Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-950-852/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-28
Bylos Nr.: 2A-950-852/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01400-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
Ieškovas: J. K.
Atsakovas: Trakų rajono savivaldybei

Kategorijos

1.3.2.7.5Nušalinimas nuo darbo

Civilinė byla Nr. 2A-950-852/2020Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01400-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.7.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui Trakų rajono savivaldybei dėl nušalinimo nuo pareigų pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio skirtumo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. K. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas neteisėtai jį nušalino nuo pareigų; 2) priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio skirtumą tarp darbo užmokesčio, jei jis būtų dirbęs įprastai, ir jam išmokėtų sumų, kurios buvo išmokėtos nušalinimo metu, t. y. 119,70 Eur; 3) priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nuo 2012-01-09 dirbo Trakų rajono savivaldybės biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini) pareigose. Trakų rajono savivaldybės merės 2018-04-11 potvarkiu Nr. K1-17 „Dėl J. K. nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiu“ (toliau – Potvarkis), vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 16 p. ir Švietimo įstatymo 59 str. 15 d. pagrindu ieškovas buvo nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų, dėl to, kad tariamai 2018-04-05 vykusio Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu parodė necenzūrinį gestą „fuck“ ir tariamai grasino Trakų rajono savivaldybės administracijos tarnautojams. Pažymėjo, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžiai yra vieši ir filmuojami, tačiau nederamo ieškovo elgesio kameromis užfiksuota nebuvo, ką žinojo ir ieškovo nušalinimą nuo pareigų inicijavę asmenys. Taip pat toks tariamai nederamas ieškovo elgesys, nes elementariai jo nebuvo, nebuvo nustatytas ir atlikus tarnybinį patikrinimą, kurio išvados ieškovas laiku negavo, ji jam buvo įteikta tik 2018-09-20. Trakų rajono savivaldybės merės 2018-05-10 pranešimu Nr. MP3-74 „Dėl J. K. nušalinimo laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiu“ ieškovas buvo informuotas, kad nušalinimas neapibrėžtam laikui tęsiamas ir toliau. Nors nušalinimo laikotarpiu ieškovui ir buvo mokamas vidutinis darbo užmokestis, tačiau bet kokiu atveju maksimalus nušalinimo terminas negalėjo būti ilgesnis nei 30 kalendorinių dienų (Darbo kodekso (toliau – DK) 49 str. 3 d.), kas tik dar kartą patvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumą. Gindamas savo teises ir teisėtus interesus ieškovas nedelsdamas, t. y. 2018-04-12, su ieškiniu kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri priėmė nagrinėti ieškovo kreipimąsi, paskyrė darbo ginčo posėdžio datą, laiką bei vietą, surengė darbo ginčo nagrinėjimą, kas reiškia pripažino, kad tai, dėl ko į Darbo ginčų komisiją kreipėsi ieškovas, yra darbo ginčas. Visgi, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2018-05-09 sprendimu Nr. DGKS-2540 darbo byloje Nr. APS-36-7597 nusprendė atsisakyti nagrinėti ieškovo prašymą (ieškinį), kadangi tariamai reikalavimo nagrinėjimas nepriskirtinas darbo ginčų komisijos kompetencijai. Trakų rajono savivaldybės merės 2018-05-31 potvarkiu Nr. K1-25 „Dėl J. K. grąžinimo į darbą“, vadovaujantis DK 49 str. 3, 5 d. (neatsiradus pagrindo nutraukti darbo sutartį), ieškovas buvo grąžintas į darbą, tačiau jokios tyrimo išvados, tiriant tariamą ieškovo darbo pareigų pažeidimą, dėl kurio ieškovas buvo nušalintas nuo užimamų pareigų, ieškovas nėra gavęs ir su tariamo patikrinimo išvadomis nėra supažindintas ir šiai dienai, todėl ieškovas mano, kad jo atžvilgiu atlikti veiksmai buvo neteisėti. Ieškovas nesupranta, už ką ir dėl ko bei kokiu teisiniu pagrindu ieškovas buvo nušalintas nuo užimamų pareigų, nes atsakovas, iš anksto žinantis, kad jokio patikrinimo atlikti ir teisėtų išvadų pateikti negalės, ieškovą nuo pareigų vis vien nušalino. Ieškovas mano, kad jo nušalinimas yra neteisėtas, ir tam atsakovas teisinio pagrindo neturėjo. Švietimo įstatymo 59 str. 15 d. nustatyta, kad, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos (jo) įgalioto asmens sprendimu arba atitinkamai – savivaldybės mero potvarkiu. Taigi, tarnybinį patikrinimą ieškovo atžvilgiu galėjo pradėti institucija arba jos įgaliotas asmuo, tačiau ne meras ar administracijos direktorius, kaip tai buvo padaryta šiuo atveju. Tokiu būdu tarnybinį patikrinimą ieškovo atžvilgiu pradėjus neįgaliotam asmeniui, ieškovo nušalinimas nuo pareigų yra neteisėtas savaime. Ieškovo nušalinimas nuo pat jo pradžios buvo neteisėtas dar ir dėl to, kad švietimo ir mokslo ministras nebuvo nustatęs jo atlikimo tvarkos (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 1, 5 p., 187 str.). Atsakovas taip pat nepateikęs ieškovui tarnybinio patikrinimo medžiagos/išvados, tiesiog 2018-05-31 mero potvarkiu grąžino ieškovą į darbą. Nors ieškovo nušalinimą de jure turėjo vykdyti administracijos direktoriaus įsakyme nurodyti asmenys, tačiau jie dalyvavo tik formaliai (kaip dalyviai ir parašų dėliotojai), o de facto nušalinimą vykdė savivaldybės Teisės, personalo administravimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas A. Č., kuris neturėjo tam įgaliojimų. Nušalinimo metu ieškovui buvo mokamas vidutinis darbo užmokestis, todėl pagal DK 49 str. 3 d. toks nušalinimas negalėjo trukti ilgiau nei kaip 30 kalendorinių dienų, tačiau trūko nuo 2018-04-11 iki 2018-06-01. Tai savaime sudaro savarankišką pagrindą pripažinti atsakovo veiksmus ieškovo atžvilgiu neteisėtais. Ieškovas pažymėjo, kad tariamas darbo drausmės pažeidimas buvo tariamai atliktas ne ieškovo darbo funkcijų atlikimo vietoje ((duomenys neskelbtini)), o Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje, tad inicijuotas tarnybinis patikrinimas neturėjo jokio ryšio su ieškovo darbu. Tarybos posėdyje buvo daug dalyvavusių asmenų, kai kurie jų buvo arčiau ieškovo, tačiau nė vienas jų nematė ir neužfiksavo nederamo ieškovo elgesio, ir priešingai, ieškovo neva nederamą elgesį patvirtino tik tie salėje buvę asmenys, kurie yra Liberalų sąjūdžio nariai. Ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų, taip bandant su juo susidoroti ir jam kerštauti, nes ieškovas aktyviai gina savo teises. Tarnybinį patikrinimą inicijavusios J. J. ir R. B. yra buvusios ieškovo politinės bendražygės, buvusios bendrapartietės Liberalų sąjūdyje, kurios taip bandė susidoroti ir kerštavo ieškovui, kad jis paliko minėtą partiją, taip pat, kad R. B. buvo atleista ieškovo iš darbo (duomenys neskelbtini). Ieškovui viešai buvo pažerta eilė priekaištų dėl atleidimų iš darbo, ką patvirtina tarybos posėdžio įrašas. Tuo tarpu toje pačioje filmuotoje Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžio medžiagoje jokio nederamo ieškovo elgesio nėra. Ieškovo tarnybinis patikrinimas ir nušalinimas nuo pareigų pasibaigė jo grąžinimu į darbą, tuo pačiu, ieškovo nuomone, buvo pripažinta, kad nušalinimas buvo neteisėtas. Tačiau atsakovas apie ieškovo nušalinimą išplatino Trakų rajono savivaldybės tinklapyje, spaudoje bei socialinėje erdvėje, apie ieškovo nušalinimą buvo informuota ieškovo vadovaujama įstaiga ir jos personalas, Lentvario miesto gyventojai, todėl tokiais veiksmais atsakovas pakirto pasitikėjimą ieškovu, sukėlė abejones juo, sukėlė tiek jam, tiek jo šeimai dvasinius išgyvenimus, pablogino ir sumenkino ieškovo reputaciją Lentvario miesto ir Trakų rajono gyventojų akyse. Taip pat dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui sutriko sveikata ir ieškovui buvo taikomas tiek ambulatorinis, tiek stacionarus gydymas, iš viso jis gydėsi apie 100 dienų, todėl dėl šių atsakovo veiksmų ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 5 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019-09-19 nutarimu Nr. KT25-N11/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nutarė pripažinti, kad Švietimo įstatymo 59 str. 16 d. (2018-06-29 redakcija, TAR, 2018-07-04, Nr. 11327) nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį, gavus bet kokią informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo būti pradėtas tarnybinis patikrinimas, o tokio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti visais atvejais nušalintas nuo pareigų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, teisės norma, kuria vadovautasi nušalinant nuo pareigų ieškovą, vadovautis nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nagrinėjamam ginčui taikytinas Darbo kodeksas, kurio normos nenumato išimčių ir nuorodų į Švietimo įstatymą, nesuteikia pastarajam pirmenybės. Šiuo konkrečių atveju, ieškovui norint nušalinti ieškovą nuo pareigų, turėjo būti vadovautasi būtent DK.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Trakų rajono savivaldybė atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2018-04-06 buvo gautas Trakų rajono savivaldybės tarybos narės J. J. prašymas, kuriuo prašoma atlikti tyrimą dėl ieškovo elgesio viešojoje vietoje, darbo metu. Taip pat 2018-04-09 buvo gautas Trakų rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės R. B. pranešimas dėl ieškovo darbo pareigų pažeidimo. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas Traku rajono savivaldybės merės E. R. 2018-04-09 pavedimus atlikti tarnybini patikrinimą bei vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 2 p., 2018-04-10 įsakymu Nr. P2E-273 „Dėl komisijos galimam darbo pareigų pažeidimui ištirti sudarymo“ sudarė komisiją galimam ieškovo darbo pareigų pažeidimui ištirti. Pažymėjo, kad šiuo administracijos direktoriaus įsakymu tik buvo sudaryta komisija ir jame nėra sprendimo pradėti (inicijuoti) tarnybinį patikrinimą. Ieškovas buvo nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų Trakų rajono savivaldybės merės 2018-04-11 potvarkiu Nr. K1-17 „Dėl J. K. nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiu“. Tuo metu galiojusios Švietimo įstatymo redakcijos 59 str. 15 d., reglamentuojanti švietimo įstaigos vadovo nušalinimą, nustatė, kad gavus informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privaloma pradėti tarnybinį patikrinimą, kuris atliekamas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą tvarką. Tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos (jo) įgalioto asmens sprendimu arba atitinkamai - savivaldybės mero potvarkiu. Vietos savivaldos įstatymas suteikia savivaldybės merui įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su visų biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykiais Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (šiuo konkrečiu atveju - Švietimo įstatymo). Švietimo įstatymas nesuteikia merei pasirinkimo ar diskrecijos teisės, įstatymas imperatyviai nustato, jog gavus informaciją apie galimai padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą privaloma pradėti tarnybinį patikrinimą, o jį pradėjus - privaloma nušalinti švietimo įstaigos vadovą nuo pareigų. Savivaldybės merė privalėjo vadovautis Švietimo įstatymo 59 str. 15 d. numatyta pareiga, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog jis negalėjo būti nušalintas nuo pareigų, nes nušalinimo laikotarpiu nebuvo patvirtinta švietimo įstaigos vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos aprašas. Be to, tokią teisės aktų spragą galima užpildyti kitais analogiškais teisės aktais. Kaip matyti iš Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-04-10 įsakymo bei J. J. 2018-04-06 pareiškime ir R. B. 2018-04-09 prašyme ranka įrašytų Trakų rajono savivaldybės merės E. R. pavedimų, sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą priėmė ne administracijos direktorius, o savivaldybės merė, kuriai tokia teisė suteikta Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 16 p., 16 str. 5 d. Taigi, savivaldybės merė, gavusi informaciją apie galimą ieškovo šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, inicijavo tarnybinio patikrinimo pradėjimą, nurodė jį atlikti administracijos direktoriui ir priėmė Potvarkį dėl ieškovo nušalinimo. Pažymėjo, jog šioje byloje nagrinėjamas tik ieškovo nušalinimo klausimas, o ne tarnybinio patikrinimo atlikimo ar drausminės nuobaudos skyrimo ar neskyrimo, todėl atmestini ieškovo teiginiai dėl komisijos pažeidimui tirti sudarymo neteisėtumo. Ieškovas į bylą pateikė dokumentus (R. B. 2018-04-09 pranešimo ir J. J. 2018-04-06 prašymo kopijas), patvirtinančius, kad jis darbo metu, dalyvaudamas tarybos posėdyje, atliko veiksmus, kurie yra griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Iš byloje esančios 2018-05-30 tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad ieškovo nederamą elgesį matė ir daugiau žmonių - D. D., A. V., D. K., M. Š., R. P., D. R., S. Ž.. Pažymėjo, kad ieškovas ginčo laikotarpiu užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas, kurioms yra taikomi aukščiausi etikos ir moralės principai. Švietimo įstaigai vadovaujantis asmuo privalo rodyti tinkamo socialinio elgesio pavyzdį tiek darbo metu, tiek po jo. Tarnybinio patikrinimo išvada buvo parengta 2018-05-30, tačiau ieškovui jos nepavyko įteikti, nes pats ieškovas tuo metu atostogavo, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, vėliau tiesiog vengė priimti jam skirtus laiškus ir pranešimus. Tarnybinio patikrinimo išvada ieškovui pasirašytinai įteikta 2018-09-20, todėl ieškovas teigia tikrovės neatitinkančią informaciją, jog iki šiol nėra gavęs tarnybinio patikrinimo išvados. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. AP8-348 nurodyta, jog iš tyrime apklaustų liudytojų paaiškinimų matyti, kad J. K. parodytas gestas (iškelta ranka su ištiestu viduriniu pirštu į viršų) buvo suprastas kaip nepadorus, grubus, žmogaus garbę ir orumą įžeidžiantis gestas. Komisija padarė išvadą, kad J. K. kaip švietimo įstaigos vadovui taikytini padidinti elgesio vertinimo kriterijai, todėl jo priešingas etikos ir teisės normoms elgesys darbo metu, viešame savivaldybės tarybos posėdyje, vertintinas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (DK 58 str. 3 d. 4 p.). Pripažinus, kad ieškovo nušalinimas buvo teisėtas, kiti ieškovo reiškiami reikalavimai dėl darbo užmokesčio skirtumo tarp darbo užmokesčio, jei ieškovas būtų dirbęs įprastai, ir jam išmokėtų sumų, kurios ieškovui buvo išmokėtos nušalinimo metu, priteisimo ir 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, nurodė, jog ieškovo minimame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019-09-19 nutarime Nr. KT25-N11/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėta, kad ginčijamoje nuostatoje imperatyviai įtvirtinus privalomo tarnybinio patikrinimo teisinį reguliavimą, t. y. nustačius, jog pagrindas pradėti tokį patikrinimą yra vien informacijos, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, gavimo faktas, tačiau eksplicitiškai neįtvirtinus jokių reikalavimų tokiai informacijai (kaip antai: kad informacija turi būti oficiali, pagrista, patikima, teikiama nepiktnaudžiaujančio jos teikimo teise asmens, kad ji turi būti patikrinama ar pan.), sudaromos prielaidos kilti situacijoms, kai, gavus anoniminę ar visiškai neargumentuotą, subjektyvia asmens nuomone pagrįstą ar kitokią bet kokio patikimumo informaciją ar informaciją, pateiktą piktnaudžiaujant jos teikimo teise, Švietimo įstatymo 59 str. 16 d. (2018-06-29 redakcija) nurodyti subjektai bet kokiu atveju privalo pradėti tarnybinį patikrinimą, o jį pradėję privalo visais atvejais nušalinti minėtą vadovą nuo pareigų ir neturi jokių galimybių įvertinti šios priemonės būtinumo ir proporcingumo. Minėtiems subjektams taip pat nenustatyta pareiga panaikinti švietimo įstaigos vadovo nušalinimą nuo pareigų, kai ši priemonė tampa nebereikalinga, nenustatyti ir reikalavimai šios priemonės taikymo trukmei. Atkreipė dėmesį, jog Konstitucinis Teismas akcentuoja būtent bet kokio patikimumo lygio informacijos gavimą, t. y. kad galima situacija, kai anonimiškai būtų teikiama nepatikima ar akivaizdžiai melaginga informacija. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo gauta bet kokio patikimumo ar nežinomo šaltinio informacija, o tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus oficialius rašytinius Trakų rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės R. B. ir Trakų rajono savivaldybės tarybos narės J. J. pranešimus. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų ilgesniam nei 30 dienų terminui tik dėl to, kad reikėjo apklausti labai daug asmenų ir tik jų atsakymų sulaukus komisija galėjo padaryti išvadas. Būtent dėl šių priežasčių ir nenorėdama daryti skubotų veiksmų komisija ir nagrinėjo šį atvejį ilgiau nei 30 dienų, juo labiau, kad Švietimo įstatymo 59 str. 15 d. nėra nustatytas joks maksimalus nušalinimo terminas. Konstitucinis Teismas jau minėtame nutarime taip pat pasisakė, kad minėtame Švietimo įstatymo straipsnyje „nenustatyti reikalavimai šios priemonės trukmei“. Būtent šiuo vadovaujantis ieškovas ir buvo nušalintas ilgesniam nei 30 dienų terminui. Nors ieškovas nuo darbo buvo nušalintas pagal Švietimo įstatymą, tačiau į darbą grąžintas pagal DK, nes Švietimo įstatymas nereglamentuoja grąžinimo į darbą procedūros. Ieškovas į darbą buvo grąžintas 2018-05-31 potvarkiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti ieškovui J. K. iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės 49,29 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, kitą ieškinio dalį atmesti. Priteisti atsakovui Trakų rajono savivaldybei iš ieškovo J. K. 1 145,93 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisti valstybei iš ieškovo J. K. 21,27 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisti valstybei iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės 3,39 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad 2018-04-05 Trakų rajono savivaldybės Tarybos posėdyje buvo tvirtinamos savivaldybės įstaigų metinės ataskaitos. Metinę ataskaitą pristatinėjo ir ieškovas J. K., tuometis Trakų rajono (duomenys neskelbtini), ėjęs šias pareigas nuo 2012-01-09. Trakų rajono savivaldybės merė E. R., gavusi savivaldybės Tarybos narės J. J. bei savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistės R. B. skundus (atitinkamai - prašymą ir pranešimą) apie galimą ieškovo J. K. nederamą ir neetišką elgesį Tarybos posėdžio metu, 2018-04-09 rezoliucijomis pavedė savivaldybės administracijos direktoriui D. K. pradėti tarnybinį patikrinimą. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus D. K. 2018-04-10 įsakymu Nr. P2E-273 buvo sudaryta komisija (duomenys neskelbtini) J. K. galimam darbo pareigų pažeidimui – pareigos nepažeisti trečiųjų asmenų garbės ir orumo – ištirti. Trakų rajono savivaldybės merės E. R. 2018-04-11 potvarkiu Nr. K1-17 „Dėl J. K. nušalinimo nuo Lentvario M. Š. (duomenys neskelbtini) pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiu“, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 16 p. ir Švietimo įstatymo 59 str. 15 d., ieškovas nuo 2018-04-11 buvo nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų dėl galimo darbo pareigų pažeidimo - pareigos nepažeisti trečiųjų asmenų garbės ar orumo. Ieškovui 2018-04-11 įteiktas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. AP3-1319 ir jis nušalintas nuo pareigų. Trakų rajono savivaldybės merės 2018-05-10 pranešimu Nr. MP3-74 „Dėl J. K. nušalinimo laikotarpio nuo Lentvario M. Š. (duomenys neskelbtini) pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiu“ ieškovas buvo informuotas, kad nušalinimas tęsiamas toliau, kadangi tarnybinis patikrinimas vis dar vykdomas, o apie patikrinimo pabaigą, jo išvadas ir tolesnius veiksmus jis bus informuotas atskiru pranešimu. Teismas nustatė, kad 2018-05-30 buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada dėl J. K. galimo darbo pareigų pažeidimo Nr. AP8-348 (užregistruota 2018-07-31). Komisija šioje išvadoje konstatavo, kad J. K. kaip švietimo įstaigos vadovui, t. y. kaip Lentvario M. Š. (duomenys neskelbtini), taikytini padidinti elgesio vertinimo kriterijai, todėl jo priešingas etikos ir teisės normoms elgesys darbo metu, viešame Tarybos posėdyje, vertintinas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas (DK 58 str. 3 d. 4 p.). Komisija pažymėjo, jog Taryba, priimdama sprendimą, privalo atsižvelgti į aukščiau nurodytas aplinkybes pagal LR DK 58 str. 5 d., nes šioje dalyje nustatyta, kad „Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė“. Ši išvada ieškovui įteikta 2018-09-20. Trakų rajono savivaldybės merės 2018-05-31 potvarkiu Nr. K1-25 „Dėl J. K. grąžinimo į darbą“ J. K. nuo 2018-06-01 buvo grąžintas į (duomenys neskelbtini) pareigas.

5. Spręsdamas dėl ieškovo nušalinimo pagrįstumo teismas nurodė, jog pagal DK 49 str. 3 d., darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Švietimo įstatymo 59 str. 15 d. redakcijoje (nuo 2018-07-04 galiojančioje redakcijoje - tai to paties straipsnio 16 dalis) nurodyta, kad tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos (jo) įgalioto asmens sprendimu arba atitinkamai – savivaldybės mero potvarkiu. Savivaldybės meras apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, švietimo įstaigos vadovo, kuriam pradėtas tarnybinis patikrinimas, nušalinimą nuo pareigų, švietimo įstaigos darbuotoją, paskirtą laikinai eiti tos įstaigos vadovo pareigas, nedelsdamas raštu informuoja savivaldybės tarybą. Teismas nurodė, jog ieškovas buvo nušalintas nuo darbo ir pradėtas jo tarnybinis patikrinimas po to, kai buvo gauti Trakų rajono savivaldybės Tarybos narės J. J. 2018-04-06 ir Trakų rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės R. B. 2018-04-09 pranešimai dėl ieškovo galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kuriuose nurodyta, kad ieškovas 2018-04-05 Tarybos posėdžio metu „garsiai ir agresyviai piktinosi klausimo svarstymo eiga ir pasakė „į snukį K.“, „į snukį E.“, taip pat išeidamas iš posėdžių salės parodė nepagarbų gestą (vidurinįjį pirštą) patalpoje buvusiems asmenims. Šias aplinkybes patvirtina ne tik komisijos, tyrusios ieškovo galimai padarytą darbo pareigų pažeidimą, išvada bei surinkti rašytiniai aptariamų įvykių liudininkų paaiškinimai (be J. J. ir R. B., tai patvirtino dar 7 asmenys; 2 t., b. l. 122-131), bet ir teisme kaip liudytojai apklausti savivaldybės darbuotojai D. K., D. D., D. R., R. P. ir J. J.. Nors ieškovas neigia jo elgesyje buvus kokių nors įžeidžiančių elementų (posakių, gestų), tačiau teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos medžiagos visumą darytina išvada, kad visgi jo elgesys Tarybos posėdžio metu sudarė pakankamą pagrindą pradėti jo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą. Ieškovas teigė, kad partikrinimas jo atžvilgiu pradėtas ir jis nušalintas nuo pareigų tik todėl, kad su juo norėta politiškai susidoroti. Tačiau teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju merei pateikta informacija nebuvo anoniminė, jos gautuose dviejų asmenų prašymuose buvo išsamiai išdėstytos aplinkybės, kurias vėliau patvirtino ir kiti įvykį matę asmenys, savo išvada patvirtino ir atsakovo atvejį ištyrusi komisija, taip pat teisme patvirtino apklausti liudytojai, todėl negalima teigti, jog tarnybinis patikrinimas ir ieškovo nušalinimas nuo pareigų buvo paremtas neobjektyvia, netikra ar kaip nors iškreipta informacija. Teismas pažymėjo, kad ieškovo į bylą pateiktas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2019-10-19 sprendimas „Dėl E. R.“ negali būti vertinamas kaip savivaldybės merės šališkumą ieškovo atžvilgiu patvirtinantis įrodymas. Nors minėtu VTEK sprendimu buvo konstatuota, kad savivaldybės merė padarė pažeidimus, nenusišalindama nuo tam tikrų klausimų, susijusių su ieškovu, sprendimo, tačiau, kaip teisingai pažymėjo atsakovo atstovė, tai nereiškia, kad toks VTEK sprendimas automatiškai galioja visiems su ieškovu susijusiems atvejams, ieškovas nesikreipė į VTEK dėl merės priimto potvarkio dėl jo nušalinimo, ir šio klausimo VTEK minėtu sprendimu nesprendė, be to, VTEK 2019-10-19 sprendimas atgal neveikia ir jis nereiškia, kad visi merės sprendimai, priimti dėl J. K., yra neteisėti. Kaip pagrįstai pastebėjo atsakovo atstovė, merė dėl savo funkcijų sprendė daug klausimų, susijusių su ieškovu kaip mokyklos vadovu (kad ir, pvz., dėl atostogų jam suteikimo), tačiau nėra duomenų, kad ieškovas tokiais atvejais būtų įžvelgęs interesų konfliktą. Pažymėtina, kad ta pati merė 2018-05-31 priėmė potvarkį Nr. K1-25 dėl J. K. grąžinimo į darbą, tačiau šiuo atveju ieškovas neteigia, kad savivaldybės merė buvo šališka, kad privalėjo nusišalinti nuo šio klausimo sprendimo. Teismas nurodė, jog atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog jo nušalinimas buvo neteisėtas dar ir dėl to, kad Švietimo ir mokslo ministras nebuvo nustatęs jo atlikimo tvarkos. Teismo nuomone, vien tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu švietimo įstaigų vadovų tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos aprašas ir nebuvo patvirtintas atitinkamo ministro (tokia tvarka buvo patvirtina tik 2018-07-19 (TAR, 2018-07-19, Nr. 12205)), nereiškia, kad gavus informaciją apie netinkamą ieškovo elgesį Tarybos posėdžio metu, turėjo būti ignoruojamos Švietimo įstatymo 59 str. 15 d. (tuo metu galiojusios įstatymo redakcijos) nuostatos, įpareigojančios, gavus informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos pradėti tarnybinį patikrinimą, o jo atlikimo laikotarpiui nušalinti švietimo įstaigos vadovą (šiuo atveju – ieškovą) nuo užimamų pareigų. Skirtingai nei nurodo ieškovas, tai, kad jį nušalinant buvo vadovautasi ne DK, bet Švietimo įstatymu, niekaip neįrodo jo nušalinimo neteisėtumo, kadangi tiek DK 49 str., tiek Švietimo įstatymo 59 str. 15 d. (šiuo metu – 16 dalis) buvo ir yra numatytos darbuotojo nušalinimo nuo darbo galimybės. Dėl to, ieškovui einant (duomenys neskelbtini) pareigas ir jam pritaikius Švietimo įstatymo nuostatas, neprieštaraujančias ir DK nuostatoms, nušalinimas negali būti laikomas neteisėtu. Teismas taippat konstatavo, kad minėtame Konstitucinio Teismo 2019-09-19 nutarime Nr. KT25-N11/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nepasisakyta, kad švietimo įstaigos vadovas apskritai negali būti nušalintas, o tik pasisakyta, jog informacija turi būti ne bet kokia, tačiau pagrįsta ir objektyvi. Nagrinėjamu atveju jau minėta, kad į merę su rašytiniais pareiškimais kreipėsi net du asmenys, vėliau tyrimo eigoje buvo gauta dar daugiau kitų asmenų paaiškinimų, patvirtinančių ieškovo nederamą elgesį Tarybos posėdžio metu, tad buvo objektyvus pagrindas suabejoti ieškovo galimybėmis tęsti švietimo įstaigos vadovo darbą, todėl pradėjus patikrinimą jis buvo laikinai nušalintas. Be to, minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo Švietimo įstatymo 59 straipsnio 16 dalis (buvusi – 15 dalis) (2018-06-29 redakcija, TAR, 2018-07-04, Nr. 11327) pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai, priimtas tik 2019-09-19 ir atgal negalioja, tad minėta Švietimo įstatymo norma (Švietimo įstatymo 59 str. 15 d.) ieškovui 2018-04-11 buvo pritaikyta visiškai pagrįstai ir teisėtai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimą dėl jo nušalinimo nuo pareigų pripažinimo neteisėtu atmesta kaip nepagrįstą.

6. Teismas pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti darbo užmokesčio skirtumą, pažymėjo, jog pagal DK 49 str. 3 d., darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki 30 kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį. Taigi, nors Švietimo įstatymo 59 str. 15 d. (ir šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje 59 str. 16 d.) nebuvo nustatytas joks maksimalus nušalinimo terminas, tačiau pagal minėtas DK 49 str. 3 d. nuostatas, toks nušalinimas negalėjo trukti ilgiau nei 30 kalendorinių dienų. Byloje nustatyta, jog ieškovas nuo užimamų pareigų buvo nušalintas 51 kalendorinę dieną - nuo 2018-04-11 iki 2018-05-31. Ieškovas nuo pareigų buvo nušalintas merės potvarkiu nuo 2018-04-11, todėl jo nušalinimas negalėjo trukti ilgiau nei iki 2018-05-10 (įskaitytinai). Į darbą ieškovas grąžintas 2018-05-31 merės potvarkiu. Taigi, ieškovas į užimamas pareigas buvo grąžintas pavėluotai, praleidus 21 kalendorinę dieną. Iš byloje esančios Trakų r. (duomenys neskelbtini) 2019-02-15 pažymos Nr. SR1-19 „Dėl J. K. patirtos žalos“ matyti, kad J. K. nušalinimo nuo darbo faktiškai už atidirbtą darbo laiką (laikotarpyje nuo 2018-04-11 iki 2018-05-31) buvo priskaičiuota 1190,70 Eur, tačiau išmokėta 904,93 Eur, todėl jo patirta žala - 119,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovui iš atsakovo turi būti priteista ta neišmokėto darbo užmokesčio dalis, kurią jis būtų gavęs, jeigu nebūtų viršytas DK 49 str. 3 d. numatytas maksimalus 30 dienų terminas, t. y. 49,29 Eur (119,70 Eur : 51 k.d. x 21 k. d).

7. Teismas taip pat nurodė, jog atmetus kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą dėl jo nušalinimo nuo pareigų, atmestinas ir iš šio reikalavimo išvestinis ieškovo reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos jam priteisimo, kadangi turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, pareiga atlyginti žalą yra neteisėtų asmens veiksmų pasekmė, todėl nenustačius, kad ieškovo nušalinimas nuo pareigų buvo neteisėtas, nėra pagrindo tenkinti ir jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovas J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dalyje, kuria J. K. pareikštas ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi.

9. Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nepagrįstai nesivadovavo DK nuostatomis, bet ginčą sprendė remdamasis Švietimo įstatymo 59 str. 15 d., kuri Konstitucinio Teismo 2019-09-19 nutarimu Nr. KT25-N11/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ buvo pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymi, kad jį ir atsakovą, tuo metu kai kilo ši darbo ginčo situacija, siejo darbo teisiniai santykiai – darbo sutartis, todėl darbdaviui esant poreikiui atlikti nušalinimą, jis turėjo veikti DK teisės normų pagrindu, o ne kitų teisės normų pagrindu. Tai patvirtina ir tai kad jis po nušalinimo termino į darbą buvo grąžintas veikiant DK 49 str. 3, 5 d. pagrindu. Tai apelianto įsitikinimu, taip pat rodo, kad jo nušalinimas, kaip privalomas buvo neteisėtas. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismo motyvai yra prieštaringi. Teismas priteisdamas neišmokėtą darbo užmokestį ir vertindamas nušalinimo trukmę jau vadovaujasi DK 49 str. 3, 5 d., kuri imperatyvaus nušalinimo nenustato. Apeliantas pažymi, jog DK komentare aiškinama, kad nušalinti darbuotoją nuo darbo, kol tiriamas galimas darbo pareigų pažeidimas, rekomenduojama tais atvejais, kai yra pagrindo įtarti, jog darbuotojas ir toliau gali pažeidinėti darbo pareigas, slėpti darbo pareigų pažeidimo įrodymus ir pan. Pavyzdžiui, kai tiriamas buhalterės galimai padarytas darbo pareigų pažeidimas netinkamai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą. Todėl šiuo atveju esant situacijai, kai jo nušalinimas nuo pareigų pagal DK normas nebuvo privalomas, toks nušalinimas taip pat yra ir nepagrįstas teisėtais nušalinimo tikslais. Apeliantas pažymi, kad nuo darbo pareigų jis buvo nušalintas už tariamus veiksmus ir tariamą darbo drausmės pažeidimą atliktą ne darbo vietoje kurioje jis dirbo – (duomenys neskelbtini), o Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdyje, todėl jam lieka neaišku, kokių tikslų nušalinimu buvo siekiama. Toks nušalinimas darbo teisinių santykiu prasme buvo betikslis, neproporcingas, o atliekant nušalinimą buvo daromas tik veiksmas dėl pačio veiksmo ir ažiotažo švietimo bendruomenėje. Apeliantas pažymi, kad jis nuo užimamų pareigų buvo nušalintas tik 2018 m. balandžio 11 d., tikslu ištirti tariamą nederamą jo elgesį vykusį 2018 m. balandžio 5 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad tarpe nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. jis būtų atlikęs pakartotinius veiksmus. Iš ko seka, kad nušalinimas nuo užimamų pareigų neturėjo jokio tikslo ir buvo neproporcingas siekiamiems tikslams. Atsakovas savo lokaliniais teisės aktais – darbo tvarkos taisyklėmis ir pan. nėra apibrėžęs kas yra deramas, o kas yra nederamas elgesys. Teigia, kad jis nederamai ir nesielgė, ką patvirtina ir objektyviai egzistuojantys įrodymai, o ne suinteresuotų asmenų liudijimai, - Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžio vaizdo įrašas ir pan. Apelianto nuomone, jo nušalinimas buvo inicijuotas politinių oponentų, prasidėjus neoficialiai rinkimų kampanijai, nes jis jau buvo paskelbęs, kad pasitraukia iš Liberalų sąjūdžio ir prisijungia prie kitos politinės jėgos su kuria dalyvaus tiek tiesioginiuose mero, tiek savivaldybių tarybų rinkimuose. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismo sprendimas yra priimtas neatskleidus bylos esmės, neįvertinus visų įrodymų viseto. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kurie paneigiami ir prieštarauja kitiems įrodymams. Taip pat apeliantas mano, jog sprendimą dėl jo nušalinimo priėmėm neįgaliotas subjektas. Teigia, kad jis buvo nušalintas nepagrįstai, t.y. atsakovui jau nušalinimo metu žinant, kad darbo drausmės pažeidimas negalės būti ištirtas, nes švietimo ministras tuo metu nebuvo patvirtinęs tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos. Apeliantas pažymi, kad teismas vis tik pripažino, kad jo nušalinimas neteisėtai truko ilgiau kaip 30 dienų. Todėl teismas be pagrindo atmetė jo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nors ir konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumą. Nesutinka, kad jo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra išvestinis. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Nors reikalavimas pripažinti nušalinimą neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto nušalinimo patirtą neturtinę žalą yra susiję, tačiau reikalavimo pripažinti nušalinimą neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto nušalinimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti nušalinimą neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Apeliantas pažymi, kad atsakovas jo nušalinimo procesą vykdė ilgiau nei tai maksimaliai galima daryti veikiant pagal DK 49 str. 3 d. Be to, atsakovas informacija apie jo nušalinimą ir tariamai neteisėtus veiksmus išplatino spaudoje. Apie nušalinimą buvo informuota jo vadovauta įstaiga ir personalas, taip pat besimokančių mokinių tėvai ir patys mokiniai. Tokiais veiksmais atsakovas iš esmės negrįžtamai ir be įrodymų pakirto pasitikėjimą apeliantu, sukėlė abejones jo asmeniu, sukėlė tiek jam, tiek jo šeimai dvasinius išgyvenimus, pablogino ir sumenkino ieškovo reputaciją Lentvario miesto ir Trakų rajono gyventojų akyse. Dėl atsakovo veiksmų jam sutriko sveikata (kas patvirtinama į bylą pateiktomis med. dokumentų išvadomis) ir jam buvo taikomas tiek ambulatorinis, tiek stacionarus gydymas, todėl dėl šių atsakovo veiksmų jis pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 5 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

10. Atsakovas Trakų rajono savivaldybė atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovo vertinimu, teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas buvo nušalintas pagal galiojančias Švietimo įstatymo 59 str. 15 dalies nuostatas, kiek jos neprieštarauja Konstitucijai. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2019-09-19 nutarime yra konstatavęs, kad Švietimo įstatymo 59 str. 16 dalyje (2018-06-29 redakcija, TAR, 2018-07-04, Nr. 11327, t.y. vėlesnė redakcija, atitinkanti šio straipsnio 15 dalies nuostatas) įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai tiek, kiek pagal jį gavus bet kokią informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo būti pradėtas tarnybinis patikrinimas, o tokio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti visais atvejais nušalintas nuo pareigų. Konstitucinis Teismo nutarime nėra išvados, kad pats nušalinimas būtų draudžiamas kaip prieštaraujantis Konstitucijai, tačiau pažymėta įstatymas prieštarauja Konstitucijai tuo aspektu, jog nušalinimas yra numatytas kaip privalomas, bet tuo pat metu įstatyme neįtvirtinama, jog informacija, sudaranti pagrindą nušalinimui, turi būti oficiali, pagrįsta ir patikima, teikiama nepiktnaudžiaujančio jos teikimo teise asmens, kad ji turi būti patikrinama ar pan. Atsakovas paaiškina, kad šiuo atveju savivaldybės merei pateikta informacija apie ieškovo galimai padarytą šiurkštų drausmės pažeidimą nebuvo anoniminė, buvo patikima, o vėliau ši informacija ir pasitvirtino. Be to, atsakovas pažymi, kad pagal Konstitucijos 107 str. Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta tik į ateitį. Šiuo atveju minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas nebuvo priimtas, nei ieškovą nušalinant (2018 m. balandžio 11 d.), nei po to jį grąžinant į pareigas. Atsakovas paaiškina, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. AP8-348 buvo pripažinta, jog savivaldybės tarybos posėdyje ieškovo parodytas gestas (iškelta ranka su ištiestu viduriniu pirštu į viršų) buvo suprastas kaip nepadorus, grubus, žmogaus garbę ir orumą įžeidžiantis gestas. Todėl atsakovo nuomone, sprendimas nušalinti ieškovą buvo priimtas esant pakankamam įstatyminiam pagrindui. Atsakovas taip pat pažymi, kad sprendimą dėl tarnybinio patikrinimo ir dėl ieškovo nušalinimo priėmė ne savivaldybės administracijos direktorius, bet savivaldybės merė, t.y. pagal įstatymą įgaliotas subjektas, nes tokią teisę jai suteikia Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 16 p.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apskųstoje dalyje teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl byloje nustatytų faktų, tiek ir dėl jų teisinio kvalifikavimo.

13. Byloje nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės merės 2018-06-11 potvarkiu Nr. K1-17 „Dėl J. K. nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiu“ ieškovas buvo nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų. Potvarkis priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 16 p. ir Švietimo įstatymo 59 str. 15 d. ir gauta informacija apie tai, jog ieškovas galėjo padaryti šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (t. 1, b.l. 9).

14. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Trakų rajono savivaldybė, kaip (duomenys neskelbtini) steigėja, turėjo teisę priimti sprendimus, susijusius su ieškovo kaip šios įstaigos vadovo galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo tyrimu. Taip pat teismas teisingai vertino, kad ieškovui, kaip švietimo įstaigos vadovui yra taikytinas specialus teisinis reglamentavimas, numatytas Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. Skirtingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju pritaikytos Švietimo įstatymo 59 str. 15 d. nuostatos, numatančios švietimo įstaigos vadovo nušalinimo pagrindus, neprieštarauja DK 49 str. 3 d. normoms, bet jas papildo.

15. Apeliantas pagrįstai pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Švietimo įstatymo 59 str. 16 d. (ieškovui pritaikytos normos atitikmuo pagal 2018-06-29 įstatymo redakciją) buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Tačiau Konstitucinis Teismas minėtame nutarime šios įstatymo nuostatos prieštaravimą Konstitucijai siejo tik su, teismo vertinimu, nepagrįstu įstatyme įtvirtintu nušalinimo privalomumu bei tuo, jog įstatyme aiškiai nėra apibrėžti tokio nušalinimo faktiniai pagrindai, kurie, teismo vertinimu, turėtų būti patikimi ir konstituciškai pagrįsti. Tai reiškia kad atsakovui priimant ginčijamą 2018-06-11 potvarkį, nei DK bendroji norma (DK 49 str. 3 d.), nei specialioji norma, įtvirtinta Švietimo įstatymo 59 str. 15 d., apskritai nedraudė švietimo įstaigos steigėjui priimti sprendimą dėl tokios įstaigos vadovo nušalinimo tiriant jo galimai padarytą darbo pareigų pažeidimą.

16. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog šiuo atveju R. B. 2018-04-09 pranešime (t. 1, b.l. 14) ir J. J. 2018-04-06 prašyme (t. 1, b.l. 16) nurodytos aplinkybės apie ieškovo nepagarbų elgesį, atitinka patikimos ir konstituciškai pagrįstos informacijos kriterijus, kuria remiantis atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų, kol bus ištirtas šis galimai padarytas darbo pareigų pažeidimas.

17. Tai, kad ieškovas vėliau buvo grąžintas į pareigas, nereiškia, kad jis neatliko pareiškėjų R. B. ir J. J. pareiškimuose nurodytų veiksmų, galimai nesuderinamų su jam, kaip švietimo įstaigos vadovui, taikomais nepriekaištingos reputacijos reikalavimais, ir taip pat neturi reikšmės vertinant nušalinimo pagrįstumą. Nušalinimo pagrįstumui yra svarbios aplinkybės, kurios egzistavo sprendimo dėl nušalinimo priėmimo metu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokios aplinkybės, rodančios jog ieškovas galimai nėra tinkamas eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas, ne tik egzistavo savivaldybės merei priimant ginčijamą potvarkį, bet ir vėliau tyrimo metu buvo patvirtintos kitų liudytojų.

18. Teisėjų kolegija taip pat visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovo nušalinimas buvo proporcingas, o nušalinimu siekiami tikslai – teisėti. Kaip minėta, pasitvirtinus pareiškėjų nurodytai informacijai apie nederamą ieškovo elgesį 2018-05-05 savivaldybės tarybos posėdžio metu, ieškovas galėjo būti pripažintas pažeidęs esminius reikalavimus, taikomus švietimo įstaigos vadovui, ir dėl to galėjo būti atleistas iš užimamų pareigų. Todėl esant tokiems įtarimams apie galimai padarytą pažeidimą švietimo įstaigos vadovo laikinas nušalinimas laikytinas teisinga, tinkama ir proporcinga priemone.

19. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo nušalintas nuo 2018-04-11 iki 2018-05-31 (t. 1, b.l. 19). Apeliantas teigia, kad jis buvo nušalintas ilgiau nei numatė DK 49 str. 3 d., t.y. daugiau nei 30 kalendorinių dienų. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės iš esmės sutinka su apeliantu. Taip pat dėl nušalinimo trukmės pasisakė ir pirmosios instancijos teismas. Paminėtina, jog Konstitucinio Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarime taip pat vertinama, jog nušalimas negali būti neterminuotas. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsižvelgiant į nušalinimo tikslą, t.y. iki kol bus tiriamas galimai padarytas darbo pareigų pažeidimas, nušalinimo terminas neturėjo būti ilgesnis nei nustatė DK 49 str. 3 d., nes pasibaigus šiam terminui įstatymas riboja darbdavio teisę taikyti darbuotojui įstatyme numatytas teisines pasekmes už darbo pareigų pažeidimą (DK 58 str. 6 d.).

20. Nepaisant to teismas vertina, jog nėra pagrindo pripažinti, jog dėl nežymiai ilgesnio nušalinimo termino, buvo pažeistos ieškovo darbo teisės. Kaip nustatyta byloje, nušalinimo laikotarpiu ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis. Jokių kitokių darbo teisių pažeidimo ieškovas nenurodė ir nepagrindė. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad dėl ilgesnio nušalinimo termino buvo pažeistos jo darbo teisės ir kad dėl to jis taip pat patyrė nurodytą neturtinę žalą.

21. Neturtinę žalą, t.y. patirtus dvasinius išgyvenimus bei sveikatos pablogėjimą, ieškovas taip pat sieja su atsakovo paviešinta informacija apie neteisėtą jo nušalinimą ir galimai nederamą jo elgesį. Tačiau kaip jau minėta, ieškovas buvo nušalintas teisėtai ir esant pakankamam įstatyminiam pagrindui. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog tiek tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys, tiek ir teismo posėdžio metu byloje apklausti liudytojai patvirtino ieškovo neetišką ir nederamą elgesį 2018-04-05 savivaldybės tarybos posėdžio metu, o tai reiškia, jog byloje neįrodyta, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią ir dėl to galimai ieškovo garbę bei orumą žeminančią informaciją. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo.

22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui yra priteista darbo užmokesčio nepriemoka, nes dėl šios teismo sprendimo dalies nėra pateiktas apeliacinis skundas.

24. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

25. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir atskleidė bylos esmę, bei įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

26. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Atsakovo prašymas taip pat netenkinamas, nes atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė MikonienėAndrius VerikasRenata Volodko