Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau ir – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. S. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Civilinės ieškovės UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. S. priteista 225,65 Eur (du šimtai dvidešimt penki eurai 65 ct) turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 6 d. apie 9.05 val., būdamas UAB „IKI Lietuva“ parduotuvėje IKI, esančioje (duomenys neskelbtini), iš lentynos paėmė: 2 vnt. 1,0 l talpos viskio „Jack Daniels“, bendros 55,90 Eur vertės; 1 vnt. 0,7 l viskio „Dalwhinnie Highland Single Malt 15YO“, 49,95 Eur vertės; 2 vnt. 0,7 l viskio „Redbreast 12Yo Irish Whiskey“, 119,80 Eur vertės, šias prekes susidėjo į krepšį, praėjo pro kasas nesusimokėjęs ir tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės svetimą – UAB „IKI Lietuva“ turtą, padarydamas 225,65 Eur turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, sprendė, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Skirdamas bausmę už baudžiamąjį nusižengimą, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgė į S. S. ankstesnius teistumus ir administracinius baustumus ir, kadangi nuteistasis nemoka jam paskirtų baudų, sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju jam skirtina viešųjų darbų bausmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. S. neginčija savo kaltės ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, kuri apelianto vertinimu yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniame skunde S. S. prašo sumažinti jam paskirtų neatlygintinai dirbti valandų skaičių ir nurodo, kad jis jau ir taip kiekvieną mėnesį dirba neatlygintinai po 40 valandų visuomenei naudingus darbus ir, pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtas 40 valandų, iš viso turės dirbti po 80 valandų per mėnesį neatlygintinų darbų. Tokiu būdu jam neliks laiko įsidarbinti ir uždirbti pinigų pragyvenimui. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas viršijo prokuroro siūlytos bausmės dydį ir nevertino tų aplinkybių, jog apeliantas turi neįgalią mamą bei du nepilnamečius išlaikytinius.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo bei proporcingumo principų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimui niekas negali daryti įtakos ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, arba aiškiai per švelni.

9. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be šių BK 54 straipsnyje nurodytų aplinkybių, skirdamas bausmę, teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad S. S. nuteistas už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, už kurį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nagrinėjamu atveju nuteistajam S. S. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai.

11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį dėl vagysčių iš parduotuvių, už ką jis jau buvo vienuolika kartų nuteistas ir keturiolika kartų patrauktas administracinėn atsakomybėn, sprendė, jog jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis, nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuosprendyje teismas pažymėjo, kad S. S. savo elgesio kritiškai nevertina ir neišgyvena dėl padarytų veiksmų, o formaliu prisipažinimu ir gailėjimusi jis stengiasi sušvelninti savo padėtį bei dėl padarytos nusikalstamos veikos kylančias neigiamas pasekmes. Parinkdamas S. S. skirtinos bausmės rūšį, nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą, pažymėdamas, kad S. S. teisiamas jau keturioliktą kartą, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes iš parduotuvių, paskirtų baudų nesumoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Akivaizdu, kad šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja kaip nusikalsti linkusią ir visuomenėje priimtinų elgesio normų nepaisančią asmenybę. Tačiau nežiūrint to, pirmosios instancijos teismas S. S. parinko pačią švelniausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Ir, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistasis siekia pasikeisti, nebevartoti narkotikų, dėl kurių ir darė teisės pažeidimus, kad jis savanoriauja, siekia pakeisti savo gyvenimą, nori būti visuomenei naudingas. Parinkdamas pačią švelniausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, pirmosios instancijos teismas nustatė šešių mėnesių viešųjų darbų bausmės dydį, kas atitinka tos rūšies bausmės vidurkį, o nustatydamas neatlygintinai visuomenės labui dirbamų valandų skaičių, pirmosios instancijos teismas parinko maksimalų jų dydį – 40 valandų per mėnesį.

12. Nesutikdamas su jam paskirtų neatlygintinai dirbti valandų skaičiumi, apeliantas nurodo, kad teismas viršijo prokuroro siūlytos bausmės dydį. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. teisiamojo posėdžio protokolo, prokuroras prašė teismo už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą S. S. paskirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui ir bausmės skyrimas yra teismo prerogatyva. Teismas nėra saistomas prokuroro pasiūlytos bausmės – nei jos rūšies, nei jos dydžio. Teismas bausmę skiria pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra išvardintos šios nutarties 9 punkte. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų nepažeidė ir motyvuotai paskyrė S. S. bausmę už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Nustatydamas mažesnį viešųjų darbų bausmės dydį ir didesnį neatlygintinai dirbamų valandų skaičių, nei to prašė prokuroras, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė, dėl ko būtų pagrindas skundžiamą nuosprendį keisti. Aptariant S. S. paskirtų neatlygintinai dirbti valandų skaičių (40), teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju paskirtas maksimalus neatlygintinai dirbti valandų skaičius yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir jo asmenybės pavojingumui. Apeliantas, nesutikdamas su jam paskirtų dirbti per mėnesį valandų skaičiumi, skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi pasirūpinti pensinio amžiaus neįgalia mama ir augina du vaikus, nori susirasti darbą ir užsidirbti pragyvenimui. Apygardos teismo vertinimu, tokia nuteistojo šeimyninė padėtis egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymu, tačiau tai jo nesulaikė nuo neteisėtų veiksmų, todėl sprendžiama, kad pats nuteistasis turi prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus ir atlikti jam paskirtą švelniausios rūšies – viešųjų darbų bausmę. Be to, apelianto nurodytos šeimyninės aplinkybės nėra pagrindas mažinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu jam paskirtų neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį skaičiaus, nes, kaip jau minėta, keturioliktą kartą teisiamam asmeniui ir taip paskirta švelniausios rūšies bausmė – viešieji darbai, nustatant artimą vidurkiui jos dydį – šešis mėnesius, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintas vienu trečdaliu. Priešingu atveju, nuteistajam gali susidaryti nebaudžiamumo įspūdis ir jam paskirta bausmė neatitiks savo paskirties – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

13. Be to, apeliantas skunde prašo jo iš viso nebausti, o sudaryti galimybę gydytis priklausomybę bei tęsti reabilitaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl gydymosi ir reabilitacijos negali turėti lemiamos įtakos paskirtos bausmės rūšiai ir jos dydžiui, juo labiau nėra pagrindo išvadai, kad nusikalstamą veiką padaręs pakaltinamas asmuo gali būti iš viso nebaudžiamas. Pažymėtina ir tai, kad atlikęs jam paskirtą bausmę nuteistasis turės teisę ir galimybę gydytis bei tęsti reabilitaciją.

14. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė (jos rūšis ir dydis) nuteistojo atžvilgiu nėra per griežta ar per didelė, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 13 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 15). Pažymoje nurodyta, kad S. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 170,83 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

16. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus: kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. S. šiuo metu niekur nedirba, duomenų apie jo turtą ar kitas gaunamas pajamas byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš S. S. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.