Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Varėnos rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, T. S. ir J. S. dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškėjos pareiškimą, kuriuose nurodoma pareiškėjos pareiškimą nagrinėti ir teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą, atitinkamai nepareiškė prieštaravimų pareiškėjos pareiškimui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniai).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos nurodomi nekilnojamieji statiniai, kuriems prašoma nustatyti valdymo įgyjamąja senatimi faktą, ar to daikto daiktinės teisės (nuosavybė, valdymas ar kitos) kada nors buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina L. S. (kai kuriuose dokumentuose minima kaip L. S.), iki mirties su šeima gyvenusi savo namuose (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, anksčiau priklausiusiuose jos tėvams A. ir V. L. (patvirtina duomenys L. S. motinos A. L. mirties akto įraše). Po L. S. mirties palikimą priėmė jos dukra- pareiškėja L. R. (ikisantuokinė pavardė- S.). Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos turėtą indėlį AB Lietuvos taupomajame banke ir (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje turėtą pajų, o taip pat papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į AB Lietuvos taupomojo banko investicinėje sąskaitoje turėtas pinigines lėšas. Pareiškėjos tėvas P. S. ir broliai T. S. bei J. S. priimti palikimą po motinos L. S. mirties atsisakė. (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motinai L. S. buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusių savininkų nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą- 1,33 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Sprendimas išduotas tuo metu jau mirusios L. S. dukrai- pareiškėjai L. R.. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) į minėtą 1,33 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą buvo įregistruotos viešajame registre. Kadangi nuosavybės teisių į žemės sklypą įregistravimo metu nebuvo atlikta šiame žemės sklype esančių pastatų- gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, o taip pat ir inžinerinio statinio- šulinio teisinė registracija, nuosavybės teisių į šiuos statinius pareiškėja dar negalėjo įregistruoti. Įgyvendindama savo, kaip turto savininko teises, ketindama įregistruoti priklausantį turtą viešajame registre, (duomenys neskelbtini) pareiškėja kreipėsi dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos parengimo. Su parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (duomenys neskelbtini) pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įregistravimo, tačiau (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jos prašymas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą buvo atmestas, nes pateikti dokumentai neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgdamas į šias byloje nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad pareiškėja nekilnojamuosius daiktus įgijo teisėtai ir juos valdo sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, teismas daro išvadą, kad yra tenkinamos trečioji, ketvirtoji, penktoji ir šeštoji įgyjamosios senaties nustatymo sąlygos. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėja nekilnojamuosius daiktus, statytus iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) metų (po motinos mirties) valdė kaip savą, atitinkamai yra tenkinama septintoji įgyjamosios senaties nustatymo sąlyga. Pareiškėja nekilnojamuosius daiktus valdo daugiau kaip 10 metų (pagal byloje nustatytas aplinkybes nuo (duomenys neskelbtini) metų), atitinkamai yra tenkinama aštuntoji iš aštuonių būtinųjų įgyjamosios senaties nustatymo sąlygų.

Teismui nėra pagrindo laikyti pareiškėją nesąžininga, jai siekiant įgyti nuosavybės teisę į turtą, nes byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra kitų nustatytų suinteresuotųjų asmenų, turinčių daugiau teisių už pareiškėją į jos valdomus nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.70 straipsnis). Pareiškėjai pradėjus nepertraukiamai valdyti daiktus (naudojant, prižiūrint kaip savo), ji pagrįstai buvo įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į šiuos daiktus negu ji. Per visą daiktų valdymo laikotarpį, t. y., (duomenys neskelbtini) metus, niekas nepareiškė jokių pretenzijų dėl pareiškėjos valdomų daiktų, niekas nebandė įgyvendinti savo teisių į šiuos minimus nekilnojamuosius daiktus.

Teismas, atsižvelgdamas į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, įvertinęs visumą duomenų, pareiškėjos pareiškimą tenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, kad L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – statinius reg. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir inžinerinį statinį-šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.