstovą, advokato padėjėją T.Damulį.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Andrius Baranauskas teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė gyvena jos mamai priklausančiame bute, kur V. S. sudarytos tinkamos sąlygos. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaiko interesus. Kadangi abi pusės gauna atlygį, didesnį už minimalią algą, todėl yra galimybės patenkinti ne tik minimalius vaiko poreikius. Kadangi atsakovo pajamos bent du kartus didesnės už ieškovės, šiuo atveju galima nukrypt nuo proporcingumo ir atsakovas gali prisidėti didesne, t.y. ne mažesne nei 600 Lt suma. Įsiskolinimo bei kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimą prašo spręsti atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad ieškovė I. S. (D) ir atsakovas T. S. susituokė 2010 m. sausio 30 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 10 (santuokos liudijimas AA Nr.286420; 1 t. b.l 7). Gyvenant santuokoje šalims (duomenys neskelbtini). gimė dukra V. S., kuri yra nepilnametė (gimimo liudijimas AA Nr.724598, 1 t. b.l.8). I. S. kartu su nepilnamete dukterimi gyvena ir gyvenamąją vietą deklaruoja bute, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame I. S. motinai B. P., pagal 2011-01-02 panaudos sutartį, kas mėnesį mokant panaudos davėjui po 100 Lt remonto darbams (1 t. b.l.102-103). Šalys registruotų transporto priemonių bei nekilnojamojo turto neturi (1 t. b.l.10-13). I. S. 2011-10-01 – 2011-12-31 laikotarpyje buvo mokama 1836,80 Lt motinystės pašalpa (1 t. b.l.14). I. S. išperkamosios nuomos sutarties pagrindu 2011-07-12 su UAB „Ūkio banko lizingas“ pirko televizorių, už kurį mokėjo po 249,92 Lt įmokas (1 t. b.l.72,73), bankas prievolė bankui įvykdyta (1 t. b.l.89). Ieškovė pateikė T. S. pagrindinių sąskaitos santaupų išrašą už laikotarpį nuo 2011-05-25 iki 2012-05-24, iš kurio nustatyta, kad atsakovo mėnesio atlyginimas yra vidutiniškai 1104,26 svarų (1 t. b.l.65-71). Ieškovė I. S. nuo 2009-09-01 dirba (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje prailgintos dienos grupės auklėtoja (1 t. b.l.96-97). Ieškovės išlaidos už komunalinius buto patarnavimus už metus laiko yra: 603,66 Lt už komunalines paslaugas (1 t. b.l.98), 574,65 Lt už suvartotą energiją (1 t. b.l.99), 208,67 Lt už suvartotas gamtines dujas (1 t. b.l.100), 2730,07 Lt už šildymą, karštą vandenį bei jo temperatūros palaikymą (1 t. b.l.101). Pateiktais išrašais iš medicininių dokumentų nustatyta, kad V. S. 2011-01-13 – 03-01 buvo hospitalizuota dėl specifinės motorikos raidos sutrikimo (1 t. b.l.104), 2011-11-14 konsultuota dėl dermatito (1 t. b.l.105). V. S. nuo 2012-09-01 lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“, už kurį vidutinis mėnesio mokestis 120 Lt (1 t. b.l.106), lanko muzikos mokyklos „Yamaha“ klasę, už kurią nustatytas 60 Lt mėnesio mokestis (1 t. b.l.107). I. S. nuo 2012-07-02 naudojasi UAB „Dokeda“ teikiamomis televizijos ir interneto paslaugomis, kurių abonentinis mokestis yra 40 Lt (1 t. b.l.108-110). AB SEB banke laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2012-02-28 į I. S. sąskaitą T. S. pervedimų nebuvo (2 t.b.l.1). Iš pateiktų pirkimo kvitų matyti, kad ieškovė I. S. liepos mėnesį turėjo 1130,84 Lt išlaidų maistui, higienos bei laisvalaikio prekėms, patalams, knygutėms, medicinos ir kosmetikos priemonėms (1 t.b.l.136-146). Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada nustatyta, kad I. S. su mažamete dukterimi gyvena gražiai sutvarkytame jos mamai B. P. priklausančiame bute; mergaitei sudarytos tinkamos gyvenimo, buities ir ugdymo sąlygos (1 t. b.l.30).

Liudytojos B. P., ieškovės motinos, parodymais nustatyta, kad atsakovas gimus dukrai išvyko į užsienį ir šeimai nepadeda. Dukra gyvena jos bute, moka už butą komunalinius mokesčius ir po 100 Lt atideda buto remontui. Anūkės sveikata silpna, jai nustatytas dermatitas, reikia taikyti maistą, nes pieno produktams alergiška, dažnai serga.

Liudytojos V. P. parodymais nustatyta, kad T išvažiavo uždirbti pinigų į užsienį. T nesirūpina dukra, neatvažiuoja, nesidomi ir nepadeda finansiškai.

Liudytojos R. S. parodymais nustatyta, kad ji atsakovą matė per V gimtadienį. Mergaitę I padeda auginti jos mama.

Liudytojos E. L. parodymais nustatyta, kad ieškovei jos mama duoda pinigų, atneša maistą, perka žaislus. Ji širdies draugo neturi.

Liudytojos R. S., atsakovo mamos, parodymais nustatyta, kad sūnus išvažiavęs davė pinigų ieškovei pirkti automobilį, bet I jį pardavė. Tadas buvo grįžęs per mergaitės gimtadienį, krikštynas, apmokėjo gimtadienio išlaidas kavinėje. Jai žinoma, kad ieškovė yra atsakovui neištikima.

Liudytojos K. J. parodymais nustatyta, kad atsakovas yra jos vyro pusbrolis. Ji dirba barmene-padavėja įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. 2012-06-20 bare buvo švenčiamos krikštynos, kurių metu matė kaip baro fojė ieškovė aistringai bučiavosi ir glamonėjosi su draugu, kurio vardas T.

Liudytojo T. L. parodymais nustatyta, kad su ieškove pobūvyje nebuvo.

Liudytojos I. M. parodymais nustatyta, kad vasarą matė, kaip ieškovę atvežė prie namų su juoda prabangia mašina ir išleido, ji vaikščiojo su mergaite, o vyriškis jos laukė.

Liudytojos A. Š. parodymais nustatyta, kad ieškovas su atsakove skrido į Bulgarijoje vykusias vestuves, turėjo kartu skristi į Ameriką, bet I išskrido su T. L.. T. L. yra jos pusbrolio sūnus. Jie trečios eilės pusbroliai su T. Jos marčios tėvas matė, kad jie abu grįžo.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas gimus dukrai išvyko į Angliją, nepaisant jos noro gyventi kartu ir auginti vaiką. Nuolatos išlaikymo neteikė. Paaiškėjo, kad jis turi kitą moterį, kuri laukiasi nuo jo vaiko. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl jo kaltės nesutinka, santuoką prašo nutraukti dėl ieškovės kaltės. Pati ieškovė buvo jam neištikima, tuo tarpu jis, net ir būdamas užsienyje nuolatos rūpindavosi šeima.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad sutuoktinių viena iš pareigų – vienas kitą remti. Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinio lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu šis nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011-01-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovės bei jos prašymu apklaustų liudytojų B. P., V. P., R. S. ir E. L. parodymais nustatoma, kad šalių santykiai pašlijo kai atsakovas gimus dukrai, nepaisydamas ieškovės noro gyventi kartu Lietuvoje, išvažiavo dirbti ir gyventi į Angliją.

Atsakovas išvyko ir daugiau kaip dveji metai gyvena atskirai nuo šeimos, neteikė reguliariai vaikui išlaikymo ir tinkamai nesirūpino šeima, neieškojo būdų gyventi kartu. Todėl, teismas pripažįsta, jog jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.

CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas yra jai neištikimas, jokiais kitais įrodymais nepatvirtintos, liudytojai apie šią aplinkybę žino tik iš pačios ieškovės, todėl atsakovui šią aplinkybę neigiant, teismas sprendžia, kad ji yra neįrodyta.

Neištikimybė – viena iš aplinkybių, kada preziumuojama kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo. Atsakovas nurodo, kad ieškovė jam buvo neištikima. Nors tiek ieškovė, tiek T. L. neigė, kad juos sieja intymūs ryšiai, tačiau šią aplinkybę patvirtino liudytoja K. J., kurios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Intymų viešą ieškovės bendravimą su svetimu vyru, teismas pripažįsta santuokine neištikimybe ir sprendžia, kad toks ieškovės elgesys laikytinas esminiu santuokinių pareigų pažeidimu, nepriimtinu moralės požiūriu. Todėl teismas pripažįsta ir ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo.

Byloje nėra duomenų, kad abu sutuoktiniai nuoširdžiai stengėsi išsaugoti šeimą, svarstė visas įmanomas galimybes, sprendė šeimos problemas, intensyviai ieškojo sutarimo šiuo klausimu, ėjo į kompromisus, nuolaidas ir pan. Nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai abu sutuoktinius iš dalies tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir tai nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.28 str., 3.53 str. 1, 2 d., 3.61 str.).

Vadovaujantis LR CK 3.69 str. 1 d., sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Santuoką nutraukus, ieškovės reikalavimu po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – S, atsakovui paliktina S pavardė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp tėvų kyla ginčas, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų (LR CK 3.169 str. 1 d., 2 d.). Ieškovė prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas nurodytam reikalavimui neprieštarauja. Išvadą teikianti institucija nurodo, kad toks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas atitiks nepilnametės V. S. interesus. Ieškovė panaudos pagrindais su dukterimi gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, kur sudarytos visos reikalingos sąlygos vaiko poilsiui ir vytimuisi, todėl atsižvelgiant į tai, kad nepilnametę dukrą auk­lė­ja, iš­lai­ko ir pri­žiū­ri I. S., į mergaitės amžių bei ryšį su motina, nepilnametės V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra nustatytina su jos motina.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Tuo atveju, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia (LR CK 3.194 str.). Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatoma, kad atsakovas T. S., būdamas nepilnametės V. S., gim.(duomenys neskelbtini), tėvu, tinkamai nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl materialinis išlaikymas priteistinas teismine tvarka.

Ieškovė dukros V. S. materialinio išlaikymo užtikrinimui iš atsakovo T. S. prašo priteisti 800 Lt dydžio periodines kasmėnesines išmokas, pinigus mokant nuo ieškinio padavimo dienos 2012-02-01 iki dukros pilnametystės.

Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra dirbantys. Ieškovės mėnesio atlyginimas yra 1800 Lt, kitų pajamų bei registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi (1 t. b.l.10,12). Atsakovas gyvena Anglijoje, dirba naktiniame klube, jo vidutinis darbo užmokestis yra 1104,26 svarų (4736 Lt) (1 t. b.l.65-71). Atsakovas registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi (1 t. b.l.11,13). Kitų išlaikytinių šalys neturi. Tai, kad atsakovas dirba užsienyje ir jo konvertuotas į litus atlyginimas yra didesnis nei ieškovės, neduoda pagrindo teigti, jog atsakovo padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, kadangi, kaip nurodo atsakovo atstovas, jo atlyginimas pagal tos valstybės, kurioje jis gyvena kriterijus, tai yra minimalus atlyginimas, be to pragyvenimo lygis Didžioje Britanijoje yra aukštesnis nei Lietuvoje. Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad abi šalys turi pareigą materialinį išlaikymą savo nepilnametei dukteriai teikti lygiomis dalimis.

Patikslintame ieškinyje (1 t. b.l.92-94) ieškovė nurodė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 1320 Lt (350 Lt maistui, 100 Lt rūbams, 90 Lt batams, 140 Lt vaikų darželiui, 40 Lt vaistams, 15 Lt elektros energijai, 10 Lt dujoms, 150 Lt būreliui ir priemonėms, 200 Lt būstui, 50 Lt higienos priemonėms, 80 Lt laisvalaikiui, 80 Lt žaislams, 15 Lt televizijai ir internetui). Pirminiame (1 t. b.l.1-3) bei 2012-06-19 patikslintame (1 t. b.l.61-64) ieškiniuose ieškovė nurodė, kad vaiko poreikius atitinka 1000 litų dydžio išlaidos. Teismo posėdžio metu tiksliai nurodyti vaiko išlaikymui reikalingos sumos ieškovė negalėjo. Atsakovas ginčija nurodytus vaiko poreikius, teigdamas, kad 2 metų vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį nurodytos išlaidos batams po 90 Lt, laisvalaikiui ir žaislams 160 Lt ar 15 Lt internetui, yra dirbtinai padidintos.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga 1320 Lt suma. Ieškovė visiškai nepagrindė sumos kas mėnesį išleidžiamos priemonėms (90 Lt), be to išlaidos pramogoms ir žaislams (po 160 Lt), rūbams ir batams (190 Lt) yra neproporcingai didelės atsižvelgiant į vaiko amžių (2 metai). Išlaidos televizijai ir internetui nelaikytinos būtinojo poreikio priemonėmis tokio amžiaus vaikui. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog vaikas turi specialių poreikių, turi sveikatos sutrikimų (1 t. b.l.104, 105) ir jam reikalingos papildomos lėšos bei priežiūra. Todėl teismo vertinimu V. S. poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga suma yra 1000 Lt. Beje, šią sumą nurodė ir pati ieškovė pradiniuose ieškiniuose, kurią vėliau nemotyvuotai padidino.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnametei dukrai V. S. išlaikymą, mokamą 500 Lt dydžio periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės. Nepilnametei skirtų lėšų tvarkytoja skirtina jos motina I. S..

Dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo T. S. materialinio išlaikymo įsiskolinimą dukrai V. S. už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki ieškinio padavimo teismui dienos 2012-02-01, t.y. 4000 Lt (po 400 Lt kas mėnesį), piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti vaiko motinai I. S..

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2011 m. balandžio mėnesio prie dukters išlaikymo neprisideda. Atsakovas šias aplinkybes neigia, nurodo, kad per laikotarpį nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos jis buvo sugrįžęs pas šeimą kelis kartus ir kaskart palikdavo ieškovei pinigų nuo 400 iki 600 Lt, be to ieškovei 2011 metų gruodžio mėnesį atvykus pas jį kartu su dukra, jas išlaikė. O 2012 metų sausio mėnesį ieškovei į jos sąskaitą pervedė 800 Svarų sterlingų, kas sudaro virš 3200 Lt. Pastaroji aplinkybė paneigta banko raštu. Ieškovė neneigia atsakovo nurodytų aplinkybių, jog 2011 metais atsakovas po balandžio mėnesio į Lietuvą buvo grįžęs dar kelis kartus, per dukters gimtadienį bei krikštynas. Jam grįžus, gyvendavo kartu. Kartu skrido į vestuves užsienyje. Be to, su dukterimi buvo nuvykusi pas atsakovą į Angliją. Be to, pati ieškovė pirminiame bei patikslintame (2012-06-19) ieškiniuose nurodė, jog dukters išlaikymui atsakovas atsiųsdavo po 800 litų (1 t. b.l.61-63). Nei ieškovė, nei atsakovas savo paaiškinimų kitais įrodymais nepagrindė, todėl teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu neprisidėjo prie savo dukros materialinio išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas prašo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, jog ieškovė I. S. yra sumokėjusi 257 Lt žyminio mokesčio (137 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 120 Lt – už išlaikymo įsiskolinimą) (1 t. b.l.5,111) bei turėjo teisinės pagalbos išlaidų - 1400 Lt (1 t. b.l.16, 122). Atsakovas T. S. sumokėjo 1000 Lt už advokato teisinę pagalbą (1 t. b.l.121,139).

Santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 68,50 Lt (50%) sumokėto žyminio mokesčio.

Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestas, todėl iš atsakovo žyminis mokestis šioje dalyje nepriteistinas (CPK 93 str. 2 d.). Iš atsakovo valstybei priteisiamas 180 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą vaikui (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Paskirstant atstovavimo ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas atsižvelgtina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 38 proc. (dalyje dėl išlaikymo priteisimo – 63 proc., santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei – 50 proc., išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 0 proc.). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 67,77 Lt, todėl valstybei iš ieškovės priteisiama 42,02 Lt, o iš atsakovo - 25,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str. 1 d.). Iš ieškovės atsakovui priteisiama 88 Lt atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką, sudarytą 2010-01-30 Jonavos rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr.10, tarp I. S. (D), a.k(duomenys neskelbtini) ir T. S., a.k(duomenys neskelbtini) nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę “ S“, atsakovui – „S“.

Šalių nepilnametės dukters V. S., asm.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina I. S., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. S., a.k(duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 500 Lt (penkis šimtus litų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. vasario 1 d. iki V. S. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise V. S. įstatyminiam atstovui – motinai I. S., a.k(duomenys neskelbtini)

Kitose dalyse ieškinį atmesti.

Iš atsakovo T. S., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei I. S., a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 68,50 Lt (šešiasdešimt penki litai) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo T. S., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. 80 VICARE LANE, STRATFORD, London E15 4AQ, England (Anglija), valstybei 180 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 25,75 Lt (dvidešimt penkis litus 75 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš ieškovės I. S., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 42,02 Lt (keturiasdešimt du litus 2 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės I. S., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovui T. S., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. 80 VICARE LANE, STRATFORD, London E15 4AQ, England (Anglija) 88 Lt (aštuoniasdešimt aštuonis litus) atstovavimo išlaidų.

Sprendimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.