- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- AN2-210-557/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00418-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Advokatai
- Žilvinas Brazaitis
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2019-01-23 E. B., A. K., A. G., D. P. ir V. R. surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalį už tai, kad jie 2019-01-22 laikotarpiu nuo 22.20 val. iki 22.30 val. Drevernos kaime, Klaipėdos rajone, vykdė neteisėtą žvejybą su draudžiamu nemėgėjiškos žvejybos įrankiu venteriu draudžiamoje vietoje – Drevernos upėje ties šliuzu, Drevernos kaimo ribose, Klaipėdos r. sav., ir turėjo sugavę 334 vnt. upinių nėgių, tuo padarydami žalą žuvų ištekliams. Tokiais savo veiksmais E. B., A. K., A. G., D. P. ir V. R. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14 101, 11.2 punkto reikalavimus.
2. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2018-02-05 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-298-2019 (ROIK 19096709118) E. B. nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį 210 Eur bauda; 2018-02-06 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-296-2019 (ROIK 19096709191) A. K. nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį 300 Eur bauda; 2018-02-05 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-283-2019 (ROIK 19096710041) A. G. nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį 210 Eur bauda; 2018-02-05 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-281-2019 (ROIK 19096709217) D. P. nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį 210 Eur bauda; 2018-02-05 nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-284 (ROIK 19096709233) V. R. nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį 210 Eur bauda. Šiuos Institucijos nutarimus administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. įgaliotasis atstovas advokatas Žilvinas Brazaitis apskundė Klaipėdos apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-04-29 nutarimu D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. įgalioto atstovo skundą patenkino: panaikino Institucijos 2018-02-05 nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-281-2019 (ROIK 19096709217), kuriuo D. P. buvo nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį 210 Eur bauda, ir nutraukė jam administracinės bylos teiseną; panaikino Institucijos 2018-02-05 nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-283-2019 (ROIK 19096710041), kuriuo A. G. buvo nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį 210 Eur bauda, ir nutraukė jam administracinės bylos teiseną; panaikino Institucijos 2018-02-05 nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-284 (ROIK 19096709233), kuriuo V. R. buvo nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį 210 Eur bauda, ir nutraukė jam administracinės bylos teiseną; panaikino Institucijos 2018-02-05 nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-296-2019 (ROIK 19096709191), kuriuo A. K. buvo nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį 300 Eur bauda, ir nutraukė jam administracinės bylos teiseną; panaikino Institucijos 2018-02-05 nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-298-2019 (ROIK 19096709118), kuriuo E. B. buvo nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį 210 Eur bauda, ir nutraukė jam administracinės bylos teiseną. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinės bylos teiseną D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. pažymėjo, kad asmenų, galbūt padariusių administracinį nusižengimą, atpažinimo naktį vien tik pagal aptakius požymius negalima laikyti objektyviu ir pakankamu įrodymu kiekvieno iš atsakomybėn patrauktų asmenų kaltei pagrįsti. Net jei pareigūnai pirmojo automobilio „Volkswagen Sharan“ atvykimo prie šliuzo metu išties įsidėmėjo jo modelį, spalvą ir numerį, tai neįrodo, kad juo, kaip paaiškėjo, nepriklausančiu nė vienam iš administracinėn atsakomybė patrauktų asmenų, ir pirmą, ir antrą kartą atvyko tie patys asmenys, o jų nurodytos matytų asmenų rūbų detalės nėra tokios išskirtinės, kad vien pagal jas būtų galima konstatuoti būtent tų pačių asmenų atvykimą abu kartus; be to, byloje nėra paimta, apžiūrėta ir objektyviai užfiksuota (nufotografuota, aprašyta ir kt.) kiekvieno iš šių asmenų išvaizda ir apranga, ji net nesusieta su kiekvienu iš administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų, išskyrus D. P., kuris ir pats pripažino ant veido turėjęs megztą žvejų naudojamą apsisaugoti nuo šalčio kaukę. Be to, teismas pažymėjo, kad vieno iš penkių asmenų, kurie pareigūnų pripažinti bendrai padarę šį nusižengimą, net apranga neaprašyta, o vairuotojo, pirmą kartą labai trumpam išlipusio iš automobilio, identifikavimas pagal tai, kad jis buvo plonai apsirengęs ir su šlepetėmis, taip pat labai neinformatyvus. Net ir išnaudojus visas galimybes šiems trūkumams pašalinti, apklausus byloje reide dalyvavusius pareigūnus, nieko patikslinti nepavyko. Be to, iš pareiškėjų su skundu pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad jų susitikimas su inspektoriais vyko tamsoje, kur konkrečiai įsižiūrėti ir atpažinti kiekvieną asmenį pagal esminius bruožus tikrai nebuvo galimybės, todėl nesurinkus papildomų įrodymų, konstatuotina, kad įrodymų, jog būtent D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. buvo atvykę prie šliuzo ir neteisėtai žvejojo venteriu, pakankamai nesurinkta. Išanalizavus pareiškėjų pateiktą filmuotą medžiagą ir visų byloje apklaustų asmenų parodymus, taip pat nesurinkta pakankamos visumos vienas kitą pagrindžiančių įrodymų, kad būtent pareiškėjai venteriu sugavo pareigūnų jame rastą upinių nėgių kiekį. Jokie bylos įrodymai nepatvirtina, kad šis venteris priklausė kuriam nors iš jų, kad jie juo tas žuvis pagavo ir, kaip nurodyta nutarimuose, turėjo savo žinioje. Pareigūnų ir D. P., o vėliau ir kitų pareiškėjų susitikimo 2019-01-22 vidurnaktį metu pareigūnai buvo ištraukę venterį iš vandens, žuvys irgi buvo jų žinioje, jokių pareiškėjų veiksmų ar žodžių, įgalinančių susieti juos su šiomis žuvimis ir žvejybos įrankiu, nėra užfiksuota. Priešingai – filmuotoje medžiagoje užfiksuotas kažkurio iš pareigūnų nepasitenkinimas D. P. telefonu atliekamu filmavimu, nurodymas dingti iš tos vietos, jo stumdymas, į kurį jis vėliau sureagavo tuo pačiu. Be to, nors liudytojas S. S. teismo posėdžio metu parodė matęs, kad automobilio „Volkswagen Sharan“ bagažinė buvo paruošta žuvų pervežimui (išklota polietilenu, padėtas tuščias maišas), į bylą nebuvo pateikta tai patvirtinančių įrodymų, tai nebuvo nurodyta ir šio pareigūno tarnybiniame pranešime. Visa tai, teismo vertinimu, rodo, kad nors panašių į jau apsilankiusių prie venterio asmenų atvykimas į tą pačią vietą vėlai naktį ir vieno iš jų spartus artinimasis prie nelegalios žūklės įrankio buvimo vietos išties galėjo kelti įtarimų, kad šis asmuo yra susijęs su draudžiamu įrankiu, šie įtarimai nebuvo patikrinti ir patvirtinti įrodymų administracinių nusižengimų byloje rinkimo nustatyta tvarka, o traukti asmenį atsakomybėn, remiantis vien prielaidomis draudžia ir Konstitucija, ir administracinių nusižengimų teisenos principai. Atsižvelgdamas į visa tai, Klaipėdos apylinkės teismas panaikino skundžiamus Institucijos nutarimus ir administracinio nusižengimo teiseną D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. nutraukė, neįrodžius jų veiksmuose subjektyviojo jiems inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių – kaltės.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-29 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Institucijos nuomone, Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino administracinėje byloje esančius įrodymus, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priimtas nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas dėl toliau nurodomų motyvų.
4.1. Surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnas įvertino visus surinktus byloje įrodymus pagal vidinį įsitikinimą. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
4.2. Nagrinėjamu atveju pareigūnai, tik surinkę neabejotinus įrodymus ir išanalizavę turimą medžiagą, surašė administracinio nusižengimo protokolus D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. už neteisėtą žvejybą pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2019-01-22, apie 22.30 val., jie visi kartu neteisėtai žvejojo nėges draudžiamu nemėgėjiškos žvejybos įrankiu venteriu draudžiamoje žvejoti šias žuvis vietoje – Drevemos upėje ties šliuzu, Drevemos kaimo ribose, Klaipėdos r., ir buvo sugavę 334 vnt. upinių nėgių, tuo padarydami žalą žuvų ištekliams.
4.3. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą netikėti pareigūnų parodymais teisme, surinkta filmuota medžiaga.
4.4. Žvejų iškelta versija yra tik gynybinė versija. Darytina išvada, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas turi esminių trūkumų, nes nebuvo įvertintas bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų visetas ir neišdėstyti abejonių nekeliantys motyvai dėl įrodymų vertinimo, tai pripažintina esminiu proceso teisės pažeidimu.
4.5. Teismas savo sprendimą iš esmės pagrindė vien D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. teiginiais, o pareigūnų pateikti parodymai byloje nebuvo vertinami. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nepriėmė papildomų įrodymų byloje, kuriuos teisme buvo prašoma pridėti prie bylos.
4.6. Iš bylos medžiagos aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad surinkti įrodymai yra pakankami ir išsamūs konstatuoti, kad D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. padarius jiems inkriminuotus administracinius nusižengimus. Institucijos nuomone, byloje surinkti įrodymai yra pakankami ir išsamūs konstatuoti, kad D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, o žvejų iškelta versija, kad inkriminuoto nusižengimo jie nepadarė, yra tik gynybos pozicija. Teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė vien tik D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. teiginiais, o pareigūnų pateikti parodymai nebuvo vertinami. Apygardos teismo vertinimu, Institucijos apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
9. Apygardos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis bei Institucijos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nutraukti D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant jų veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje, sudėties, įrodymus vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis minėtų ANK reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, motyvuotai konstatavo, kad byloje nėra patikimų įrodymų apie D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. neteisėtą žvejybą, o pareigūnų surinkta medžiaga ir jų parodymai teisme nepakankami, kad jais remiantis būtų galima daryti kategorišką išvadą dėl D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. kaltės padarius jiems inkriminuotą administracinį nusižengimą.
10. Kaip minėta, ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. LAT yra pabrėžęs, jog teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017 ir kt.). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.
11. Nagrinėjamojoje byloje D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. kaltė neteisėtai žvejojus nėges draudžiamu nemėgėjiškos žvejybos įrankiu venteriu grindžiama netiesioginiais įrodymais – reide dalyvavusių aplinkos apsaugos inspektoriaus R. S. ir neetatinio aplinkos apsaugos darbuotojo A. J. tarnybiniais pranešimais ir parodymais teisme, jog 2019-01-22 vykdant reidą Drevernos kaime, jie per naktinio matymo matė, kad prie šliuzo buvo privažiavęs automobilis „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo išlipę trys vyrai (vienas iš jų buvo paliktas atokesnėje vietoje saugoti) ištraukė iš upės neteisėtą žvejybos įrankį venterį, jį įmetė atgal ir išvažiavo. Vėliau prie šliuzo buvo privažiavę dar vienas ar du automobiliai. Nusprendus baigti reidą ir iškėlus neteisėtą žvejybos įrankį venterį, prie šliuzo dar kartą atvažiavo automobilis „Volkswagen Sharan“, iš jo išlipo tie patys asmenys, kurie buvo atvykę anksčiau. Kiti reide dalyvavę pareigūnai, automobiliui „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus į šią vietą antrą kartą ir įvykus konfliktui su vienu iš jo keleivių, pasikliovė R. S. ir A. J. tvirtinimu, kad tai tie patys asmenys. Institucijos nuomone, šių įrodymų pakanka D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. pripažinti kaltais padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje.
12. Netiesioginis yra toks įrodymas, kuriuo įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Tarpiniai faktai – aplinkybės, buvusios prieš nagrinėjamą įvykį, atsiradusios kartu su įvykiu ar susiklosčiusios kaip nagrinėjamo įvykio padarinys. Bet kuriuo atveju būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis. Netiesioginiu įrodymu nagrinėjamu atveju gali būti laikomas nustatymas, kad venteris, kuris buvo naudojamas vykdant neteisėtą žvejybą, priklauso kuriam nors iš administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų. Tokioje situacijoje būtų akivaizdu, kad tam tikras asmuo susijęs su pažeidimo įrankiu, tačiau net ir venterio priklausomybė dar tiesiogiai neįrodo, kad jo savininkas darė pažeidimą. Tokia išvada galėtų būti daroma tik surinkus ir kitus šio asmens kaltės įrodymus.
13. Aplinkos apsaugos pareigūnai tvirtino, kad D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. yra tie patys asmenys, kuriuos jie matė ištraukiant ir atgal į vandenį įmetant neteisėtą žvejybos įrankį – venterį, jų nuomone, šie asmenys grįžo venterį ištraukti dar kartą. Iš šių parodymų nėra aišku, kodėl aplinkos apsaugos inspektoriai nesulaikė pažeidėjų vietoje jiems vykdant neteisėtą veiką, nors tuo pat metu toje pat vietoje neteisėtai žvejojęs šioje byloje liudytoju apklaustas V. G. pareigūnų buvo sulaikytas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nėra surinkta pakankamai patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad būtent tie patys asmenys buvo atvykę ir ištraukė neteisėtą žvejybos įrankį – venterį, o vėliau vėl grįžo tęsti savo teisei priešingą veiką. Automobilyje, kuriuo atvažiavo minėti asmenys prie šliuzo, kaip jie teigė, išgerti alaus, jokių žvejybos įrankių, žuvų ar kitų nelegalios žvejybos pėdsakų nebuvo rasta, jie patys nebuvo sučiupti aplinkos apsaugos pareigūnų nei besiruošiantys žvejoti, nei žvejojantys, nei iš karto po žvejybos, pareigūnai jokiomis vaizdo ar garso stebėjimo priemonėmis, jų teigimu, neteisėtą žvejybą vykdžiusių D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. veiksmų neužfiksavo, nei pas juos, nei jų automobilyje jokių neteisėtos žvejybos įrankių ar žuvų nebuvo rasta (tiesa, kaip liudytojas teisme apklaustas Aplinkos apsaugos departamento inspekcijos viršininkas S. S. nurodė, jog patikrinus automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, matėsi, kad ji buvo paruošta žuvų transportavimui – jautėsi žuvų kvapas, buvo išklota polietilenu, padėtas tuščias maišas, o kai atvyko policijos pareigūnai ir buvo nustatytos šių asmenų tapatybės, polietileno paklotė ir maišas iš bagažinės jau buvo dingę, tačiau šio pareigūno 2019-01-24 tarnybiniame pranešime (b. l. 42–43) apie tai nenurodyta ir jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų (fotonuotraukų ar pan.) byloje nepateikta). Nagrinėjamu atveju galima daryti tik prielaidą, kad įvykio metu prie venterio atvykę D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. yra tie patys asmenys, kuriuos aplinkos pasaugos pareigūnai matė ištraukiant ir atgal į vandenį įmetant neteisėtą žvejybos įrankį venterį ir kad būtent jie vykdė neteisėtą žvejybą, nes vienas iš jų sparčiai artinosi prie nelegalios žūklės įrankio buvimo vietos (tai galėjo sukelti įtarimų, kad jis susijęs su šiuo neteisėtu žūklės įrankiu), tačiau šie įtarimai Institucijos pareigūnų nebuvo patikrinti ir užfiksuoti. Taigi byloje jokių objektyvių, neginčijamų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad būtent kad D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. vykdė neteisėtą žvejybą, byloje nėra. Nėra jokių įrodymų, kad venteris, kurį patys inspektoriai ištraukė iš vandens, priklausė pareiškėjams. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame teismo nutarime, asmenų, galbūt vykdžiusių neteisėtą žvejybą, atpažinimo naktį tamsoje vien tik pagal aprangos ypatumus ir tą patį automobilį negalima laikyti objektyviu ir pakankamu įrodymu kiekvieno iš atsakomybėn patrauktų asmenų kaltei pagrįsti. Net jei pareigūnai iš tiesų įsidėmėjo pirmą kartą prie šliuzo atvykusio automobilio modelį, spalvą ir numerį, nurodydami, jog tai buvo automobilis „Volkswagen Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tai neįrodo, kad juo ir pirmą, ir antrą kartą atvyko D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R., o Institucijos pareigūnų nurodytos matytų asmenų rūbų detalės nėra tokios išskirtinės, kad vien pagal jas būtų galima konstatuoti būtent tų pačių asmenų atvykimą abu kartus prie šliuzo. Kelia pagrįstų abejonių ir byloje nustatytos aplinkybės, jog dėl kilusio konflikto policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė patys vėliau administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys, nepaneigtas traukiamų administracinėn atsakomybėn asmenų aiškinimas, jog aplinkos apsaugos pareigūnai konflikto pradžioje jiems jokių pretenzijų neturėjo, liepė nesikišti į ne savo reikalus ir kuo skubiau pasišalinti iš įvykio vietos. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis, ir pritardamas šio teismo sprendimo argumentacijai, jame išdėstytų motyvų detaliau nebekartoja.
14. ANK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių pripažinti asmenį kaltu, veiką kvalifikuoti pagal nusižengimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba pripažinti asmenį įvykdžius pažeidimą, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos veikos padarymo įrodymų. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Institucija ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, asmens kaltumo – toks asmuo teismo proceso metu negali būti pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Negalima asmens pripažinti kaltu jeigu nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažįsta, kad įvykio, dėl kurio ANK nustatyta tvarka buvo priimti nutarimai, iš viso nebuvo ar jis nenustatytas, arba įvykis buvo, tačiau nėra visų požymių, kad tą įvykį būtų galima laikyti administraciniu nusižengimu – jeigu neįrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dalyvavo padarant nusižengimą, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog nusižengimas, kuriuo asmuo buvo kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad tas asmuo toje veikoje dalyvavo.
15. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. padarė jiems inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje.
16. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. jiems surašytuose protokoluose nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai žvejojo nėges draudžiamu nemėgėjiškos žvejybos įrankiu venteriu. Nors pareigūnų ir D. P. bei vėliau A. G., A. K., E. B. ir V. R. susitikimo 2019-01-22 vidurnaktį metu pareigūnai buvo ištraukę iš vandens venterį su žuvimis, jokie D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. veiksmai ar žodžiai, įgalinantys susieti juos su šiomis žuvimis ir žvejybos įrankiu, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, neužfiksuoti. Nagrinėjamu atveju galima daryti tik prielaidą, kad venteris priklausė kuriam nors iš administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų ir kad būtent jie šiuo žvejybos įrankiu sugavo pareigūnų jame rastą upinių nėgių kiekį, tačiau grįsti prielaidomis sprendimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų kaltės negalima.
17. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. kaltės padarius jiems inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 4 dalyje, kaltės įrodymų, todėl skundžiamą nutarimą priėmęs Klaipėdos apylinkės teismas pagrįstai D. P., A. G., A. K., E. B. ir V. R. administracinę teiseną nutraukė, nenustačius jų veiksmuose jiems inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Institucijos apeliacinio skundo argumentai tokios skundžiamą nutarimą priėmusio Klaipėdos apylinkės teismo išvados nepaneigia. Pažymėtina, kad Institucijos apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bendro pobūdžio deklaracijomis, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, pareigūnai teisingai įvertino įvykio aplinkybes, žvejų iškelta versija tėra gynybinė versija, teismas nevertino pareigūnų parodymų, nepriėmė Institucijos teiktų papildomų įrodymų visiškai nedetalizuojant, kuo pasireiškė netinkamas, apelianto nuomone, įrodymų vertinimas, teisės normų taikymas, kuo paneigiama trauktų atsakomybėn asmenų versija, kokių papildomų įrodymų teismas nepriėmė (apeliacinės instancijos teismui jokie papildomi įrodymai nebuvo teikiami). Pažymėtina, jog priešingai apelianto teiginiams, teismas įvertino byloje duotus pareigūnų parodymus ir jų surinktą medžiagą, tačiau juos įvertinęs padarė kitokią išvadą, negu pageidavo apeliantas, t. y. konstatavo, kad pareigūnų surinkta medžiaga nėra pakankama neginčijamai patvirtinti administracinėn atsakomybėn trauktų asmenų kaltę. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kurios apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia, kaip jau minėta aukščiau, sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
18. Dėl išvardytų motyvų naikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-29 nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutarimą nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.