- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- e2-91-733/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01705-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Ieškovas
- PlusPlus Capital AS
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos, negautų pajamų ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas PlusPlus Capital AS ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. M. 2136,41 Eur negrąžintos finansavimo sumos, 5102,40 Eur negautų pajamų, 5 proc. procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad UAB „mogo LT“ (toliau ir – Mogo), ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini), toliau – trečiasis asmuo) sudarė Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. FL10122016/0008, pagal kurią Mogo suteikė trečiajam asmeniui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti „Volvo FH12.42DAF-0“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), o trečiasis asmuo priėmė transporto priemonę iš Mogo ir ją valdė ir ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas Mogo. Atsakovas A. M. pasirašė su Mogo Laidavimo sutartį Nr. GP10122016/0008, pagal kurią laiduotojas A. M. neatšaukiamai ir besąlygiškai laidavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų prievolių pagal Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. FL10122016/0008, 2016-12-10 sudarytos tarp kreditoriaus ir skolininko (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tinkamą vykdymą. Laidavimo sutarties 2.1 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo prievoles, numatytas lizingo sutartyje, laiduotojas ir skolininkas atsako kreditoriui kaip solidarią prievolę turintys skolininkai.
Nurodo, kad vadovaujantis sutarties 14.3 punktu, dėl esminių sutarties pažeidimų (trečiasis asmuo/atsakovas nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka) sutartis buvo nutraukta 2020-03-09, o transporto priemonė sugrąžinta teisėtam automobilio savininkui - Mogo. Apie sutarties nutraukimą trečiasis asmuo informuotas rašytiniu pranešimu. Mogo 2020-07-02 pardavė transporto priemonę už 6050 Eur ir šia suma sumažino trečiojo asmens/atsakovo bendrą įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną (2020-07-02) sudarė 8186,41 Eur. Taigi, 2020-07-02 (po transporto priemonės pardavimo) trečiojo asmens/atsakovo įsiskolinimo suma sudarė 2136,41 Eur.
Taip pat ieškinyje nurodo, kad 2017-02-28 kreditorius UAB ,,mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į trečiojo asmens/atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui ,,Risk Management Services“ OU, kuris 2021-12-13 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditinio reikalavimo teises į trečiojo asmens/atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Capital AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. 2021-12-13 Reikalavimo perleidimo dieną bendrą skolos sumą sudarė 2136,41 Eur negrąžinta finansavimo suma. Ieškovas paaiškina, kad 2017-02-28 reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta tarp UAB ,,mogo LT“ ir ,,Risk Management Services“ OU yra periodinė reikalavimų perleidimo sutartis, kurioje numatyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu perdavėjas periodiškai parduoda, o perėmėjas privalo pirkti Reikalavimų portfelius, kurie priklauso perdavėjui ir yra perdavėjo komercinės veiklos, vykdomos su fiziniais asmenimis, rezultatas, sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka.
Nurodo, kad apie reikalavimo teisės perleidimą (cesiją) trečiasis asmuo/atsakovas buvo informuotas registruotu laišku. Ieškovas siekė taikiai susitarti, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę nesant galimybės įsiskolinimą sumokėti iš karto, tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Jis vengia mokėti skolą, nebendradarbiauja su ieškovu.
Taip pat ieškovas nurodo, kad 2020-07-02 atsakovo bendra įsiskolinimo suma sudarė 8186,41 Eur, iš jų - nesumokėta finansavimo suma pagal sutartį sudarė 6648,36 Eur. 2020-07-02 transporto priemonė parduota už 6050 Eur, ši suma paskirstyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio reikalavimais. Pažymi, jog sutarties 6.11 punktas numato, jog tuo atveju, kai kreditorius bet kokiu būdu gauna dalies lizingo gavėjo mokėtinos sumos apmokėjimą, kuris nepadengia visos lizingo gavėjo skolos, gauta suma be atskiro lizingo gavėjo nurodymo ar sutikimo bei iš anksto neinformuojant lizingo gavėjo paskirstoma sutarties sudarymo dieną galiojančios redakcijos CK 6.54 straipsnyje nurodytu eiliškumu. Atsižvelgiant į tai, 2020-07-02 atsakovo įsiskolinimo suma po transporto priemonės pardavimo sudarė 2136,41 Eur, iš jų - 2136,41 Eur sudaro negrąžinta finansavimo dalis.
Ieškovas nurodo, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo visą jam suteiktą negrąžinto kredito sumą grąžinti iki 2022-12-10. Taigi iki pat šios dienos pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas, pagrįstai tikėjosi kas mėnesį atgauti dalį negrąžintos kredito sumos bei nuo negrąžintos kredito sumos dalies apskaičiuotas mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje Sutartyje. Akivaizdu, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kreditorius negavo iš anksto suplanuotų pajamų, kurias sudarydamas sutartį pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti, todėl yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovo naudai priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotinos, atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį bei paskolos grąžinimo terminą. Už laikotarpį nuo 2020-03-09 (sutarties nutraukimo dienos) iki 2022-12-10 (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) atsakovas, jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai dar 5102,40 Eur palūkanų.
Ieškovo atstovas G. Š. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovas nežinojo apie trečiojo asmens bankrotą, todėl nepareiškė reikalavimo bankroto byloje. Atsakovas ir trečiasis asmuo yra solidarūs skolininkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdžius prievolių, atsakovas tampa atsakingas už tų prievolių įvykdymą. Transporto priemonė buvo grąžinta, tačiau tai nepadengė įsiskolinimo. Lizingo gavėjas turi teisę reikalauti negautų pajamų, kurias būtų gavęs jei sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma. Negali atsakyti, kodėl atsakovu buvo pasirinktas A. M., o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad trečiojo asmens atsiliepime nemokumo įstatymo nuostatos yra netinkamai interpretuojamos.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas nemokumo administratorės UAB „Acountera“, atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ir pasiūlyti ieškovui su finansinį reikalavimą pagrindžiančiais duomenimis kreiptis į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorę, kad perduotų kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022-06-03 nutartimi, įsiteisėjusia 2022-06-21, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Acountera“ (toliau - administratorė). 2022-09-13 nutartimi patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma 87546,85 Eur. 2022-09-27 nutartimi patvirtintas patikslintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma 88920,99 Eur.
Nurodo, kad 2022-11-14 nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nurodytas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma 88920,99 Eur. 2022-11-16 ir 2023-01-02 nutartimis patvirtintas patikslintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma 87220,38 Eur. 2023-01-11 nutartimi, patikslinus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos kreditinį reikalavimą, sumažinant jį iki 9643,86 Eur kreditinio reikalavimo sumos, patvirtintas patikslintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma 86696,64 Eur.
Atsiliepime nurodo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniai reikalavimai tikslinti net šešis kartus, tačiau ieškovas PlusPlus Capital AS bendrovės bankroto byloje nėra pateikęs finansinio reikalavimo, neįtrauktas į kreditorių sąrašus, bendrovės finansiniuose dokumentuose, perduotuose nemokumo administratorei, nėra duomenų apie ieškovą. Ieškinyje atsakovu įvardijamas buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M., tačiau, nemokumo administratorės nuomone, tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose lizingo sutarties pagrindu A. M. yra laiduotojas. Atkreipia dėmesį į tai, kad laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės, o apie tai, kad ieškovas būtų kreipęsis į BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip į pagrindinį skolininką, nemokumo administratorė duomenų neturi.
Šalies argumentai
Be to, nurodo, kad iš ieškinio matyti, kad ieškovas reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2136,41 Eur įsiskolinimą įgijo 2021-12-13, t. y. likus pusei metų iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, o su ieškiniu kreipėsi tik 2022-09-20, t. y. praėjus trims mėnesiams po bankroto bylos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Bankroto administratorės nuomone, ieškovo kreipimasis į teismą dėl skolos iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisimo bei jo ieškinio reikalavimas yra nepagrįsti, kadangi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą. Taigi, vadovaujantis šia norma, juridiniam asmeniui, kuriam iškelta nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo byla), draudžiama vykdyti visas finansines prievoles.
Nemokumo administratorė neturi duomenų apie tai, kad ieškovas būtų įtrauktas į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą, o jo finansinis reikalavimas būtų patvirtintas teismo, nors nemokumo administratorė aktyviai rūpinosi kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimu.
Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, siekdamas savo finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, turėjo kreiptis su finansinį reikalavimą pagrindžiančiais duomenimis į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorę (JANĮ 41 - 42 straipsniai), kuri, patikrinusi kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus, perduotų kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, nemokumo administratorės nuomone, ieškovas, siekdamas įrodyti, kad jis Reikalavimo teisių perėmimo sutartimi yra įgijęs finansinį reikalavimą į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pirmiausia turi savo teises įgyvendinti JANĮ nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, išaiškinęs, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-13 nutartis civilinė byla Nr. 3K-7-328/2012). Todėl asmenys, siekiantys, kad būti patenkinti jų finansiniai reikalavimai, nukreipti bankrutuojančio juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito asmens bankroto procese, savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme (šiuo atveju JANĮ) nustatytos tvarkos ir sąlygų.
Atsakovas, nepateikęs atsiliepimo į ieškinį, ir trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko. Šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai, negauti prašymai atidėti bylos nagrinėjimo. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant atsakovui ir trečiojo asmens atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl negrąžintos finansavimo sumos
Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „mogo LT“ ir trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)) 2016-12-10 sudarė Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. FL10122016/0008, pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė teisę trečiajam asmeniui valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti „Volvo FH12.42DAF-0“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Lizingo suma sutartyje 8277,50 Eur, terminas: pradžia 2016-012-10, pabaiga – 2019-03-10 arba 2022-12-10 (jei lizingo gavėjas, pasibaigus grafiko pagrindinėje dalyje numatytam lizingo terminui, toliau naudojasi Mogo finansavimu sutarties bendrųjų nuostatų 12 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka). Trečiasis asmuo priėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“, ją valdė ir ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „mogo LT“.
Vadovaujantis sutarties 14.3 punktu, dėl esminių sutarties pažeidimų (trečiasis asmuo/atsakovas nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka) sutartis buvo nutraukta 2020-03-09, o transporto priemonė sugrąžinta teisėtam automobilio savininkui - UAB „mogo LT“. Apie sutarties nutraukimą trečiasis asmuo informuotas rašytiniu pranešimu.
Nustatyta, kad UAB „mogo LT“ 2020-07-10 raštu informavo trečiąjį asmenį, kad 2020-07-02 pardavė transporto priemonę už 6050 Eur ir šia suma sumažino trečiojo asmens bendrą įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną (2020-07-02) sudarė 8186,41 Eur. 2020-07-02 (po transporto priemonės pardavimo) trečiojo asmens įsiskolinimo suma buvo 2136,41 Eur.
Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos. Duomenų, kad ieškovui būtų sumokėtas nurodytas įsiskolinimas, nėra.
Nustatyta, kad atsakovas A. M. pasirašė su UAB „mogo LT“ Laidavimo sutartį Nr. GP10122016/0008, pagal kurią laiduotojas A. M. neatšaukiamai ir besąlygiškai laidavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų prievolių pagal Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. FL10122016/0008, 2016-12-10 sudarytos tarp kreditoriaus ir skolininko (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tinkamą vykdymą.
Taip pat nustatyta, kad Laidavimo sutarties Nr. GP10122016/0008 2.1 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo prievoles, numatytas lizingo sutartyje, laiduotojas ir skolininkas atsako kreditoriui kaip solidarią prievolę turintys skolininkai. Laiduotojo atsakomybę reglamentuoja CK 6.81 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl laidavimo santykių teisinio reguliavimo, įtvirtinto CK 6.81 straipsnio 1 ir 2 dalyse, aiški, nuosekli ir gana išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės ir negali šios viršyti. Tai yra laiduotojo teisių apsauga. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).
Esant šiam išaiškinimui, atmestinas trečiojo asmens argumentas, kad ieškovas, siekdamas savo finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, turėjo kreiptis su finansinį reikalavimą pagrindžiančiais duomenimis į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorę, kuri, patikrinusi kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus, perduotų kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Minėta - esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Todėl, teismo vertinimu, pareikšti reikalavimai laiduotojui – atsakovui A. M. atitinka tiek laidavimo sutarties, tiek teisės normų reikalavimus.
Nustatyta, kad 2017-02-28 kreditorius UAB ,,mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į trečiojo asmens/atsakovo įsiskolinimą naujajam kreditoriui ,,Risk Management Services“ OU, kuris 2021-12-13 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditinio reikalavimo teises į trečiojo asmens/atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Capital AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. 2021-12-13 Reikalavimo perleidimo dieną bendrą skolos sumą sudarė 2136,41 Eur negrąžinta finansavimo suma. Apie reikalavimo teisės perleidimą (cesiją) trečiasis asmuo ir atsakovas buvo informuotas 2021-12-22 rašytiniu pranešimu.
Iš ieškovo teiginių nustatyta, kad jis siekė taikiai susitarti, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę, negalint įsiskolinimą sumokėti iš karto, tačiau įsiskolinimas nebuvo padengtas.
Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. FL10122016/0008 6.1 punkte nustatyta, kad lizingo gavėjas įsipareigoja sumokėti lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas per grafike numatytus terminus, grafike numatytais dydžiais ir valiuta. Tikslus grafiko laikymasis yra esminė šios sutarties sąlyga. Mokėjimų grafikas įtvirtintas sutarties pagrindinėse nuostatose, kuriame aiškiai nustatyta kokio dydžio ir kokiais terminais tretysis asmuo įsipareigojo mokėti įmokas, skirtas dengti UAB ,,mogo LT“ pagal sutartį trečiajam asmeniui suteiktą finansavimo sumą. Pradiniam kreditoriui nutraukus sutartį prieš joje nustatytą terminą, atsakovui, kuris laidavo už trečiąjį asmenį (nevykdžiusį sutartinių prievolių), be kitų prievolių, atsirado ir pareiga sumokėti pradiniam kreditoriui likusią nesumokėtą lizingo (išperkamosios nuomos) finansavimo sumą.
CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai). Duomenų byloje, kad atsakovas būtų grąžinęs 2136,41 Eur skolą, nėra, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2136,41 Eur skolos.
Dėl negautų pajamų (nuostolių)
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5102,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-03-09) iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos (2022-12-10).
Sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
Lizingo sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančioje CK 6.574 straipsnio normoje nustatytas lizingo davėjo nuostolių dydžio kriterijus: nuostolių turi būti atlyginta tiek, kad jie grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K - 3-65-469/2022, 20 punktas).
Šiuo atveju Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartimi Nr. FL10122016/0008 pradinis kreditorius ir trečiasis asmuo, už kurį laidavo atsakovas, susitarė dėl lizingo įmokų mokėjimo tvarkos, pagal kurią lizingo įmokas kartu su palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovas grąžina iki 2022-12-10. Sutartimi buvo sulygta, kad visą lizingo terminą atsakovas moka sutarto/nustatyto procento palūkanas (lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties II dalies bendrųjų nuostatų 7.1 ir 7.2 punktai).
Minėtoje Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartyje numatyta, kad transporto priemonės kaina - 7700 Eur be pridėtinės vertės mokesčio, sutarties mokestis – 577,50 Eur, fiksuota palūkanų norma – 45,60 proc. per metus, 3,80 proc. per mėnesį, 0,12 proc. per dieną, bendrosios sutarties išlaidos – 16339,30 Eur.
Vadinasi, iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, pradinis kreditorius (jo reikalavimo teisę perėmęs ieškovas) turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas, t. y. pelno palūkanas.
Todėl nutraukus sutartį dėl trečiojo asmens, už kurį laidavo atsakovas, kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 5102,40 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-03-09) iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos (2022-12-10).
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas šioje byloje sumokėjo 163 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 163 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis). Taip pat iš atsakovo priteistina 35,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 7238,81 Eur sumą nuo 2022-09-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
- 163 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806,
- 35,52 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.