Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas M. I. A. A. (toliau - ir pareiškėjas) yra Indijos pilietis. Pareiškėjas elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS)/ per išorės paslaugų teikėją pateikė prašymą Nr.: 2402-LLG-6569 išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Prašymas buvo pateiktas motyvuojant tuo, kad pareiškėjas ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių: 833209) Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau - UTPĮ) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Per MIGRIS buvo pateiktas darbdavio, pas kurį nori įsidarbinti pareiškėjas, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Tvija“, vykdančio laikinojo įdarbinimo veiklą, tarpininkavimo raštas Nr.:20240221-038507.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą Nr.: 24S146573 atsisakyti išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje (toliau - Sprendimas) motyvuodamas tuo, kad: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ; asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu. Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas ir neteisėtas ir naikintinas.

UPTĮ 44 str. 1 d. 2 p. nėra nurodytas darbdavio veiklos vertinimas ir Migracijos departamento Sprendime nurodytas perteklinis reikalavimas, kad darbdavys „vykdytų veiklą“. Sprendime nėra nurodyta, kurio konkrečiai UPTĮ 44 str. 1 d. 2 p. papunkčio reikalavimo pareiškėjas neatitinka. Tai leidžia vertinti, kad tai tėra Migracijos departamento leidimo užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo sąlygų plečiama interpretacija, kuri nepatenka į Migracijos departamento kompetenciją, ir savaime negali sudaryti pagrindo atsisakyti tenkinti prašymą išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Nurodo, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pareiga vykdant administracinę procedūrą laikytis visų teisės aktų nuostatų tiesiogiai susijusi ir su administracinės teisės, kaip viešosios teisės, ypatumais. Viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktu tik taip, kaip numato teisės aktai.

Nurodo, kad Migracijos departamento UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. nuostatos interpretacija, jos plečiamas aiškinimas, ne tik peržengia Migracijos departamento kompetencijos ribas, priimtas Sprendimas neatitinka teisėtumo principų, bet ir sudaro pagrindą konstatuoti Migracijos departamento pareigos pagristi asmenų atžvilgiu priimamus individualius administracinius aktus pažeidimą. Migracijos departamento veiksmai, ignoruojant teismų akcentuotą aplinkybę dėl kompetencijos ribų peržengimo, suponuoja abejones ir įtarimus, ar Migracijos departamentas nenaudoja savo administracinių galių selektyviai diskriminuoti užsieniečius, atskirus ūkio subjektus, galimai nepriklausymo atskiroms suinteresuotoms asociacijoms pagrindui, taip netgi iškreipiant konkurenciją rinkoje.

Migracijos departamentas peržengė kompetencijos ribas, pažeisdamas sprendimo išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje procedūrą.

Prašymų išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje vertinimo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija) patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Aprašo 64.23 p. nurodyta, kokius veiksmus turi atlikti/ką turi patikrinti Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, kai užsienietis pateikia prašymą išduoti arba pakeisti leidimą Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. nustatytu pagrindu. Taigi, Aprašo 64.23 punkto nuostatos detaliai ir išsamiai (baigtinis sąrašas) reglamentuoja prašymo išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje nagrinėjimo procedūrą ir atsakingos institucijos atliekamo tikrinimo apimtį.

Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui VAĮ prasme, taikomos VAĮ, įskaitant ir VAĮ 3 str. 4 p. ir 8 p., nuostatos suponuoja ne tik pareigą viešojo administravimo subjektams savo sprendimus grįsti įstatymais, bet ir draudimą atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint VAĮ nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta, tikslų. Viešojo administravimo subjektas administravimo funkcijas turi įgyvendinti įstatymų leidėjo suteiktos kompetencijos ribose.

Migracijos departamentas savo Sprendime nėra nurodęs, kokius Aprašo punktus vykdant buvo atliktas darbdavio vertinimas, lėmęs Sprendimą atsisakyti išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, o Apraše nurodytų veiksmų apimtį viršijantys veiksmai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, jais negali būti grindžiamas priimamas sprendimas. Duomenų, kad Apraše detalizuotų patikrinimo veiksmų / aplinkybių vertinimas būtų neigiamas, Sprendime nenustatyta.

Nesutinka su Migracijos departamento argumentu, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Tvija“ Migracijos departamentui pateiktos Darbuotojų nuomos sutartys su UAB „Ladula“ (sudaryta 2024 m. kovo 27 d.), su UAB „NTG“ (sudaryta 2024 m. balandžio 8 d.) ir su UAB „Redus LT“ (sudaryta 2024 m. kovo 1 d.) nepatvirtina laikinojo įdarbinimo veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje, nes jose nėra nurodyta, kokią darbinę veiklą šių bendrovių naudai ir būdami pavaldūs ketina atlikti UAB „Tvija“ kviečiami užsieniečiai.

Migracijos departamento nurodomas argumentas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant prašymą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo klausimą. Migracijos departamentas nepateikė objektyvių įrodymų, kad būtent pareiškėjas negalės dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, t. y. atsakovas nustatė, kad pareiškėjas negalės dirbti pagal darbo sutartį tik nuspėdamas šią aplinkybę. Tuo tarpu vadovaujantis teismų praktika, individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89-102

p.). UTPĮ 40 str. pateikta formuluotė „ketina dirbti“ iš esmės reiškia, jog pareiškėjo ir įmonės, ketinančios įdarbinti užsienietį susitarimas dėl darbo yra nukreiptas į ateiti. UTPĮ nenustato tvarkos, pagal kurią pareiškėjas prašymo padavimo ir jo vertinimo metu, turėtų turėti galimybę dirbti pareiškimo padavimo ir vertinimo metu. Tai patvirtina ir UTPĮ 44 str. 1 d. 2 p. nustatyti reikalavimai, jų turinys.

Migracijos departamento argumentas, kad darbuotojų nuomos užsakovai UAB „Ladula“, UAB „NTG“ ir UAB „Redus LT“ profesinės vežimo kelių transportu veiklos nevykdo, t. y. neturi EBKR licencijos bei EBKR licencijos kopijų, taip pat nuosavybės ar nuomos teise priklausančių krovininių transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, kurioms galėtų priskirti EBKR licencijos kopijas, pats savaime nepaneigia šių užsakovų tikslų ir galimybių laikinai nuomojamus darbuotojus naudoti savo reikmėms, poreikiams, o šiai veiklai vykdyti teisės aktai turėti/įgyti licencijų nereikalauja.

Migracijos departamento vertinimas, kad UAB „Tvija“ pateiktos Darbuotojų nuomos sutartys, sudarytos su Vokietijos įmonėmis dėl teikimo paslaugų, susijusių su užsieniečių tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikimu, nepateikus šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, nepatvirtina, kad Bendrovė realiai vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą (laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą), taip pat yra nepagrįstas. Kaip pripažįsta pats Migracijos departamentas, UAB „Tvija“ atstovaujanti advokatė prašyme nurodė, kad veiklos sutarčių, sudarytų su Lietuvos bei užsienio įmonėmis, vykdymas yra sustabdytas iki Migracijos departamento sprendimų išduoti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams ar užsieniečiams, kurie turi leidimus laikinai gyventi, leisti pakeisti darbdavį priėmimo. Nesupranta, kaip Migracijos departamentas nustatė, jog pagal šias sutartis vykdoma trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Tvija“ veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjui kyla abejonių, ar toks „vertinimas“ nėra spėjimai ar įtarimai, asmeninės simpatijos ar antipatijos, kuriomis, vadovaujantis teismų praktika, draudžiama grįsti individualius sprendimus. Nurodytas įmonės veiklos teisėtumo tendencingas vertinimas, sutarčių, kurios nėra pripažintos negaliojančiomis ar prieštaraujančios imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, sudaro pagrindą konstatuoti, kad yra pažeidžiamas ir VAĮ 10 str. 5 d., reikalaujanti kiekviename administraciniame sprendime be kita ko nurodyti administracinio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes, administracinio sprendimo motyvus. Nurodo, kad Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20240221-038507 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią vykdo veiklą, - Krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas - 4941), ir patvirtino, kad asmuo įdarbinimas pagal laikinojo darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, Bendrovė įrašyta į Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą ir įsipareigojama asmeniui nustatyti visą darbo laiko normą ir darbo Lietuvoje metu mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis (1 789 Eur), o laikotarpiais tarp siuntimų - ne mažesnį negu viena minimalioji mėnesinė alga.

2024-03-12 Užimtumo tarnyba priėmė sprendimą dėl pareiškėjo darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Registrų centro duomenimis, Bendrovė įregistruota 2023-12-01, nuo 2023-12-01 Bendrovės vadovas (direktorius) - V. G.. Remiantis finansinės atskaitomybės dokumentais, Bendrovės už 2023-12-12 - 2023-12-31 mokestinį laikotarpį deklaruota veikla - Krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas - 4941) ir Laikinojo įdarbinimo agentūrų veikla (ekonominės veiklos kodas - 7820). Migracijos departamento duomenimis, Bendrovė yra įtraukta į VDI laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Migracijos departamento duomenimis, 2024-06-13 Bendrovėje dirbo 6 darbuotojai.

2024-03-07 Migracijos departamentas Bendrovei el. paštu išsiuntė raštą Nr. 24SD4346, kuriame prašoma pateikti dokumentus apie vykdomą veiklą laikinojo įdarbinimo srityje (sutartis su laikinojo įdarbinimo paslaugų užsakovais bei paaiškinimą, kaip organizuojama Bendrovės veikla, taip pat pagrįsti galimybes mokėti tarpininkavimo raštuose nurodytus darbo užmokesčius kviečiamiems užsieniečiams). 2024-03-14 Bendrovė Migracijos departamentui pateikė šių dokumentų skaitmenines kopijas: Bendrovę atstovaujančios advokatės M. J. raštą; 2024-03-12 Registrų centro juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorijos kopiją; 2024-03-14 VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir 2024-03-08 VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - SODRA) viešus duomenis apie Bendrovę, kuriuose nurodyta, kad Bendrovė nurodytai datai nepriemokų neturi; viešai skelbiamus VDI duomenis apie Bendrovės įtraukimą į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą; sutartį su Vokietijos laikinojo įdarbinimo paslaugų užsakovu, sudarytą vokiečių kalba (vertimas į lietuvių kalbą nepateiktas).

2024-05-03 Migracijos departamentas gavo Bendrovę atstovaujančios advokatės prašymą kuo skubiau priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo ir leidimų leisti pakeisti darbdavį užsieniečiams ir kartu su prašymu pateikė darbuotojų nuomos sutartis, sudarytas su Lietuvos ir Vokietijos įmonėmis, kurios, anot Bendrovės, „pagrindžia, kad darbuotojų nuomos veikla reali“: 2024-03-27 Darbuotojų nuomos sutartis su UAB „Ladula“; 2024-04-08 Darbuotojų nuomos sutartis su UAB „NTG“; 2024-03-01 Darbuotojų nuomos sutartis su UAB „Redus LT“; Darbuotojų nuomos sutartis, pasirašyta 2024-04-25 su „ATS A. T. Service Gmbh“, su vertimu į lietuvių kalbą; Darbuotojų nuomos sutartis, pasirašyta 2024-04-25 su „GROO Gmbh“ | „CARGO LOGISTICS“, su vertimu į lietuvių kalbą.

2024-06-06 Migracijos departamentas gavo Bendrovę atstovaujančios advokatės kreipimąsi kaip galima skubiau priimti sprendimus dėl užsieniečių, dėl kurių įdarbinimo tarpininkauja Bendrovė, nes „užsakovai (UAB „Ladula“ ir UAB „Redus LT“) jau pateikė užsakymus įmonei, sumokėjo avansus ir laukia užsakymų įvykdymo“, bei šių dokumentų skaitmenines kopijas: UAB „Ladula“ 2024 m. gegužės 27 d. užsakymą kartu su UAB „Ladula“ 2024 m. gegužės 27 d. užsakymo priėmimu bei 2024 m. birželio 4 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui ir tos pačios dienos mokėjimo pavedimu; UAB „Redus LT“ 2024 m. birželio 3 d. užsakymą kartu su UAB „Redus LT“ 2024 m. birželio 3 d. užsakymo priėmimu bei 2024 m. birželio 4 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui ir tos pačios dienos mokėjimo pavedimu.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis 2024-06-15 priėmė sprendimą Nr. 24S146573 atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 35 str. 1 d. 2 p. numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p. numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad Migracijos departamentas ,priimdamas skundžiamą sprendimą , viršijo savo kompetenciją, kadangi pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti ar pakeisti (taip pat prašymą leisti pakeisti darbdavį), o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau - Aprašas), nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi išdavimo kontekste (o ši sritis patenka į Migracijos departamento veiklos sritį).

Migracijos departamentas priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo laikinojo įdarbinimo veiklą. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir Užimtumo tarnyba priėmė sprendimą dėl jo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Tam, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, Bendrovė turėtų būti sudariusi sutartis su juridiniais ir (ar) fiziniais asmenimis dėl teikimo paslaugos, susijusios su asmens tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikimu, taip pat šie asmenys, kurių naudai ir būdamas jam pavaldus dirbtų asmuo, turi vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą Bendrijos licencija kroviniams vežti (toliau - EBKR licencija). Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai naudojamas kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją.

Nurodo, kad pareiškėjo skundo argumentai, kad Migracijos departamentas pernelyg plačiai aiškina Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. atmestini kaip nepagrįsti. Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 str. 2 d. nustatyta, kad šio straipsnio 2 d. nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 571 str.

Įstatymo 62 str. 4 d. nustato, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 str. nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 str. 6 d. nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. imperatyvius reikalavimus. Užsienietis, gavęs naują leidimą laikinai gyventi Įstatyme 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas.

Migracijos departamento vertinimu, Bendrovės pateiktos Darbuotojų nuomos sutartys, sudarytos su Vokietijos įmonėmis dėl teikimo paslaugų, susijusių su užsieniečių tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikimu, nepateikus šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, nepatvirtina, kad Bendrovė realiai vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą (laikinojo įdarbinimo agentūrų veiklą). Bendrovę atstovaujančios advokatės prašyme nurodyti argumentai, kad veiklos sutarčių, sudarytų su Lietuvos bei užsienio įmonėmis, vykdymas yra sustabdytas iki Migracijos departamento sprendimų išduoti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams ar užsieniečiams, kurie turi leidimus laikinai gyventi, leisti pakeisti darbdavį priėmimo, patvirtina teiginį, kad Bendrovė, kuri suinteresuota į darbą priimti tik trečiųjų šalių piliečius, šiuo metu laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvoje nevykdo ir negali pasiūlyti kviečiamiems užsieniečiams tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos atlikti Bendrovės nurodyto Lietuvos Respublikos juridinio ar fizinio asmens naudai. Nurodo, kad, Migracijos departamentas įvertinęs visus duomenis, priėjo pagrįsto išvados, kad Bendrovė neįrodė, jog realiai vykdo oficialiai deklaruojamą veiklą. Pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų ar įtikinamų argumentų, kurie paneigtų Migracijos departamento išvadas, o tik teikia deklaratyvų nesutikimą.

Pažymi, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymą. tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi atliko veiksmus nurodytus Aprašo IV Skyriaus pirmame skirsnyje. Be to, joks teisės aktas neįpareigoja Migracijos departamento ginčijamame sprendime nurodyti Aprašo punktus, kuriais vadovaujantis buvo atliekami patikrinimo veiksmai. Pareiškėjas skunde teigia, kad Migracijos departamentas viršijo Apraše nurodytų veiksmų apimtį, tačiau nedetalizuoja kokių veiksmų ir kokią apimtį neva viršijo Migracijos departamentas, todėl tokie teiginiai vertintini, kaip deklaratyvus nesutikimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tvija“ prašo teismo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su kviečiamais užsieniečiais ketina pasirašyti laikinojo darbo sutartis - susitarimą, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigos tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą pas trečiąjį suinteresuotą asmenį, kaip laikinojo įdarbinimo įmonės, nurodyto asmens (laikinojo darbo naudotojo) naudai ir jam būdamas pavaldus, o trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, įsipareigos už tai atlyginti. Trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, sudarė sutartis su laikinojo įdarbinimo paslaugų užsakovais, intensyviai ieško laikinųjų darbuotojų.

Pareiškėjas yra užsienietis, kurį ketina įdarbinti trečiasis suinteresuotas asmuo. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą Nr.20240221-038507 , kuriuo įsipareigojo įdarbinti pareiškėją pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų - ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, pateikė duomenis apie pareiškėjo turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, pateikė Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos priimtą sprendimą dėl pareiškėjo darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo iš Migracijos departamento gavo 2024 m. kovo 7 d. raštą Nr.24SD4346 dėl papildomų duomenų pateikimo ir dar 2024 d. kovo 14 d. pateikė į jį atsakymą , tačiau nepaisant to, Migracijos departamentas nepriėmė teigiamo sprendimo. Siekiamas paskubinti sprendimo priėmimo procesą trečiasis suinteresuotas asmuo 2024 m. gegužės 2 d. skubiu prašymu papildomai pateikė darbuotojų nuomos sutarčių, sudarytų su UAB „Ladula“, UAB „Redus LT“, UAB „NTG“, ATS A. T. Service Gmbh, GROO Gmbh | CARGO LOGISTICS (ir jų vertimus į lietuvių kalbą), kopijas, kuriomis grindė, kad darbuotojų nuomos veikla reali. Trečiasis suinteresuotas asmuo informavo, kad toliau ieško darbuotojų nuomos paslaugų užsakovų ir veda derybas dėl darbuotojų nuomos paslaugų teikimo. Tačiau stringant procesams Migracijos departamente ir iki šiol negalėdami įdarbinti asmenų, kuriuos esame įsipareigoję įdarbinti dar 2024 m. vasario - kovo mėnesiais, esant dėl to neapibrėžtai situacijai negalime vykdyti esamų įsipareigojimų ir planuoti veiklos bei įsipareigoti būsimiems paslaugų Lietuvoje ir užsienyje pirkėjams. Tokiu būdu Migracijos departamentas, delsdamas priimti teigiamus sprendimus, faktiškai užkerta kelią įmonei vykdyti veiklą, o Lietuvoje norinčiųjų dirbti laikinąjį darbą neatsiranda. Todėl dar kartą buvo prašoma Migracijos departamento įvertinti delsimo priimti sprendimus sukeliamas neigiamas pasekmes trečiajam suinteresuotam asmeniui negalint vykdyti iš sudarytų darbuotojų nuomos sutarčių kylančių įsipareigojimų bei prisiimti įsipareigojimų pagal naujas sutartis, ir kaip galima greičiau išnagrinėti ir priimti teigiamus sprendimus dėl užsieniečių, kurių įdarbinimui tarpininkauja trečiasis suinteresuotas asmuo, pateiktų prašymų.

Migracijos departamentas nepriėmė teigiamų sprendimų, dėl papildomos informacijos nei į pareiškėją, nei į trečiąjį suinteresuotą asmenį nesikreipė. Trečiasis suinteresuotas asmuo su 2024 m. gegužės 22 d. pakartotiniu skubiu prašymu vėl kreipėsi į Migracijos departamentą pakarotinai prašydamas Migracijos departamento įvertinti delsimo priimti sprendimus sukeliamas neigiamas pasekmes trečiajam suinteresuotam asmeniui, negalint vykdyti iš sudarytų darbuotojų nuomos sutarčių kylančių įsipareigojimų. Migracijos departamentas nepriėmė teigiamų sprendimų, dėl papildomos informacijos nei į pareiškėją, nei į trečiąjį suinteresuotą asmenį nesikreipė.

Migracijos departamentas nuo 2024 m. birželio 12 d. priėmė eilę sprendimų atsisakyti išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje užsieniečių, kurių prašymams tarpininkavo trečiasis suinteresuotas asmuo, atžvilgiu, įskaitant ir pareiškėją. V. M. departamento sprendimų motyvai yra analogiški, iš esmės susiję ne su užsieniečių asmeniu, jų kvalifikacija, o su darbdavio UAB „Tvija“ veikla.

Nurodo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai plečiamai aiškina UPTĮ 44 str. 1 d. 2 p. nuostatą, peržengdamas kompetencijos ribas, nepagrįstai vertino, ar trečiasis suinteresuotas asmuo vykdo veiklą. Nei UPTĮ 44 str. 1 d. 2 p., nei Apraše nėra nurodytas darbdavio veiklos vertinimas, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai Sprendime vertino darbdavio trečiojo suinteresuoto asmens „veiklą“.

Nurodo, kad nėra pagrindo teigti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdo laikinojo įdarbinimo veiklos Lietuvos Respublikoje ir/ar neturi ketinimu sukurti su pareiškėju realiu darbo santykiu Lietuvoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, dar atsakydamas į Migracijos departamento 2024 m. kovo 7 d. raštą Nr.24SD4346, 2024 m. kovo 16 d. atsakymu į Migracijos departamento prašymą pateikė pavyzdinę sutartį su laikinojo įdarbinimo paslaugų užsakovų - 2024 m. kovo 14 d. sutartis su I.M.S. GmbH. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2024 m. gegužės 2 d. skubiu prašymu savo iniciatyva dar papildomai Migracijos departamentui pateikė darbuotoju nuomos sutarčių, sudarytu su UAB „Ladula“, UAB „Redus LT“, UAB „NTG“, ATS A. T. Service Gmbh, GROO Gmbh | CARGO LOGISTICS (ir jų vertimus į lietuvių kalbą), kopijas, kuriomis pagrindė, kad darbuotoju nuomos veikla reali. Trečiasis suinteresuotas asmuo informavo, kad toliau ieško darbuotojų nuomos paslaugų užsakovų ir veda derybas dėl darbuotojų nuomos paslaugų teikimo, sudarinėja darbuotojų nuomos paslaugų sutartis. Deja, stringant procesams Migracijos departamente ir iki šiol negalėdami įdarbinti asmenų, kuriuos įsipareigojo įdarbinti dar 2024 m. vasario - kovo mėnesiais, esant dėl to neapibrėžtai situacijai negali vykdyti esamų įsipareigojimų ir planuoti veiklos bei įsipareigoti būsimiems paslaugų Lietuvoje ir užsienyje pirkėjams. Migracijos departamentas, delsdamas priimti teigiamus sprendimus, faktiškai užkerta kelią įmonei vykdyti veiklą, o Lietuvoje norinčių dirbti laikinąjį darbą neatsiranda.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2024 m. birželio 6 d. Pakartotiniu skubiu prašymu papildomai pateikė duomenis apie tai, kad užsakovai (UAB „Ladula“ ir UAB „Redus LT“) jau pateikė užsakymus įmonei, sumokėjo avansus ir laukia užsakymu įvykdymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neturi ketinimų sukurti su pareiškėju realių darbo santykių.

Nesutiktina su Migracijos departamento argumentais, kad darbuotojų nuomos paslaugų užsakovai UAB „Ladula“, UAB „NTG“ ir UAB „Redus LT“ profesinės vežimo keliu transporto veikos nevykdo, t. y. neturi EBKR licencijos bei EBKR licencijos kopijų, taip pat nuosavybės ar nuomos teise priklausančių transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje, kurioms galėtų priskirti EBKR licencijos kopijas, todėl sprendė, kad užsieniečiai, įskaitant ir pareiškėją, turėdami laikinus leidimus laikinai gyventi, šiose bendrovėse krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijos neatliks. Migracijos departamento argumentai grindžiami tik tuo, kad UAB „Ladula“ deklaravo vykdanti nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomą ir eksploatavimo veiklą (ekonominės veiklos kodas - 6820), joje įdarbinti 2 darbuotojai, UAB „NTG“ deklaravo vykdanti kitą, niekur nepriskirtą, specializuotą statybos veiklą (ekonominės veiklos kodas - 4399), joje dirba 3 darbuotojai, o UAB „Redus LT“ kurioje dirba 26 darbuotojai, deklaravo medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninę prekybą (ekonominės veiklos kodas - 4673). Tačiau darbuotojų nuomos paslaugų užsakovų deklaruota pagrindinė veikla savaime nepaneigia fakto, kad šie darbuotojų nuomos paslaugų užsakovai negali įdarbinti krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų. Laikinojo įdarbinimo įmonių veikla ir buvo įteisinta tuo tikslu, kad darbuotojų nuomos paslaugų užsakovai, kurie neturi poreikio nuolatiniam darbui įdarbinti atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų, galėtų reikiamos kvalifikacijos darbuotojus išsinuomoti laikinai, konkretiems užsakymams vykdyti, savo įmonės vidiniams poreikiams tenkinti ar pan. Todėl darbuotojų nuomos paslaugų užsakovų UAB „Ladula“, UAB „NTG“ ir UAB „Redus LT“ deklaruota vykdoma veikla savaime nepaneigia trečiojo suinteresuoto asmens ketinimų sukurti su pareiškėju realių darbo santykių.

Pažymi, kad buvo gautas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos priimti sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams , kas neginčijamai patvirtina, kad Lietuvos rinkoje nėra reikiamos kvalifikacijos specialistų (tarptautinio krovinių vežimo keliais vairuotojas) ir/ar jų trūksta, o norinčių įsidarbinti Lietuvos piliečių ar ilgalaikių Lietuvos gyventojų nėra ar jų trūksta.

Tai apriboja trečiojo suinteresuoto asmens veiklos vykdymo galimybes - Migracijos departamentas viena vertus reikalauja pateikti veiklos vykdymo įrodymus, tačiau tuo pačiu pats nepriima sprendimų užsieniečių, kuriems tarpininkauja trečiasis suinteresuotas asmuo, atžvilgiu, kurie ketina įsidarbinti pas trečiąjį asmenį, trečiasis asmuo negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų darbuotojų nuomos paslaugų užsakovų atžvilgiu, nes norinčių įsidarbinti Lietuvos piliečių ar ilgalaikių Lietuvos gyventojų nėra. Nurodo, kad vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d., viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus.

Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas visiškai nevertino trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų darbuotojų nuomos sutarčių su užsienio darbuotojų nuomos paslaugų užsakovais, nenurodė jokių tokio neveikimo priežasčių. Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą nagrinėjo paviršutiniškai, subjektyviai ir tendencingai. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 3 str. 5 d., vienas iš principų, kuriuo privalo vadovautis Migracijos departamentas, yra išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kurias taikė, vertindamas prašymo ar skundo turinį. VAĮ 10 str. 5 d. reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis, o turi būti pagrįsti teisės normomis.