Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnį, 178 straipsnio 4 dalį 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (12 veikų), paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams ir paskiriant įpareigojimus;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams ir paskiriant įpareigojimus;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 187 straipsnio 2 dalį (6 veikos), 159 straipsnį, paskiriant galutinę subendrintą 3 (trejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 3 (trims) metams ir turto konfiskavimą (neįsiteisėjęs);

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę (neįsiteisėjęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2017 m. gegužės 27 d., apie 01.20 val., ties pastatu Nr. 91 Vilniuje, Justiniškių g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,14 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. V. parodė, kad kaltę visiškai pripažįsta, paaiškino, kad 2017 m. gegužės 27 d., apie 01.20 val., vairavo jam priklausantį automobilį Ford Focus, būdamas neblaivus. Jį sulaikė policijos pareigūnai, kuomet jis važiavo link parduotuvės Justiniškių gatvėje. Jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir jis prisipažino, kad yra neblaivus. Vairuotojo pažymėjimo neturi, t. y. jam jis niekada nebuvo išduotas (b. l. 28). Papildomai apklaustas R. V. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. V. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytojas P. K. parodė, kad 2017 m. gegužės 27 d., apie 1.20 val., Vilniuje, Justiniškių g. 91, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S., pastebėjo važiuojantį automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį nustatė, kad jį vairavo R. V.. Bendraujant su minėtu vairuotoju, pajuto, kad iš šio burnos sklido alkoholio kvapas. Apie tai buvo informuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus darbuotojai, kurie iškvietė policijos patrulį (V-1745). Atvykę policijos pareigūnai panaudojo alkotesterį Alcotest 7510 ir nustatė 2,45 promilių vairuotojo girtumą. Automobilio vairuotoją nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą medicininei apžiūrai atlikti (b. l. 16).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. gegužės 27 d. 01.25 val. įregistruotas įvykis, kad sustabdytas automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, įtariama, yra neblaivus (b. l. 3–4).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. gegužės 27 d. 01.33 val. R. V. nustatytas 2,45 promilių girtumo laipsnis (b. l. 47).

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. V. sutiko su prokurorės siūloma laisvės atėmimo bausme, prašė leisti laisvės atėmimo bausmę atlikti nuo rugsėjo 1 d., kuomet bus tėvystės atostogose (b. l. 64–65).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę – daug kartų teistas, paskutinius du kartus už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau baudžiamieji įsakymai nėra įsiteisėję (b. l. 52–58), daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 59–63), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė recidyvistas, BK 60 str. 1 d. 13 p., pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus ne prokurorės pasiūlytą laisvės atėmimo bausmę, kurios skyrimas teismo baudžiamuoju įsakymu yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-2/2013; 2013 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-8/2013; 2017 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-222/2017), o už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą pagal savo pobūdį artimą laisvės atėmimo bausmei kitą bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų įstatymo numatytą terminą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. V. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. V. šiuo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė nebendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. ir 2017 m. birželio 8 d. baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, kadangi šie įsakymai nėra įsiteisėję.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju R. V. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad R. V. yra praeityje ne kartą baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, transporto priemonę per paskutinius du mėnesius vairavo neblaivus jau trečią kartą, R. V. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytą šios priemonės taikymo terminą.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., apribotos R. V. nuosavybės teisės į automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskiriant kaltinamąjį R. V. (b. l. 39).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad nuo 2015 m. lapkričio 28 d. automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė buvo M. J.; 2017 m. kovo 15 d. pranešta apie transporto priemonės pardavimą, nuo 2017 m. kovo 15 d. naujas transporto priemonės savininkas – S. M.; 2017 m. kovo 25 d. transporto priemonė buvo automatiškai išregistruota (b. l. 11). Iš 2017 m. gegužės 1 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad G. Ž. iš S. M. įgijo transporto priemonę – automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). Iš 2017 m. gegužės 8 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad R. V. iš G. Ž. įgijo transporto priemonę – automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34), todėl darytina išvada, kad minėto automobilio savininkas yra R. V..

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Kaip matyti, automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamajam R. V., todėl jis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, turi būti konfiskuotas. Atkreiptinas dėmesys, kad R. V. jau ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatomas sunkus girtumo laipsnis. Siekiant apriboti jam galimybę ateityje daryti analogiškas nusikalstamas veikas, automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė. Prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. gegužės 27 d. 1.39 val. (b. l. 20) iki 2017 m. gegužės 27 d. 15.36 val. (b. l. 22), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. skirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą, jį atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 27 d. 1.39 val. iki 2017 m. gegužės 27 d. 15.36 val.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo R. V. sulaikymo, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniu, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams ir jam priklausančio turto (automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.