Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-05-20 · Civilinė byla Nr. 2S-362-856/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-20
Bylos Nr.
2S-362-856/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Suinteresuotas asmuo
L. N.
Pareiškėjas
V. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-362-856/2019Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01525-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.4.4.3; 3.5.14; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. N. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-1739-1022/2016 pagal pareiškėjo V. T. patikslintą prašymą suinteresuotam asmeniui L. N. (ankstesnė pavardė Č.) dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. T. teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2SP-1739-1022/2016, kuria Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, dėl 4.1 ir 3.8 punktuose nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nevykdymo, nes suinteresuotas asmuo L. N. nuo 2018 m. gruodžio 31 d. nesilaiko susitarimo sudaryti sąlygas ir galimybes komunikacijos priemonėmis (mesendžeriu, telefonu) pareiškėjui bendrauti su dukra bei nuo 2019 m. sausio 1 d. nesudaro galimybės kas antrą savaitgalį praleisti su dukra ją pasiimant iš dukters gyvenamosios vietos.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo L. N. su prašymu nesutiko, nurodydama, kad jos nepilnametė dukra nuo 2018 m. gruodžio 31 d. nebendrauja ir nesusitinka su savo tėvu V. T., tačiau tai vyksta ne jos iniciatyva, o pačios dukros išreikštu nenoru bendrauti ir susitikti su tėvu. Toks dukros apsisprendimas įvyko po to, kai 2018 m. gruodžio 31 d., jų namuose apsilankius gyvūnų apsaugos tarnybai ir policijos pareigūnams, dukra išgirdo, kad minėtas institucijas dėl gyvūno nepriežiūros iškvietė mergaitės tėtis V. T..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2019 m. kovo 19 d. nutartimi patikslintą prašymą tenkino: išdavė pareiškėjui V. T. vykdomąjį raštą pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1739-1022 patvirtintos šalių taikos sutarties 4.1. punktą: „Kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį V. T. (toliau – tėvas) pasiima dukrą G. T. (toliau – dukra) iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. ir sugrąžina tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val. Tėvui dėl svarbių priežasčių savaitgalį negalėjus pasimatyti ir bendrauti su dukra pagal nustatytą grafiką, savaitgalinis tėvo pasimatymas su dukra gali būti vieną kartą perkeltas į artimiausią savaitgalį, jeigu motina L. Č. (toliau – motina) SMS žinute duoda tam sutikimą.“; ir taikos sutarties 3.8 punktą: „Motina sudaro dukrai technines sąlygas jos gyvenamojoje vietoje bet kada susisiekti ir bendrauti su tėvu telefonu. Pats tėvas minėta ryšio priemone savo iniciatyva gali susisiekti su dukra nuo 8.00 val. iki 21.00 val. ne dažniau kaip tris kartus per dieną. Savo ruožtu, dukrą pasiėmęs pas save, tėvas privalo užtikrinti dukrai pastovią galimybę telefonu bet kada susisiekti ir bendrauti su motina, kuri dukrai esant su tėvu minėta ryšio priemone savo iniciatyva gali susisiekti su dukra nuo 8.00 val. iki 21.00 val. ne dažniau kaip tris kartus per dieną. Šis laiko apribojimas netaikomas sutinkant Naujuosius metus“.

4. Įvertinęs bylos medžiagą, pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, teismas nustatė, kad nuo 2018 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas V. T. nesusisiekia su dukra nei telefonu, nei kitomis ryšio priemonėmis, nesusitinka su ja ir pagal patvirtintą taikos sutarties grafiką, todėl nėra vykdomi taikos sutarties 4.1 ir 3.8 punktai. L. N. pripažino, jog dukra su tėvu nebendrauja ir nesusitinka nuo 2018 m. gruodžio 31 d., ir ši situacija yra išskirtinai dukros G. T. pasirinkimas. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad sutarties nevykdymas, nesant tam objektyvių priežasčių, negali priklausyti tik nuo nepilnamečio vaiko noro. Teismas vertino, kad tėvas visais būdais – tiek skambindamas, tiek rašydamas žinutes, nuolatos atkakliai siekia bendrauti ir susitikti su dukra, o byloje nėra duomenų, kad nepilnametės dukros bendravimas su tėvu keltų grėsmę vaiko saugumui ar kitaip pažeistų jo teises.

5. Atsižvelgęs į tai teismas pripažino, kad suinteresuotas asmuo L. N. gera valia nevykdo Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4.1 ir 3.8 numatytų nuostatų leisti pareiškėjui V. T. kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį pasiimti dukrą G. T. iš jos gyvenamosios vietos 17.00 val. ir sugrąžinti tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val., bei nesudaro techninių sąlygų dukros gyvenamojoje vietoje tėvui V. T. bet kada susisiekti ir bendrauti su dukra G. T. telefonu, todėl, siekiant užtikrinti tinkamą teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymą, pareiškėjui V. T. išdavė vykdomąjį raštą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį, apeliantė L. N. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. T. patikslintą prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmesti. Papildomai prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus, kurių nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, kadangi, kaip matyti iš pateiktų susirašinėjimų, pareiškėjas susisiekia su dukra, bendravo su G. T. 2019 m. vasario 1 d. telefonu ir iš pateiktų SMS žinučių matyti, kad pati dukra vengia bendravimo su tėvu. Teismas nevertino to, kad mokytoja savo išdėstytoje nuomonėje taip pat patvirtino, jog G. T., sužinojusi, kad į mokyklą atvyko tėtis, atsisakė su juo bendrauti. Apeliantė tvirtina, kad dukrai yra 9 metai, ji turi savo telefoną, puikiai pati naudojasi tokiomis programomis kaip feisbukas, mesendžeris, ir tik ji pati sprendžia, su kuo nori bendrauti, ir su kuo - ne. Apeliantė jai suteikia galimybę turėti asmeninę erdvę, tik jai vienai naudotis asmeniniu telefonu ir tai, kad ji neatrašo ir neatsako tėvui, yra jos asmeninis sprendimas. Apeliantės nuomone, šiuo metu dukra yra išreiškusi nenorą bendrauti su tėvu, todėl priverstinis dukros ir tėvo bendravimas traumuotų dukrą psichologiškai, dėl to jos brandai ir pasaulėžiūrai būtų daroma žala. Teismas nevertino, ar nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, ar tokie taikomi būdai netraumuos dukros, teismas nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių ir interesų gynimo principu, neatsižvelgė į nepilnametės dukros interesus, nevertino jos nuomonės ir pasirinkimo.

7. Atsiliepdamas į atskirąjį skundą pareiškėjas V. T. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atskirasis skundas paremtas emocijomis, skunde nenurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apeliantės pateikti nauji duomenys, galbūt susirašinėjimas SMS žinutėmis ar mesendžeriu, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų: neaiškūs susirašinėjimo subjektai, neaišku, kokiomis ryšio priemonėmis ir kam priklauso tekste matomas abonento numeris, nenurodyta, kas užfiksavo ir užprotokolavo šį susirašinėjimą. Apeliantė atsakomybę už nevykdomą taikos sutartimi sutartą ir teismo patvirtintą bendravimo tarp V. T. ir dukters tvarką netiesiogiai perkelia mažametei dukrai, teigdama, kad duktė vienasmeniškai nenori bendrauti su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės atskirasis skundas netenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus – susirašinėjimo su vaiko tėvu SMS žinutę ir balso įrašą, kuris įvyko 2019 m. kovo 21 d. Apeliantės nuomone, šie įrodymai paneigia teismo išvadą, kad vaiko motina gera valia nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatų dėl leidimo dukrai bendrauti su tėvu.

10. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, būtina atsižvelgti ir į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės teikiami įrodymai gauti po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, t. y. apeliantė iš esmės siekia paneigti jos skundžiamą teismo išvadą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatų tinkamo vykdymo. Apeliantei buvo suteiktos visos galimybės įrodymus teikti pirmosios instancijos teisme, todėl šių įrodymų apeliacinės instancijos teismas nepriima.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

13. Vykdomojo rašto dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo išdavimo klausimas sprendžiamas pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas ir procedūras. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Kasacinis teismas yra pastebėjęs, jog pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos.

Dėl teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytos tėvo su dukra bendravimo tvarkos nevykdymo

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

15. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

16. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

17. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

18. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

19. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-378/2019).

20. Pirmosios instancijos teismas, išduodamas vaiko tėvui vykdomąjį raštą dėl taikos sutartyje numatytų bendravimo su vaiko nuostatų nevykdymo, pripažino, kad suinteresuotas asmuo L. N. gera valia nevykdo taikos sutarties sąlygų dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, o sutarties nevykdymas, nesant tam objektyvių priežasčių, negali priklausyti tik nuo nepilnamečio vaiko noro.

21. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia esminiu argumentu, kad dukra, būdama devynerių metų amžiaus, pati pajėgi spręsti, su kuo nori bendrauti, ir su kuo - ne, šiuo metu dukra yra išreiškusi nenorą bendrauti su tėvu, todėl priverstinis dukros ir tėvo bendravimas traumuotų dukrą psichologiškai, o jos brandai ir pasaulėžiūrai būtų daroma žala. Teismas nevertino, ar nebus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, ar tokie taikomi būdai netraumuos dukros, teismas nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių ir interesų gynimo principu, neatsižvelgė į nepilnametės dukros interesus, nevertino jos nuomonės ir pasirinkimo. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas kategoriškai nesutinka.

22. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-1739-1022/2016 patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios 4.1. punktu šalys susitarė dėl bendravimo su šalių dukra tvarkos. Pareiškėjas V. T. nuo 2018 m. gruodžio 31 d. nesusisiekia su dukra nei telefonu, nei kitomis ryšio priemonėmis, nesusitinka su savo dukra G. T. pagal patvirtintą taikos sutarties grafiką.

23. Visų pirma, vykdomasis raštas išduotas tik dėl nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalies dėl tėvo su dukra bendravimo tvarkos, ir tai neatleidžia šalių nuo pareigos visa apimtimi vykdyti įsiteisėjusią ir galiojančią teismo nutartį.

24. Antra, neteisinga ir neproporcinga būtų vertinti, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tik su nepilnamečiu vaiku negyvenantis tėvas yra saistomas pareigos vykdyti tinkamą vaiko teisių ir interesų apsaugą, vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Apeliantė viso teisminio proceso metu nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių bendravimas su dukros tėvu yra neįmanomas. Pareiškėjas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad vaiko bendravimas su tėvu neatitiktų jo interesų, darytų vaikui žalą.

25. Trečia, apeliacinės instancijos teismas vertina bylos duomenis, patvirtinančius, kad apeliantei ne kartą buvo taikyta administracinė atsakomybė dėl neatsakingo elgesio įtraukiant dukrą į tėvų konfliktą, dukters nuteikinėjimą prieš tėvą, pažeidžiant mažametės dukros teises į saugią aplinką (40–53 b. l.). Taigi, byloje nustatyti faktai, kad apeliantė nuteikinėja dukrą prieš tėvą ir tokios aplinkybės byloje nepaneigtos (CPK 178 straipsnis). Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti, tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl, jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

26. Ketvirta, byloje pateikta psichologės V. Š. išvada dėl G. T. nuomonės išklausymo, kurioje pastebėta, kad dukra išreiškia poreikį sąveikauti su abiem tėvais, esant nuolatinei įtampai tarp tėvų, sutrikdomas harmoningas vaiko auklėjimas, daroma tiesioginė žala vaiko vystymuisi, psichologinei vaiko savijautai (79–81 b. l.).

27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neigiamas pačios motinos daromas poveikis savo dukrai, kaip netinkamas nuostatų tėvo atžvilgiu formavimas, yra priešingas vaiko interesams ir žalojančiai veikia vaiko psichiką. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad apeliantės nurodomas vaiko nenoras bendrauti su tėvu yra nulemtas šių esminių aplinkybių, toks vaiko ir tėvo ryšys yra ne normalių santykių raidos rezultatas, o vaiko pavaldumo apeliantei pasekmė, vaiko nuomonė dėl bendravimo su tėvu yra formuojama jos gyvenamosios aplinkos – motinos, todėl šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinama kaip objektyvi. Tokios aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui vaiko norą laikyti svarbiu, bet ne lemiančiu, sprendžiant dėl patvirtintos taikos sutarties nuostatų bendraujant su tėvu tinkamo vykdymo. Šiuo atveju apeliantės negebėjimas vaiko interesais atsisakyti savo asmeninių ambicijų, reikalauja vaiko ir tėvo interesų teisminės gynybos.

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė