Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams Linarui Beniušiui, Kristinai Prygunkovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalį E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), LR piliečiui, lietuviui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V., būdamas UAB „T“ vadovu, nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką, numatytą Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje, kai už prekes ir paslaugas (neįskaitant komunalinių paslaugų) pirmiau mokėjo tiekėjams, su paskesnės negu trečios eilės kreditoriais (privačiais juridiniais asmenimis) sudarė susitarimus dėl tarpusavio skolų užskaitymo, o ne dengė (mažino) skolą valstybės biudžetui. Šiais veiksmais E. V. pakartotinai padarė kreditorių teisių pažeidimą.

Tikrinimas apėmė laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. UAB „T“ išlaidos pagal pateiktus dokumentus buvo 82 668,89 €, iš jų 45 740,25 € sumokėta tiekėjams ir tik 2 107,45 € - VMI. Per tikrinamą laikotarpį UAB „T“, siekdama atsiskaityti už prekes ir paslaugas su savo tiekėjais, su UAB „G“ pasirašė 66 dvišalius susitarimus dėl 22 759,07 € tarpusavio skolų dengimo bei 20 trišalių susitarimų už patalpų nuomos paslaugas dėl 14 821,30 € tarpusavio skolų užskaitymo. Tokiu būdu UAB „T“ atsiskaitė su paskesnės negu trečios eilės kreditoriais, teikė pirmenybę ne valstybei ir pažeidė CK 6.930¹ straipsnio reikalavimus.

Teismo posėdyje pareiškėjo VMI atstovai L. Beniušis, K. Prygunkovienė palaikė pareiškimą ir, remdamiesi jame nurodytais motyvais, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, jog VMI ir VSDFV yra tos pačios eilės kreditoriai, todėl ANK 120 straipsnio nepažeidžia tai, kad aptariamu laikotarpiu UAB „T“ mokėjo pinigus VSDFV. Nėra pažeidimas ir tai, kad antstoliai paėmė (nurašė) iš UAB „T“ lėšas, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. negalėjo įtakoti nei lėšų pervedimo (sumokėjimo), nei paskirstymo. Neginčijo, kad UAB „T“ dvišaliai ir trišaliai susitarimai realūs.

Šiaulių apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. atžvilgiu jau nagrinėjo analogišką bylą pagal analogišką VMI pareiškimą. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. nutarime konstatavo, kad nemato jo, kaip įmonės vadovo, tyčinių veiksmų, siekiant pabloginti UAB „T“ padėtį ar piktybiškai išvengti mokesčių valstybei. Jis (E. V.) stengėsi užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, išsaugoti mokesčių mokėtoją, bet VMI šių pastangų nevertina. Inicijuodama vis naujas bylas VMI siekia ne padėti mokesčių mokėtojui su finansiniais iššūkiais, pvz., atidedant mokėjimus, o dar labiau spaudžia ir riboja įmonę, ją žlugdo.

Administracinio nusižengimo byla iškelta specialaus subjekto – UAB „T“ vadovo – atžvilgiu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. 2017 m. liepos 18 d. nutraukė darbo sutartį su UAB „T“, nebėra įmonės vadovas. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. nebedirba UAB „T“, todėl jis ateityje nebegalės daryti jokių pažeidimų toje įmonėje.

Taip pat reikia atsižvelgti į nuobaudos tikslus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. jau buvo nubaustas identiškoje byloje. Anoje byloje aplinkybės ir šalys buvo iš esmės tos pačios, skiriasi tik laikotarpis. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. V. toje byloje jau išaiškinta, kad jis elgėsi netinkamai, kad VMI vykdys savo reikalavimus, kad negalima daryti pažeidimų. Nuobaudos tikslas - atgrasyti nuo tokių pažeidimų darymo ateityje – jau pasiektas. Negalima dar kartą skirti baudą vien todėl, kad pažeidimas tęsiasi. Tikėtina, kad, priėmus nutarimą šioje byloje, VMI vėl kreipsis į teismą su pareiškimu dėl kito laikotarpio, galbūt naujų UAB „T“ vadovų atžvilgiu. Situacija negali pasikeisti staiga, įmonės vadovai priversti laviruoti, siekdami, kad UAB „T“ išgyventų. UAB „T“ debitoriai pagal galimybes moka VMI arba antstoliams už UAB „T“. Tačiau VMI gautas lėšas užskaito kaip delspinigių mokėjimą, todėl UAB „T“ skola valstybės biudžetui nemažėja arba mažėja neženkliai, o praėjus tam tikram laikui vėl priskaičiuoja delspinigių ir gaunasi užburtas ratas.

UAB „T“, atstovaujama direktoriaus E. V., ir E. V. 2009 m. gegužės 4 d. sudarė darbo sutartį (b. l. 45-47). Šia darbo sutartimi E. V. nuo 2009 m. gegužės 4 d. priimtas dirbti UAB „T“ direktoriumi. Darbo sutartis nutraukta 2017 m. liepos 18 d. E. V. prašymu ir vienintelės akcininkės R. V. sprendimu.

VMI 2017 m. birželio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR 1042-3907 (b. l. 28-29) sakoma, kad E. V. nuo 2009 m. balandžio 24 d. eina UAB „T“ direktoriaus pareigas, tvarko buhalterinę apskaitą, atlieka kasininko funkcijas. UAB „T“ mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2015 m. vasario. Priverstinis išieškojimas vykdomas nuo 2015 m. kovo 25 d. Kadangi išieškojimas iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose neefektyvus, nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „T“ turto ir perduoti vykdyti antstoliams. Dėl naujai susidariusios mokestinės nepriemokos teikiami VMI nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų.

2016 m. gruodžio 27 d. VMI baigė operatyvų UAB „T“ patikrinimą, kurio metu vertino pareigų mokesčių sumokėjimo srityje vykdymą nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. 2016 m. lapkričio 28 d. (patikrinimo metu) VMI įteikė UAB „T“ direktoriui E. V. priminimą Nr. (23.30-08) 464-1071 apie pareigą mokėti mokesčius.

VMI 2016 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (23.31-08) RNA-38871 „Dėl UAB „T“ priklausančių išmokėti lėšų pervedimo“ (b. l. 112) nurodė UAB „Inter Cars Lietuva“ į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pervesti lėšas, kurias ši įmonė turi sumokėti UAB „T“, neviršijant UAB „T“ mokestinės nepriemokos, t. y. 47 339,58 €.

VMI 2016 m. gruodžio 21 d. nurodymu Nr. (21.22-08) 423-47 įpareigojo UAB „T“ nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2018 m. sausio 4 d. atsiskaityti negrynaisiais pinigais ir 2016 m. gruodžio 28 d. įteikė šį nurodymą UAB „T“ direktoriui E. V..

Iš 2017 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymo matyti (b. l. 116), kad UAB „Inter Cars Lietuva“ pervedė 1 669,80 € į VMI sąskaitą už UAB „T“.

Iš 2016 m. gruodžio 14 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymų (b. l. 113-115) matyti, kad Z. B. įmonė sumokėjo antstoliams už UAB „T“.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. gynėjas advokatas M. Ramanauskas pateikė teismui dvi lenteles. Pirmoje lentelėje nurodyta, kad UAB „T“ kontrahentas Z. B. įmonė nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. kovo 14 d. sumokėjo UAB „T“ priklausantį gauti nuomos mokestį (iš viso 2 896,20 €) antstolėms R. A. ir D. P.; UAB „Inter Cars Lietuva“ 2017 m. kovo 8 d. pervedė VMI už UAB „T“ 1 669,80 €. Antroje lentelėje nurodyta, kad UAB „T“ kontrahentas Z. B. įmonė nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. sumokėjo UAB „T“ priklausantį gauti nuomos mokestį (iš viso 4 633,92 €) antstolėms R. A. ir D. P.; UAB „Inter Cars Lietuva“ nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. pervedė VMI už UAB „T“ 13 358,40 €.

VMI 2017 m. gegužės 5 d. – 2017 m. birželio 5 d. atliko naują operatyvų UAB „T“ patikrinimą, patikrino pareigų mokesčių sumokėjimo srityje vykdymą nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Išnagrinėjus įmonės pateiktus kasos, bankų, tarpusavio susitarimų ir atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų dokumentus, nustatyta, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. UAB „T“ išlaidos siekė 82 668,89 €, iš jų 45 740,25 € sumokėjo tiekėjams, 6 996,65 € išleido darbo užmokesčiui, 2 107,45 € sumokėjo VMI.

Pagal UAB „T“ pateiktą kasos apyvartos žiniaraštį 2016 m. lapkričio 1 d. likutis kasoje buvo 188,92 €. Per tikrinamą laikotarpį kasoje užpajamuota 20 345,05 €, išlaidos iš kasos – 19 201,46 €, iš jų 6 966,65 € išmokėta kaip darbo užmokestis, 5 219,25 € išmokėta atskaitingiems asmenims, 4 598,30 € sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas. UAB „T“, atsiskaitydama grynaisiais pinigais su kitais kreditoriais, nevykdė 2016 m. gruodžio 21 d. VMI nurodymo Nr. (21.22-08) 423-47 atsiskaityti negrynaisiais pinigais.

Per tikrinamą laikotarpį UAB „T“ pasirašė 66 dvišalius susitarimus dėl 22 759,07 € tarpusavio skolų dengimo su UAB „G“ atsiskaityti su UAB „T“ tiekėjais už prekes ir paslaugas. Be to, UAB „T“ per tikrinamą laikotarpį pasirašė 20 trišalių susitarimų už patalpų nuomos paslaugas dėl 14 821,30 € tarpusavio skolų užskaitymo: 2016 m. gruodžio 19 d., 2017 m. sausio 12 d., 2017 m. vasario 10 d., 2017 m. kovo 28 d. su UAB „Coral Solution“ ir UAB „G“ – iš viso dėl 2 628,56 €; 2016 m. gruodžio 20 d., 2017 m. sausio 27 d., 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. kovo 13 d. su įmone „Ūkio projektai“ ir UAB „G“ – iš viso dėl 1 864,51 €; 2016 m. gruodžio 21 d., 2017 m. sausio 31 d., 2017 m. kovo 2 d. su UAB „Ginstata“ ir UAB „G“ – iš viso dėl 1 062,28 €; 2016 m. gruodžio 8 d., 2017 m. sausio 11 d., 2017 m. vasario 13 d., 2017 m. kovo 16 d. su UAB „Euroliuksas“ ir UAB „G“ – iš viso dėl 5 363,78 €; 2016 m. gruodžio 28 d. su UAB „Inter Cars Lietuva“ ir UAB „G“ – dėl 2 034,23 €; 2016 m. gruodžio 1 d. su UAB „D Studija“ ir UAB „G“ - dėl 374,90 €; 2016 m. gruodžio 7 d. su BUAB „Sanda“ ir UAB „G“ – dėl 617,10 €; 2016 m. gruodžio 13 d. su UAB „Instreita“ ir UAB „G“ – dėl 540 €; 2017 m. sausio 12 d. su UAB „Dolarta“ ir UAB „G“ – dėl 335,94 €.

UAB „Euroliuksas“, UAB „T“ ir UAB „G“ 2016 m. gruodžio 8 d. susitarime dėl skolų dengimo (b. l. 24) sakoma, kad UAB „T“ prašo UAB „Euroliuksas“ sumokėti 1 376,15 € už patalpų nuomą į UAB „G“ atsiskaitomąją sąskaitą. UAB „G“ gautus 1 376,15 € užskaito kaip UAB „T“ įsiskolinimo apmokėjimą.

UAB „Euroliuksas“, UAB „T“ ir UAB „G“ 2017 m. sausio 11 d. susitarime dėl skolų dengimo (b. l. 24) sakoma, kad UAB „T“ prašo UAB „Euroliuksas“ sumokėti 1 567,63 € už patalpų nuomą į UAB „G“ atsiskaitomąją sąskaitą. UAB „G“ gautus 1 567,63 € užskaito kaip UAB „T“ įsiskolinimo apmokėjimą.

UAB „Euroliuksas“, UAB „T“ ir UAB „G“ 2017 m. vasario 13 d. susitarime dėl skolų dengimo (b. l. 23) sakoma, kad UAB „T“ prašo UAB „Euroliuksas“ sumokėti 1 210,00 € už patalpų nuomą į UAB „G“ atsiskaitomąją sąskaitą. UAB „G“ gautus 1 210,00 € užskaito kaip UAB „T“ įsiskolinimo apmokėjimą.

UAB „Euroliuksas“, UAB „T“ ir UAB „G“ 2017 m. kovo 16 d. susitarime dėl skolų dengimo (b. l. 23) sakoma, kad UAB „T“ prašo UAB „Euroliuksas“ sumokėti 1 210,00 € už patalpų nuomą į UAB „G“ atsiskaitomąją sąskaitą. UAB „G“ gautus 1 210,00 € užskaito kaip UAB „T“ įsiskolinimo apmokėjimą.

UAB „T“ kasos žiniaraščio dokumentų kopijose (b. l. 30-35) aprašytos UAB „T“ kasos pajamos ir išlaidos 2016 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. kovo 31 d. Šiuo laikotarpiu kasoje užpajamuota 16 927,09 €, išlaidos iš kasos – 15 838,03 €.

Lietuvos antstolių rūmų 2017 m. rugpjūčio 4 d. rašte (b. l. 53-56) pateikta informacija apie antstolių žinioje esančias (buvusias) vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš UAB „T“.

VMI 2017 m. birželio 21 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) balanso išraše sakoma (b. l. 5-11, 25-27), kad UAB „T“ 2016 m. gruodžio 8 d. turėjo 47 214,43 € mokestinių prievolių, kurių mokėjimo terminas buvo suėjęs, 2017 m. sausio 12 d. – 48 630,35 €, 2017 m. vasario 17 d. – 51 761,74 €, 2017 m. kovo 16 d. – 51 596,63 €, 2017 m. gegužės 5 d. – 54 731,29 €, 2017 m. birželio 20 d. – 48 503,39 €.

VMI 2017 m. rugpjūčio 29 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) balanso išraše nurodyta (b. l. 66), kad UAB „T“ 2017 m. rugpjūčio 29 d. turėjo 52 912,24 € mokestinių prievolių, kurių mokėjimo terminas buvo suėjęs.

VMI 2017 m. lapkričio 24 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) balanso išraše nurodyta, kad UAB „T“ 2017 m. lapkričio 24 d. turėjo 50 402,14 € mokestinių prievolių, kurių mokėjimo terminas buvo suėjęs.

VMI 2017 m. spalio 19 d. pranešime (b. l. 110-111) nurodė, kad 2017 m. spalio 10 d. gautas UAB „T“ prašymas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą nenagrinėjamas, nes neatitinka norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų. Pranešime išvardino, kokią informaciją bei dokumentus įmonė turi pateikti, prašydama atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnis (Kreditorių teisių pažeidimas) numato administracinę atsakomybę įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą. Administracinė atsakomybė numatyta už vieną iš alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pirmąja eile turi būti atsiskaityta pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile - pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile - pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile - pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile - pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

LR civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymo projekto 2012 m. spalio 19 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Analogiškai CK 6.930¹ straipsnis suprantamas ir teismų praktikoje. Pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2AT-56-696/2015, konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagrįstai nubaustas už kreditorių teisių pažeidimą, nors CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų jis ir teigė nesilaikęs norėdamas išsaugoti verslą ir tolygiai paskirstyti mokėjimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinime (b. l. 25) pripažino, kad UAB „T“ neturėjo pakankamai lėšų mokestinėms prievolėms ir kitiems finansiniams įsipareigojimams patenkinti. Jis nenorėjo trikdyti įprastinės „T“ veiklos, stengėsi išlaviruoti tarp visų mokėjimų, nepaisant to, įmonės skola VMI augo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. teigimu, atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį šiuo atveju negalima, nes jis stengėsi užtikrinti UAB „T“ veiklos tęstinumą. Jo gynėjas advokatas M. Ramanauskas nurodė, kad, remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, CK 6.930¹ straipsnis netaikytinos lėšoms, kurios būtinos UAB „T“ gyvybingumui palaikyti. VMI turi siekti, kad mokesčių mokėtojas nebankrutuotų ir neturėtų reikalauti sumokėti visus mokesčius iš karto, leisti įmonei atsiskaityti su pagrindiniais tiekėjais, pvz., sumokėti už komunalines paslaugas.

Iš VMI 2017 m. birželio 21 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) balanso išrašo matyti (b. l. 5-11, 25-27), kad UAB „T“ laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. turėjo mokestinių prievolių, kurių mokėjimo terminas buvo suėjęs. Iš VMI 2017 m. birželio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 28-29), UAB „Euroliuksas“, UAB „T“ ir UAB „G“ susitarimų dėl skolų dengimo (b. l. 24-25) matyti, kad UAB „T“ nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. pasirašė 20 trišalių susitarimų su UAB „G“ ir nuomininkais dėl 14 821,30 € tarpusavio skolų užskaitymo. Šiais susitarimais UAB „G“ iš trečiųjų asmenų (UAB „T“ debitorių) gavo lėšas, priklausančias UAB „T“. Be to, aptariamu laikotarpiu UAB „T“ ir UAB „G“ pasirašė 66 dvišalius susitarimus dėl 22 759,07 € tarpusavio skolų dengimo. Vadinasi, UAB „T“ atsiskaitė su žemesnės nei trečios eilės kreditoriumi UAB „G“. UAB „G“ vadovauja su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu E. V. susijęs fizinis asmuo R. V.. Iš VMI 2017 m. birželio 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 28-29), UAB „T“ kasos žiniaraščio dokumentų kopijų (b. l. 30-35) matyti, kad UAB „T“ laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. mokėjo tiekėjams ir kitiems žemesnės eilės kreditoriams iš kasos (grynaisiais pinigais). Byloje nėra duomenų, kada ir kiek UAB „T“ mokėjo, jei mokėjo, už komunalines paslaugas. Tokiais argumentais negrindžiamas ir pareiškimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. gynėjas advokatas M. Ramanauskas nurodė, kad jei VMI nagrinėjamu atveju būtų tinkamai, lanksčiau taikiusi įstatymus, jo ginamasis E. V. nebūtų padaręs pažeidimo. Anot gynėjo advokato M. Ramanausko, VMI turėjo pasiūlyti UAB „T“ atidėti mokesčių mokėjimą, leisti mokėti tik einamuosius mokesčius ir pan. Su tokiais teiginiais teismas nesutinka. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. gynėjas advokatas M. Ramanauskas nurodė vieną iš VMI pareigų – pasiūlyti mokesčių mokėtojui prašyti atidėti mokesčių mokėjimą, bet jis nenurodė teisės akto, kuriame būtų įtvirtinta tokia VMI pareiga. Teismas nerado teisės akto, kuriame būtų nurodyta VMI pareiga pasiūlyti mokesčių mokėtojui prašyti atidėti mokesčių mokėjimą. LR mokesčių administravimo 2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 88 straipsnis nustato, kad mokesčių administratorius gali atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka. Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. LR finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 268 (LR finansų ministro 2016 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 1K-293 patvirtinta redakcija) 12, 14, 19 punktuose sakoma, kad mokėtojas teikia mokesčių administratoriui prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos [...] mokėjimą. Mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės. Kokiu būdu mokestinė nepriemoka [...] sumokama – ją atidedant ar išdėstant, sprendžia mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į mokėtojo prašyme išdėstytus motyvus dėl mokėtojo nurodyto vieno iš minėtų mokestinės nepriemokos [...] mokėjimo būdų pasirinkimo ir mokėtojo finansinės būklės įvertinimą. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. tol, kol buvo UAB „T“ vadovas, turėjo teisę teikti prašymą VMI atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą ir turėjo tokį prašymą motyvuoti bei pagrįsti dokumentais.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. gynėjas advokatas M. Ramanauskas pažymėjo, kad jo ginamasis E. V. jau nubaustas identiškoje byloje (Nr. A6.-509-953/2017), todėl nėra pagrindo dar kartą skirti baudą. Nuobaudos tikslai jau pasiekti ankstesniu teismo nutarimu. Teismas tokius argumentus atmeta. ANK 120 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis byloje Nr. e2AT-30-696/2016). Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. nutarimu byloje Nr. A6.-509-953/2017 nubaudė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį E. V. už kreditorių teisių pažeidimą, padarytą nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. (b. l. 90-98). Nagrinėjamoje byloje vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. V. veiksmai, atlikti vadovaujant UAB „T“ nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Šių veiksmų Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. nutarimu nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl nėra non bis in idem principo pažeidimo (žr. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį byloje Nr. ATP-75-167/2017).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. prašė nutraukti bylą, nes jis nebėra UAB „T“ vadovas. Teismas yra priešingos nuomonės. Inkriminuotu periodu būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. veikė UAB „T“ vardu, todėl nėra pagrindo nutraukti bylą.

Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V., būdamas UAB „T“ vadovu ir žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė neturi pakankamai lėšų visiems finansiniams įsipareigojimams patenkinti, nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. iš dalies nevykdė CK 6.930¹ straipsnyje numatytos pareigos sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą pirmiau negu atsiskaityti už prekes ir paslaugas (neįskaitant komunalinių paslaugų) su žemesnės nei trečios eilės kreditoriais, su pastaraisiais sudarė susitarimus dėl tarpusavio skolų užskaitymų, dėl ko VMI, administruojanti valstybės biudžetą, iš UAB „T“ negavo (nesurinko) dalies turėjusių būti sumokėtų mokesčių. Šiais neteisėtais veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. V. pakartotinai per 1 m. padarė kreditorių teisių pažeidimą.

Aptariamas pažeidimas vyko tiek galiojant Administracinių teisės pažeidimų kodeksui, tiek įsigaliojus ANK. ANK numato švelnesnę administracinę atsakomybę už pakartotinai padarytą kreditorių teisių pažeidimą, todėl E. V. veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį.

Įvertinęs nusižengimo pobūdį (nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), motyvus (atsiskaityti su privačiais juridiniais ir fiziniais asmenimis, kad įmonė galėtų tęsti ūkinę komercinę veiklą), trukmę (5 mėnesiai), kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (dirba, vykdo individualią veiklą; iki pažeidimo daugiau nei 7 m. ėjo vadovaujančias pareigas; be minėto Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarimo, nuo 2010 m. dar keturis kartus baustas administracine tvarka, iš jų tris kartus - už mokesčių srities įstatymų pažeidimus, vieną kartą - už KET pažeidimą; be to, tris kartus - už mokesčių srities įstatymų pažeidimus ir vieną kartą už ginklų perregistravimo terminų pažeidimą surašyti protokolai su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia; b. l. 45-47, 117-125, 126-127), nenustatęs atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (ANK 35-36 str.) bei remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. V. už padarytą nusižengimą skiria vienintelę sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos rūšį – baudą, jos dydį parinkdamas minimalų (ANK 34 str. 2-3 d.).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. V., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jei jis nurodytu laiku negali sumokėti baudos, turi teisę prašyti LR mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka išdėstyti baudos mokėjimą dalimis. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis. Tokiu atveju tektų sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už paskirtą baudą (ANK 675 str. 2-3 d., 676 str. 2 d., CPK 609 str., 610 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

nutaria:

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 2 700 € (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.

Nutarimo patvirtintą nuorašą per 3 d. d. išsiųsti (išduoti) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir E. V..

Nutarimas per 20 d. nuo patvirtinto nuorašo išsiuntimo (išdavimo) gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.