- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-10
- Bylos Nr.
- e2-604-991/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08011-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova (pirm.)
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Ž. S.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Petras Ragauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui Ž. S. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis G. J., antstolis Z. Z., antstolė L. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės, palikti ieškovei pavardę „S.“, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, Alytaus pataisos namuose. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia naujais nuteisimais už tyčinius nusikaltimus, už kuriuos skirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės (sykiu tai ir atsakovo ieškovei duoto pažado ateityje gyventi nepažeidžiant įstatymų sulaužymas), taip pat sutuoktinės (šeimos) palikimu ir daugiau kaip vienerius metus trunkančiu visišku nesirūpinimu sutuoktine. Ieškovė patvirtino, jog šalys nepilnamečių vaikų neturi, šalys nei asmeninio, nei bendro turto neturi. Ieškovė paaiškino, kad ji su atsakovu kaip sutuoktiniai kartu realiai niekuomet negyveno ir bendro ūkio nevedė. Ieškovė nurodė, kad ji asmeninių įsipareigojimų kreditoriams neturi, taip pat neturi bendrų su atsakovu įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovės žiniomis atsakovas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) yra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriai turi sumokėti 4519,20 Eur baudos. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.109 straipsnio ir 3.115 straipsnio 1 dalies nuostatas, ši iš baudos kylanti atsakovo prievolė vertintina kaip asmeninė jo prievolė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsakovas Ž. S. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Byloje gautas atsakovo prašymas, kuriame atsakovas nurodo, kad sutinka nutraukti santuoką su ieškove, sutinka su visais byloje atliekamais procesiniais veiksmais, taip pat prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI), atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje gautas trečiojo asmens prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, kuriame nurodyta, jog trečiasis asmuo ieškovės ieškiniui dėl santuokos nutraukimo neprieštarauja ir prašo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė L. P., atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis G. J. ir antstolis Z. Z. atsiliepimų į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą tretiesiems asmenims negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini)). Nepilnamečių vaikų neturi. VĮ Registrų centro duomenimis šalių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. VĮ Regitra (duomenys neskelbtini) pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie transporto priemonių registraciją duomenimis ieškovės vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra, atsakovo vardu (duomenys neskelbtini) deklaruotas transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės perdavimas, transporto priemonei draudžiamas dalyvavimas viešajame eisme (pirmosios registracijos data - (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data Lietuvoje – (duomenys neskelbtini).). Ieškovė nei asmeninių, nei bendrų su atsakovu kreditorių neturi. Iš Marijampolės pataisos namų pateikto (duomenys neskelbtini) pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo areštu atvykimą į bausmės atlikimo vietą ir jo kai kurias teises, matyti, kad atsakovas nuo 2017 m. birželio 5 d. atliko bausmę Marijampolės pataisos namų arešto bausmės skyriuje. Alytaus pataisos namų 2019 m. spalio 3 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisų namuose. Iš antstolės L. P. ieškovei V. S. pateikto 2019 m. rugsėjo 20 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, matyti, kad pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 4519,20 Eur baudos išieškojimo VMI naudai.
Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti tarp jos ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį ar priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnis įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys ar priešieškinis dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis), teismas, įvertindamas bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovė nori nutraukti santuoką, yra ta, kad atsakovas, ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, ir toliau daro nusikalstamas veikas, nesikeičia, grįžęs iš laisvės atėmimo vietos, su ieškove nesusiekė ir su ja iki šiol nebendrauja, niekuomet jos nelankė, ieškovės gyvenimu ir jai iškylančiais sunkumais, jos sveikata bei materialiniais ir emociniais poreikiais nesidomi daugiau nei vieneri metai, šiuo metu atsakovas vėl yra laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje. Atsakovas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Kaip matyti iš byloje pateikto Marijampolės pataisos namų 2017 m. birželio 6 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo areštu atvykimą į bausmės atlikimo vietą ir jo kai kurias teises, atsakovas nuo 2017 m. birželio 5 d. atliko bausmę Marijampolės pataisos namų arešto bausmės skyriuje. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį 2019 m. gruodžio 3 d. duomenimis atsakovas ne kartą teistas už tyčines nusikalstamas veikas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1992 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 90 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnio 2 dalį (atviroji vagystė), paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams lygtinai priverstinai įdarbinant; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1993 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 2 dalį (vagystė), paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 metai; Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 1994 m. lapkričio 30 d.) pripažintas kaltu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 2, 3 dalis (vagystė), 148 straipsnio 3 dalį (plėšimas), 195 straipsnio 1 dalį (kalinio pabėgimas), 206 straipsnį (piliečių asmeninių dokumentų pagrobimas), 250 straipsnio 1 dalį (autotransporto priemonių nuvarymas), paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams su turto konfiskavimu, atlikus bausmę paleistas 1999 m. gruodžio 16 d.; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2002 m. birželio 24 d.) pripažintas kaltu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (vagystė), 278 straipsnio 1 d. turto sunaikinimas tyčia, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu; Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. spalio 2 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2003 m. sausio 8 d.) pripažintas kaltu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė)), 105 straipsnio 5 punktą (perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (nužudymas), paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 15 metų, atlikus bausmę, paleistas 2016 m. spalio 16 d.; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjusiu 2017 m. gegužės 12 d.) pripažintas kaltus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė), 187 straipsnio 3 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas), paskirta bausmė – areštas 50 parų, atlikus bausmę paleistas 2017 m. liepos 7 d.; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjusiu 2017 m. spalio 7 d.) pripažintas kaltu 214 straipsnio 1 dalį (netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis), 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas elektroninės priemonės ar jos duomenų panaudojimas), 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas), paskirta 4519,2 Eur bauda (sumokėti iki 2017 m. spalio 17 d.); Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2017 m. spalio 13 d.) pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas), paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant laisvės atėmimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose; Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2018 m. gruodžio 13 d.) pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas), paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, bauda 4519,12 Eur, baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikyti visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir 2 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, turto konfiskavimas (transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)). 2019 m. rugsėjo 16 d. atvyko į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus pataisos namus. Iš pateikto Alytaus pataisos namų 2019 m. spalio 3 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisų namuose. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas ieškovės gyvenimu ir jai iškylančiais sunkumais, jos sveikata (ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) išrašas iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) apie gydymą stacionare nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) bei materialiniais ir emociniais poreikiais nesidomėjo prie jų tenkinimo neprisidėjo, priešingai, nevykdydamas savo piniginių prievolių, sukėlė daug nepatogumų ieškovei, kurios sąskaitos antstolės L. P. 2019 m. rugsėjo 20 d. nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, buvo areštuotos. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 straipsnyje, 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 3 dalis).
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „S.“, atsakovui – jo pavardė – „S.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.
Vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) bei prievolių paskirstymo klausimas (CK 3.109 straipsnis).
Sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. VĮ Registrų centro duomenimis šalių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. VĮ Regitra 2019 m. spalio 23 d. pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie transporto priemonių registraciją duomenimis ieškovės vardu įregistruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra, atsakovo vardu (duomenys neskelbtini) deklaruotas transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data - (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data Lietuvoje - (duomenys neskelbtini)), nuosavybės perdavimas, transporto priemonei draudžiamas dalyvavimas viešajame eisme. Atsižvelgiant į tai, kad minėta transporto priemonė konfiskuota Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2018 m. gruodžio 13 d.), pagal kurį atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas), ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, bauda 4519,12 Eur, baudžiamojo poveikio priemones – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikyti visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir 2 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, bei turto konfiskavimas (transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)), turtas realizuojamas įstatymų nustatyta tvarka, todėl šio turto padalijimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktinių turtinių prievolių klasifikacija taip pat reikšminga sutuoktinių tarpusavio santykiams, nes, tik nustačius sutuoktinių turtinės prievolės pobūdį, galima atsakyti į klausimą, iš kokio turto – vieno sutuoktinio asmeninio turto, jo dalies bendrame sutuoktinių turte ar bendro sutuoktinių turto – turi būti vykdoma turtinė prievolė.
Sprendžiant klausimą dėl prievolių tarp sutuoktinių paskirstymo, nustatyta, kad ieškovė asmeninių kreditorių neturi, atsakovas pagal vykdomuosius dokumentus dėl turto konfiskavimo ir baudų išieškojimo skolingas VMI. Ieškovės atstovas teismo posėdyje prašė atsakovo prievoles, kilusias iš teisės pažeidimų, vertinti kaip asmeninę atsakovo prievolę. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, savo nuomonės dėl prievolių paskirstymo nutraukiant šalių santuoką nepateikė. Ieškovės prašymu, išreikalavus duomenis iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie atsakovo teistumus bei patikrinus antstolių informacinės sistemos registro duomenis, nustatyta, jog antstolis G. J. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto konfiskavimo iš atsakovo Ž. S., kurioje išieškotoja VMI, antstolis Z. Z. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI 2019 m. sausio 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 375,00 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo Ž. S. išieškotojai VMI, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI 2017 m. spalio 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 140,00 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo Ž. S. išieškotojai VMI, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI 2017 m. liepos 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 35,00 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo Ž. S. išieškotojai VMI, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI 2017 m. liepos 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15,00 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo Ž. S. išieškotojai VMI, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI 2017 m. gegužės 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 350,00 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo Ž. S. išieškotojai VMI, antstolė L. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4519,20 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo Ž. S. išieškotojai VMI.
Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo prievolės VMI kilo iš atsakovo padarytų teisės pažeidimų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad visos minėtos prievolės VMI ir iš šių prievolių kylančios vykdymo išlaidos antstoliams yra asmeninės atsakovo prievolės (CK 3.109, 3.115 straipsniai).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės ieškinys tenkintinas, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės V. S. ieškinį tenkinti.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė K.) nutraukti dėl atsakovo Ž. S. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei V. S. palikti santuokinę pavardę – S., atsakovui Ž. S. palikti jo pavardę – S..
- antstolio G. J. vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto konfiskavimo iš atsakovo Ž. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai,
- antstolio Z. Z. vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. sausio 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 375,00 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo Ž. S. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
- antstolio Z. Z. vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. spalio 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 140,00 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo Ž. S. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
- antstolio Z. Z. vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. liepos 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 35,00 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo Ž. S. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
- antstolio Z. Z. vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. liepos 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15,00 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo Ž. S. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
- antstolio Z. Z. vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI 2017 m. gegužės 2 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 350,00 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo Ž. S. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
- antstolės L. P. vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4519,20 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo Ž. S. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo Ž. S. asmeninėmis prievolėmis.
Priteisti iš atsakovo Ž. S. ieškovei V. S. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šio sprendimo kopiją santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.