Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2024 m. rugsėjo 30 d. vagystės iš parduotuvės „Senukai“) – 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2024 m. lapkričio 16 d. vagystės iš parduotuvės „Senukai“) – 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir E. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. P. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu E. P. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir E. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu, E. P. pripažintas recidyvistu.

Visiškai tenkintas civilinės ieškovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pareikštas civilinis ieškinys ir šiai civilinei ieškovei iš kaltinamojo E. P. priteista 2 598 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Netenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas iš kaltinamojo E. P. valstybei priteisti 212,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: 2024 m. rugsėjo 30 d., apie 14.30 val., UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausančioje parduotuvėje „Senukai“, esančioje adresu Šilutės pl. 35, Klaipėda, iš prekybinės salės paėmė „Dewalt“ įrankių komplektą, kurio vertė 1 299 Eur, ir iš parduotuvės išėjo už jį nesumokėjęs. Tokiu būdu E. P. pagrobė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį 1 299 Eur vertės turtą.

2. Be to, E. P. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: 2024 m. lapkričio 16 d., apie 16.54 val., UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausančioje parduotuvėje „Senukai“, esančioje adresu Šilutės pl. 35, Klaipėda, E. P. nukirpus „Dewalt“ įrankių komplekto, kurio vertė 1 299 Eur, apsaugą bei įrankių komplektą tyrimo metu nenustatytam asmeniui Augalų skyriuje perdavus, šis iš parduotuvės išėjo už jį nesumokėjęs. Tokiu būdu E. P., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrobė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį 1 299 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

3. Nuteistojo E. P. gynėjas advokatas A. Penelis apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nuosprendį ir E. P. pagal BK 178 straipsnio l dalį (dėl 2024 m. rugsėjo 30 d. ir 2024 m. lapkričio 19 d. vagysčių iš parduotuvės „Senukai“) skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir E. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Argumentuoja, jog E. P. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o ne dvi atskiras jam inkriminuotas vagystes 2024 m. rugsėjo 30 d. ir 2024 m. lapkričio 16 d. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-51-719/2023). Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021).

3.2. E. P. 2024 m. rugsėjo 30 d. ir 2024 m. lapkričio 16 d. vogė įrankių komplektus iš tos pačios parduotuvės. E. P. parodė, jog vagystes vykdė, kadangi buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, vogė, kad pardavęs vogtas prekes už gautus pinigus galėtų įsigyti narkotinių medžiagų, pavogtus įrankių komplektus pardavė. Taigi dvi vagystes jis padarė vieną po kitos, iš tos pačios parduotuvės pavogė turtą ir tais pačiais tikslais, todėl šias vagystes siejo bendra nuteistojo tyčia. Tokias faktines aplinkybes sugretinus su aptarta kasacinio teismo praktika, gynėjo vertinimu, pripažintina, jog E. P. padarė vieną tęstinę nusikalstamą vagystės veiką (BK 63 straipsnio 10 dalis).

3.3. Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teigia, jog įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: E. P. padarė nesunkų nusikaltimą nuosavybei; byloje nustatyta jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinanti (BK 60 straipsnio l dalies 13 punktas); E. P. charakterizuojamas teigiamai, dirba, turi susitarimą dirbti laisvėje, nusikaltimų padarymo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tačiau po to pakeitė gyvenimo būdą – narkotinių medžiagų nebevartoja, lanko anonimų susirinkimus, turi draugę, kuri tuoj gimdys jo vaiką, kurį pasiryžęs išlaikyti ir auginti; E. P. sutinka su civiliniu ieškiniu ir pasiryžęs atlyginti žalą, E. P. nuosprendžiu skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo. Todėl E. P. už nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina švelnesnė, ne didesnė nei 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4. Teismo posėdyje apygardos teisme nuteistojo E. P. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos požymių buvimo

5. Apeliaciniame skunde gynėjas teigdamas, kad E. P. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką nuosavybei, o ne dvi atskiras vagystes 2024 m. rugsėjo 30 d. ir 2024 m. lapkričio 16 d., argumentuoja, jog abi nusikalstamos veikos buvo siejamos pastarojo bendros tyčios, kadangi veikos padarytos analogišku būdu – viena po kitos, iš tos pačios parduotuvės pavogti įrankių komplektai ir tais pačiais tikslais – narkotinių medžiagų įsigijimui. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.

6. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys Nr. 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys Nr. 2K-322/2008, 2K-20-976/2022).

7. Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-51-719/2023).

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-186-689/2020, 2K-P-51-719/2023 ir kt.).

9. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad E. P. padarė dvi baigtas vagystes, t. y. veikdamas vienas – 2024 m. rugsėjo 30 d. – ir veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu – 2024 m. lapkričio 16 d., pagrobė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį turtą iš parduotuvės. Nors E. P. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir parodė, kad vagystes įvykdė, kadangi buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų (amfetamino, kristalų), tačiau tai savaime nereiškia, jog aktualias nusikalstamas veikas jungia E. P. bendra tyčia ir bendras sumanymas. Nėra jokio pagrindo manyti, jog E. P., įvykdęs pirmą vagystę iš parduotuvės 2024 m. rugsėjo 30 d., jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos, kurią įvykdė praėjus daugiau nei mėnesiui – 2024 m. lapkričio 16 d. – ir jau ne vienas, o su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.

10. Gynėjas apeliaciniame skunde teisingai nurodo kasacinio teismo išaiškinimus apie tęstinės nusikalstamos veikos požymius. Tačiau gynėjas nepagrįstai neįvertina teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog bendros tyčios ir bendro sumanymo požymius E. P. veiksmuose paneigia tai, kad antrąją vagystę – 2024 m. lapkričio 16 d. – jis padarė ne vienas, o kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Beje, laiko požiūriu aktualias vagystes skiria ilgas – beveik pusantro mėnesio – laikotarpis. Taigi antrąją vagystę E. P. padarė ne iš karto po pirmosios ir ne vienas, o kartu su minėtu asmeniu. Ši įrodyta kaltinimo E. P. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2024 m. lapkričio 16 d. vagystės iš parduotuvės „Senukai“) aplinkybė leidžia teigti, jog pastarojo padarytos veikos buvo pavienės, o ne vedamos bendros tyčios ir bendro sumanymo grobti svetimą turtą iš parduotuvės. Padarius pirmąją vagystę ir iš pagrobto turto patenkinus asmeninius poreikius, E. P. susiformavo nauja tyčia įgyti svetimą turtą iš parduotuvės ir tai padaryti ne vienam, o su kitu asmeniu.

11. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo E. P. tyčia kiekvienu konkrečiu atveju formavosi iš naujo, nusikalstamų veikų nejungė bendra tyčia ir bendras sumanymas. E. P. sumanymas įvykdyti antrąją vagystę kilo iš naujo, t. y., jam vienam sėkmingai įvykdžius pirmąją vagystę, susiformavo nauja tyčia, pasitelkus bendrininką vėl grobti tokį patį brangų turtą („Dewalt“ įrankių komplektą, kurio vertė 1 299 Eur) iš tos pačios parduotuvės. Todėl E. P. veiksmai skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai kvalifikuoti kaip pavieniai nusikaltimai nuosavybei pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

12. Kaip neužtikrinančią teisingumo principo įgyvendinimo vertindamas nuosprendžiu E. P. už dvi vagystes skirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, apeliantas nepagrįstai neįvertina apylinkės teismo teisingai nustatytų ir įvertintų aplinkybių, kurios atskleidžia tiek recidyvią E. P. asmenybę, tiek padarytų pavienių vagysčių, o ne vienos tęstinės vagystės veikos pavojingumą.

13. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą.

14. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

15. Teismas nuosprendyje detalizavo, kokiomis aplinkybėmis konkrečiai grindžia skiriamos bausmės rūšį ir dydį, aptardamas bausmės individualizavimo klausimą atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų nuosavybei pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą, jų subendrinimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

16. Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, pagrįstai motyvavo, jog E. P. anksčiau daug kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalto neišnykus teistumui, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, tarp jų ir už smulkias vagystes, sukčiavimus, paskirtų baudų nesumokėjęs, turi daug galiojančių administracinių nuobaudų, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, kartu teismas atsižvelgė į byloje nustatytą E. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ir sunkinančią – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

17. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 54 straipsnio 3 dalies redakcijoje nurodyta, kad „Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.“ BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje, be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

18. Teismas nuteistajam E. P. už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką skyrė tinkamą bausmės rūšį ir jos dydį, tinkamai bausmes subendrino tarpusavyje ir su ankstesniu nuosprendžiu jam skirta bausme. Todėl keisti bausmę ar atidėti E. P. nuosprendžiu skirtos galutinės 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 54 straipsnio 3 dalies redakcija, taip pat nėra pagrindo.

19. Akcentuodamas E. P. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – nori ir galės laisvėje dirbti, atlyginti padarytą nusikaltimais žalą, nori kurti šeimą, auginti vaiką, nebevartoja narkotinių medžiagų, gynėjas nutyli, jog nuteistojo elgesys laisvėje išliko pavojingas. Ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos arešto, laisvės atėmimo bausmės už taip pat nusikalstamas veikas nuosavybei savo tikslų nepasiekė. E. P. po jam taikytų bausmių savo polinkio nusikalsti nepakeitė. Kartu, įvertinus aktualių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nėra pagrindo manyti, jog nuteistajam už kiekvieną atskirą nesunkų nusikaltimą nuosavybei skirta 1 metų laisvė atėmimo bausmė yra per griežta ar neproporcinga.

20. BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta viena E. P. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas. Todėl apylinkės teismui nebuvo ir dabar nėra pagrindo apygardos teismui spręsti dėl minimalios 3 mėnesių (BK 50 straipsnio 2 dalis) laisvės atėmimo bausmės skyrimo. Skirdamas 1 metų laisvės atėmimo bausmes už kiekvieną atskirą vagystę, apylinkės teismas tokį sprendimą tinkamai motyvavo.

21. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir laisvės atėmimo iki 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi E. P. už atskiras nusikalstamas veikas skirtos po 1 metų laisvės atėmimo bausmės nesiekia net tokios rūšies bausmės vidurkio. Teismui subendrinus nuosprendžiu skirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu ir pagrįstai pritaikius BK 64¹straipsnyje nustatytą procesinę taisyklę, galutinė bausmė pasiekė 1 metų laisvės atėmimo terminą, o iki 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė padidėjo, kai nuosprendžiu skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu E. P. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme.

22. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam E. P. tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtos atskirai, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei šio nuteistojo pavojingumui. Todėl bausmę dar labiau švelninti nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. P. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinį skundą atmesti.