- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-08
- Bylos Nr.
- eI2-9610-331/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06220-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės saugumo departamentas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo Valstybės saugumo departamentas dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. gegužės 1 d. sprendimu Nr. 23S58233 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui A. K. (A. K.) leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
1.1. Departamentas 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 23S59474 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2028 m. gegužės 2 d. bei įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2026 m. gegužės 2 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Departamento Sprendimą Nr. 1 ir įpareigoti Departamentą leidimą laikinai gyventi išduoti; 2) panaikinti Departamento Sprendimą Nr. 2.
2.1. Paaiškino, kad pareiškėjas turėjo 2022 m. spalio 31 d. išduotą ir iki 2023 m. kovo 29 d. galiojusią nacionalinę vizą, nuo 2022 m. spalio 7 d. dirbo bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vairuotojo pareigose, todėl kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Bendrovėje ir toliau ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Departamentas Sprendimu Nr. 1 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Departamentas 2023 m. gegužės 3 d. priėmė papildomą Sprendimą Nr. 2, kuriuo atsakovas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2028 m. gegužės 2 d.
2.2. Pareiškėjas 2023 m. vasario 13 d. asmeniškai atvyko į Departamentą pateikti prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Prašymo priėmimo metu užsieniečiui buvo pateiktas užpildyti klausimynas dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėjas atsakydamas į klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 2013-2016 m. dirbo (duomenys neskelbtini) Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Siekiant nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p., dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, Valstybės saugumo departamentui 2023 m. vasario 14 d. per MIGRIS buvo išsiųstas paklausimas Nr. 3569145, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. 2023 m. kovo 22 d. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento išvadą Nr. 18-3224, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamento vertinimu, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
2.3. Pareiškėjas su Departamento priimtais Sprendimais nesutinka, Sprendimai yra nepagrįsti, priimti remiantis neegzistuojančiais faktais vien tik prielaidomis. Skundžiami Sprendimai naikintini dėl neteisingai pritaikytų įstatymo normų ir sprendimuose išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms aplinkybėms. Nors atsakovas, priimdamas sprendimą, įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 2 dalies pagrindu turi teisę remtis Valstybės saugumo departamento išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui vertinimo, tačiau atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, priimančiam galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, privaloma jį priimti vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 10 str. reikalavimais, kad sprendimas be kita ko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis. Migracijos departamentas turi pareigą realiai ištirti ir įvertinti kiekvieną individualią situaciją, surinkti ir įvertinti įrodymus, o tuomet, atlikus situacijos vertinimą, ir vadovaujantis būtent Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis, priimti pagrįstą ir įrodymais paremtą sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo ar atsisakymo išduoti. Tam, jog užsieniečio leidimas laikinai gyventi būtų panaikintas, jo keliama grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai privalo būti reali ir pagrįsta konkrečiais įrodymais, o ne spėjama. Jei šis reikalavimas nėra įgyvendinamas, tai tuomet susiduriama su situacija, kuomet konstatuojamas ne tikras, o iliuziorinis, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas asmens pavojingumas. Šiuo konkrečiu atveju buvo spręsta, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę remiantis vieninteliu motyvu, jog pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, tačiau pažymi, jog faktiškai pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo paprastu gaisrininku, jokių su valdžios vykdymu susijusių pareigų jis neužėmė, todėl jo faktinis darbas gaisrinėje niekaip nepatvirtina pareiškėjo lojalumo (duomenys neskelbtini) Respublikos ar (duomenys neskelbtini) valdžiai. Pabrėžia, jog šį darbą pareiškėjas dirbo prieš daugiau nei 7 (septynis) metus, jokių duomenų, kad pareiškėjas kaip nors šiuo metu būtų susijęs su (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybinėmis jėgos struktūromis ar palaikytų (duomenys neskelbtini) Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką ar (duomenys neskelbtini) vykdomą okupacinę veiklą ir politiką, nėra pateikta, atsakovas tokią išvadą grindžia niekuo neparemta tendencinga prielaida. Pareiškėjas dirba vairuotoju, kas niekaip nesusiję su bet kokiu pavaldumu (duomenys neskelbtini) valstybinio režimo struktūroms.
2.4. Pažymi, kad per visą laiką, kurį jis praleido Lietuvos Respublikoje, jis nedalyvavo jokių prieštaringai vertinamų organizacijų / įstaigų / judėjimų veikloje ar kokioje nors propogandinėje veikloje, socialiniuose tinkluose nėra teikęs jokios propogandinės informacijos ar (duomenys neskelbtini) ir / ar (duomenys neskelbtini) režimus palaikančių komentarų. Pareiškėjas nuo 2022 m. spalio mėn. Bendrovėje dirba vairuotoju. Kaip matyti iš pridedamos pareiškėjo charakteristikos, per šį darbo laiką Bendrovėje pareiškėjas iš viso užsirekomendavo ne tik kaip pareigingas darbuotojas, bet ir kaip visiškai apolitiškas asmuo. Visą Lietuvos Respublikoje praleistą laiką pareiškėjas gerbė ir gerbia Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, piliečių teises ir laisves, nustatytas gyvenimo normas Lietuvos Respublikoje, t. y. pagrindo teigti, kad pareiškėjas ateityje galėtų kenkti Lietuvai ar jos saugumui nėra. Tai reiškia, kad atsakovas išvadą apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui daro remdamasis prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Pareiškėjo vertinimu, tokiais sprendimais atsakovas pažeidžia nediskriminavimo dėl pilietybės principą, kurio esmė - suteikti visiems asmenims vienodas ir sąžiningas sąlygas pasinaudoti visuomenėje esančiomis galimybėmis. Pareiškėjo vertinimu, neigiami sprendimai jo atžvilgiu priimti ne todėl, kad jis realiai būtų atlikęs kokius nors veiksmus, keliančius grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, o todėl, kad yra (duomenys neskelbtini) Respublikos, su kurios valdančiuoju režimu Lietuvos Respublika turi įtemptus santykius, pilietis, t. y. neigiamos pasekmės pareiškėjui kyla ne dėl jo paties atliktų veiksmų, o dėl turimos pilietybės. Akcentuotina ir tai, kad atsakovas priimdamas skundžiamus sprendimus nepagrįstai neįvertino, jog pareiškėjas savo anketoje išreiškė akivaizdžią ir aiškią okupacinio (duomenys neskelbtini) režimo nepalaikymo poziciją. Pareiškėjas yra lojalus Lietuvos Respublikai, niekada neišreiškė palankumo (duomenys neskelbtini) režimui ir kritikuoja Rusijos agresiją prieš Ukrainos valstybę bei tautą. Pareiškėjas yra niekada neteistas, nebaustas administracine tvarka, jo atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kas vėlgi įrodo, jog jis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Pažymi, kad atsakovo priimtas sprendimas sukels ženklias pasekmes pareiškėjui - neturėdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis neteks darbo Bendrovėje, kurioje jau beveik vienerius metus sėkmingai dirbo, be to, jam 5 metus bus uždrausta atvykti (o tuo pačiu įsidarbinti) bet kurioje Šengeno zonos valstybėje. Akivaizdu, kad esamomis aplinkybėmis tai neproporcingos pasekmės pareiškėjui. Pareiškėjas yra suinteresuotas gyventi laisvoje, demokratinėje ir saugioje Lietuvos Respublikoje, kuri nėra jokia apimtimi priklausoma nuo (duomenys neskelbtini) įtakos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad 2023 m. vasario 13 d. pareiškėjas asmeniškai atvyko į Migracijos departamentą pateikti prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Pareiškėjas atsakydamas į klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 2013-2016 m. dirbo (duomenys neskelbtini) Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. kovo 22 d. rašte Nr. 18-3224 nurodoma, jog VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o šio užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, taip pat nustatyta, kad esami socialiniai bei ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikio pobūdžio, todėl jie negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 ir 38.3 punktus, pareiškėjui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatomas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o pareiškėjas ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, todėl į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
3.1. Departamentas priimdamas ginčijamus sprendimus vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis. VSD išvadoje nurodyta, kad VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. (duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio (duomenys neskelbtini) Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini) Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Atkreipiamas dėmesys ir tai, kad pareiškėjas klausimyne taip pat nurodė, kad jo tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje buvo tuo pačiu laikotarpiu kaip ir darbas (duomenys neskelbtini) Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, o šios aplinkybės tik dar labiau patvirtina pareiškėjo lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoms, nes tarnyba truko 2013-2016 m. Manome, kad skunde nurodytas argumentas, kad pareiškėjas šioje Ministerijoje buvo tik paprastas gaisrininkas nepaneigia jo grėsmės Lietuvos saugumui, o ypač šiuo metu kai planuojamas NATO viršūnių susitikimas ir tokie asmenys gali būti verbuojamas (duomenys neskelbtini) žvalgybos.
3.2. Ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Nenustatyta, kad pareiškėja sietų šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikos valstybe, o jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Be to, pareiškėjo argumentai, kad jis laikosi teisės aktų, nėra baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, neturi jokios reikšmės sprendžiant šioje situacijoje, kai grėsmė Lietuvos saugumui nustatyta visai kitu pagrindu, t. y. jo darbo (duomenys neskelbtini) Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje nuo 2013-2016 m. Pažymi, kad pareiškėjo darbdavio Bendrovės pateikta charakteristika nepaneigia jo grėsmės valstybės saugumui.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad sprendimais atsakovas pažeidžia nediskriminavimo dėl pilietybės principą. Visų pirma, ginčijamuose sprendimuose nėra akcentuojama pareiškėjo pilietybės klausimas. Antra, pagrindinis dėmesys skiriamas tiek VSD išvadoje, tiek ir pačiuose sprendimuose pareiškėjo dirbtam darbui, t. y. 2013-2016 m. dirbo (duomenys neskelbtini) Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Iš ko seka, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybinėje įstaigoje, todėl privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, o tai yra nesuderinama su Lietuvos saugumu. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o šio užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikiai ir negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Priešingai nei teigia pareiškėjas savo skunde ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su ginčijamuose sprendimuose nurodytais argumentais ir motyvais, nėra pagrįstas pagrindas teigti, jog jų nėra ir jie nėra objektyvūs, išsamūs, pagrįsti ir teisėti.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Valstybės saugumo departamentas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad skundžiami Sprendimai priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus. VSD 2023 m. kovo 22 d. raštu Nr. 18-3224 Departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas Departamento klausimyną, nurodė, kad nuo 2013 iki 2016 m. dirbo (duomenys neskelbtini) Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybinėse institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose struktūrose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į šiems režimams priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, (duomenys neskelbtini) karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms - propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
4.1. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės ir nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad surinkus pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jo interesas atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad iki skundžiamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2028 m. gegužės 2 d. bei įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2026 m. gegužės 2 d., teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pagrindo įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
6. Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 13 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
6.1. Departamentas Sprendimu Nr. 1 nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
6.2. Departamentas Sprendimu Nr. 2 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2028 m. gegužės 2 d. bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2026 m. gegužės 2 d.
7. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas (aktuali ginčui teisės akto redakcija), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
7.1. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
7.2. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
7.3. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
7.4. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
7.5. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
7.6. Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis). Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis). Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka (133 straipsnio 7 dalis). Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas; draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis).
7.7. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.
7.8. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 ,,Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 80.2 papunktyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir (ar) žodžiu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Pagal Aprašo 10.3(1) papunktį, kai užsienietis asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą, turi užpildyti Migracijos departamento parengtą klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka VSD patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as).
7.9. Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsienietis Tvarkos aprašo 10.3(1) papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimą VSD, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nurodo, kad užsienietis Tvarkos aprašo 10.3(1) papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui (76 punkto antra pastraipa).
7.10. Pagal LVAT formuojamą praktiką, sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010; 2015 m. birželio 10 d. nutartį byloje Nr. A-1814-858/2015; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
7.11. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). LVAT yra nurodęs, jog negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015). Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Ü. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
7.12. LVAT praktikoje pripažįstama, kad užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra sankcija, taikytina pagal baudžiamosios teisės nuostatas. Tai, kad baudžiamieji įstatymai nenumato atsakomybės už tam tikrų veiksmų atlikimą, arba nediferencijuoja atsakomybės priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu jie buvo atlikti, neužkerta kelio administracinę bylą nagrinėjančiam teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes pripažinti, jog tokie veiksmai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl Įstatyme vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
8. Pareiškėjo teigimu, Sprendimai priimti vadovaujantis prielaidomis, VSD nustatyta pareiškėjo keliama grėsmė nėra reali, faktiškai (duomenys neskelbtini) dirbo gaisrininku, todėl tai nepatvirtina jo lojalumo (duomenys neskelbtini) Respublikos ar (duomenys neskelbtini) valdžiai. Šiuo metu pareiškėjas dirba Bendrovėje vairuotoju, kas niekaip nesusiję su bet kokiu pavaldumu (duomenys neskelbtini) valstybinio režimo struktūroms. Atsakovas pažeidžia nediskriminavimo dėl pilietybės principą, kadangi neigiami sprendimai jo atžvilgiu priimami dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis. Atsakovas neįvertino, jog pareiškėjas savo anketoje išreiškė akivaizdžią ir aiškią okupacinio (duomenys neskelbtini) režimo nepalaikymo poziciją.
8.1. Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2023 m. kovo 29 d. turėjo nacionalinę vizą. Pareiškėjas nuo 2022 m. spalio 7 d. dirba Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėjas pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Departamento pateiktame klausimyne pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. iki 2016 m. vasario 19 d. jis dirbo Ypatingųjų situacijų ministerijoje ugniagesiu, meistru-gelbėtoju. VSD 2023 m. kovo 22 d. rašte Nr. 18-3224 (toliau – ir Raštas) nurodyta, jog VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, jis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Valstybės saugumo departamento vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
8.2. Teismo įsitikinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas iš esmės turėjo pakankamą pagrindą priimti ginčijamus Sprendimą Nr. 1 ir Nr. 2, nes VSD Rašte pateikta informacija yra pakankama daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas neturi ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Šiuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Teismas nurodė, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiškėjas dirbo gaisrininku Ypatingųjų situacijų ministerijoje, o šiuo metu dirba Bendrovėje vairuotoju, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Pareiškėjas, VSD vertinimu, yra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, o įvertinus visų aplinkybių visumą, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei valstybės saugumo užtikrinimas. Šiuo atveju neigiami sprendimai priimami ne dėl to, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, o dėl to, kad VSD pateikta informacija nustatyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Vien tai, jog Sprendime Nr. 1 nevertinta, kad pareiškėjas palaiko (duomenys neskelbtini) režimo nepalaikymo poziciją, nereiškia, jog tai sudarytų pagrindą priimti pareiškėjui palankius sprendimus. Nustačius, jog pareiškėjas dirbo Ypatingųjų situacijų ministerijoje gaisrininku, sutiktina su atsakovu, kad dėl to gali grėsti grėsmė valstybės saugumui.
9. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatų.
9.1. Atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir VAĮ reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
9.2. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – ir LVAT) praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, LVAT biuletenį Nr. 25, 2014, 130–142 puslapiai). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (LVAT 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398- 442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje Nr. A444-2366/2012).
9.3. Teismui, įvertinus ginčijamų Sprendimų turinį, darytina išvada, kad ginčijami Sprendimai atitinka VAĮ reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, teismas nenustatė Sprendimų neatitikimo VAĮ 10 straipsnio nuostatų reikalavimams.
10. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad priimtas Sprendimas sukels ženklias pasekmes, kadangi jam bus 5 metus uždrausta atvykti bei įsidarbinti bet kurioje Šengeno zonos valstybėje, todėl tai yra neproporcingos pasekmės.
10.1. Departamentas Sprendimu Nr. 2 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2028 m. gegužės 2 d. bei įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2026 m. gegužės 2 d.
10.2. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką reglamentuotas Įstatymo 133 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
10.3. Atsakovo Sprendimas Nr. 2 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ 37 punktą, kuriame nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nuostatas, nes Sprendime Nr. 1 buvo vertinta tiek VSD Rašte siūlomas uždraudimo terminas, tiek pareiškėjo ryšiai. Teisėjų kolegija savarankiškų pagrindų sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi panaikinimui nenustatė, todėl jis paliktinas galioti. Be kita ko pareiškėjas nurodė, kad sprendimas neproporcingas akcentuodamas darbinius ryšius, tačiau kaip jau buvo nurodyta anksčiau, pareiškėjo darbiniai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumo interesą. Tuo labiau, kad teismas pripažino pagrįsta išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
11. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 1 d. sprendimas Nr. 23S58233 ir 2023 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. 23S59474 paliekami nepakeisti, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus šio skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą leidimą laikinai gyventi išduoti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
12. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 − 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.